Jump to content

Grūdų kainos?


Jenisej

Recommended Posts

ir bus idomiai su soja irgi daug neaiškumu šiuo metu turėtu pigti bet kažkaip nepinga ir niekas negali paaiškinti dėl ko taip yra.Bet visi laukime kad pigs ir smarkiai dideliu kiekiu neužsipirkinėja yra nuomonė kad kartojasi berods du tukstančiai šeštu metu situacija kai bringo bringo ir birželi atpigo iki rekordinės žemumos kai lietuvoje buvo galima nupirkti už dušimtus trisdešimt euru.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Išliekančios aukštos maisto kainos – ir investuotojų akiratyje

Maistas – ne tik priemonė skrandžiui pripildyti ir piniginei paploninti, bet ir perspektyvi investicinė idėja. Ką svarbu žinoti lėšas nukreipiant į su maisto produktais susietas priemones? Kas šiandien svarbu pasaulinei maisto rinkai ir kas ją keičia?

Penai spalį žmonių populiacijai planetoje perkopus 7 mlrd. ribą, vėl garsiau pasigirdo diskusijos, kokių

socialinių, politinių ir ekonominių pasekmių tai turės ateities kartoms.

Be to, dar ir šiandien jaučiame atgarsius vadinamosios maisto krizės, kurią paskatino prastas 2008 m.

derlius, itin žemas produktų atsargų lygis ir kilusi politinė panika.

Bene kiekvienas savo kailiu pajutome įspūdingą kainų šuolį, kai, pvz., kviečiai per metus pabrango 130%, o

ryžiai – 74%. Tokie kainų šuoliai sukėlė per pasaulį nusiritusią riaušių ir chaoso bangą. Kita vertus, tai

buvo auksinė galimybė uždirbti ateities sandoriais ir sutartimis dėl kainų skirtumų CFD (angl. contract for

differences) prekiaujantiems spekuliantams.

Šiandien situacija yra kiek stabilesnė. Prognozuojama, kviečių derlius ir jų atsargos šiemet bus rekordiniai

ir sudarys atitinkamai 690 mln. ir 209 mln. tonų.

Vis dėlto netrūksta abejonių, ar panašų tempą žemės ūkis išlaikys ir ar nebus grįžta prie maisto deficito jau

artimiausioje ateityje. Šįkart, dar labiau nei 2008-aisiais, šias diskusijas stebi ne tik spekuliantai, bet

ir infliacijos įbauginti ilgalaikiai investuotojai.

Dideli nuostoliai

Be abejonės, vienas iš labiausiai maisto paklausą auginančių veiksnių yra augantis žmonių skaičius. Jei

išsilaikys dabartiniai augimo tempai, kasdien prie bendros paklausos maistui artimiausiais metais prisidės po

200.000 papildomų burnų. O vidutinis kalorijų suvartojimas augs ne taip greitai – nuo dabartinių maždaug

2.900 kcal vienam gyventojui iki 3.050 kcal vienam gyventojui 2050-aisiais.

Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo daug ir ilgu laikotarpiu pareikalautų vos 5–10 mln. t papildomo javų derliaus

per metus, o tai yra palyginti lengvai pasiekiamas tikslas. Tačiau problemų kelia tai, kad besivystančiose

šalyse augant pragyvenimo lygiui vis didesnį pagreitį įgauna maisto raciono kokybinis šuolis.

Kitaip tariant, vartotojai besivystančiose šalyse vis dažniau sau gali leisti pirkti ne vien grūdinės kilmės

maisto produktų (kurie istoriškai sudarė apie 70% raciono), bet ir mėsos. Štai, pvz., statistinis Kinijos

gyventojas vidutiniškai savo mėsos suvartojimą per pastarąjį trisdešimtmetį daugiau nei padvigubino: nuo

kuklių 20 kg iki 50 kg per metus, tačiau netgi tokie įspūdingi skaičiai gerokai atsilieka nuo Vakarų

Europos/JAV vidurkio, skirtingose šalyse svyruojančio nuo 80 iki 120 kg mėsos per metus.

Šis veiksnys tampa svarbus tuomet, kai suprantame, jog mėsa, kaip kalorijų šaltinis, yra ganėtinai

neefektyvi. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, kad gautume 1.500 kcal vertės

mėsos prieaugį gyvuliui, šiam vidutiniškai reikia suėsti 9.000 kcal vertės grūdų/pašarų, taip patiriant

didžiulį 7.500 kcal energijos nuostolį. Štai tokiu būdu palyginti nedidelę (iki 10%) raciono dalį užimantis

gyvulinės kilmės maistas pareikalauja neproporcingai daug resursų, palyginti su augalinės kilmės maistu, ir

taip tiesiog išpučia pasaulinę javų paklausą.

Išpučia

Maisto pramonę pastaruoju metu sparčia keičia ir auganti biokuro pramonė, progresuoti septynmyliais

žingsniais pradėjusi po 2004 m. JAV sprendimo taikyti mokestines lengvatas biokurui.

Vos per keletą metų JAV biokuro produkcija šoktelėjo keturgubai iki beveik 20 mlrd. litrų per metus, taip

kilsteldama pasaulinę gamybą iki beveik 40 mlrd. litrų. Tegu ir mažesnio masto, tačiau panašaus renesanso

neišvengta ir Europos Sąjungoje. Tad bent jau iš dalies sprendžiant naftos priklausomybės problemą

susiformavo nauja tendencija – beveik trečdalis dabartinės kukurūzų (JAV) ar rapsų (ES) paklausos keliauja ne

maisto gamybai, o biokurui gaminti. Dar blogiau, jei vertintume šią situaciją skaičiuodami, už kiekgi

konkrečiai iš pastarųjų metų augimo atsakingas būtent biokuras, galėtume pastebėti, kad jis sudaro bene 60%

viso paklausos augimo.

Tačiau pasiūlos augimas susiduria su savais sunkumais – štai jau kelintą dešimtmetį iš eilės kviečių

pasiūlos augimas yra tik 15% nulemtas didėjančių apsėjamų plotų ir net 80% – didėjančio ūkininkavimo

efektyvumo. Vis dėlto per visą XX a. nuo 0,7 t 1 ha tolydžio augęs produktyvumas apie 2000 m. stabtelėjo ir

jau gerą dešimtmetį laikosi tuo pačiu lygiu – apie 3 t 1 ha. Šiam rodikliui išties kenkia išaugusios

energijos ir trąšų kainos, nepažangūs besivystančiose šalyse taikomi ūkininkavimo būdai, o tai ypač svarbu

prisiminus, jog globaliu lygiu ūkininkauti tinkamos nenaudojamos žemės plotas sudaro mažiau nei 10% nuo

bendro dirbamos žemės ploto.

Maža to, tolesnį derliaus apimties augimą trikdo ir plačiai diskutuojamas klimato kaitos veiksnys.

Išsipildžius šios teorijos liūdniausioms prognozėms, javų derliai gali net tik neaugti, bet ir kristi 15–35%,

o tai jau stumteltų svarstykles humanitarinės katastrofos link.

Pateisina

Tad įvertinus artimiausiu metu maisto rinką formuosiančius veiksnius vis dažniau pasigirsta išvada, kad

ilguoju laikotarpiu šlubuojančiai pasiūlai bus vis sunkiau vytis nepailstančią paklausą.

Pradžioje tai pasireikš mažėjančiomis maistinių žaliavų atsargomis, o dėl to sukurta įtampa rinkoje leis

aktyviesiems prekeiviams ir vėl pasinaudoti didžiuliais kainų svyravimais.

Vis dėlto ilgu laikotarpiu prognozuojamam chroniškam 5–25% maisto produktų deficitui virtus realybe,

pagrindinės maistinių žaliavų (kviečių, kukurūzų, sojų ir pan.) kainos rinkoje neišvengiamai šoktelės 30–50%,

o tai šiuo metu ir vėl padidėjusį ilgalaikių investuotojų susidomėjimą maisto produktais veikiausiai daugiau

nei pateisina.

Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=m ... z1pY9HRs6I

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 4 mėnesių...
ar bendraujat kas su agerona? girdejau cia negraziu kalbu, ir saskaitu negaunam jau pora savaiciu

problemų nebuvo, sąskaitos ilgiau keliavo, bet kai gavau sąskaitas pinigai po dienos įkrito

...įdomu , negi man vienam taip yr,..kad PVM sąsk.-fakt. fizinis svoris neatitinka su važtaraštyje įrašytu fiziniu svoriu :icon-question: -šnekta apie Ageroną

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

o kaip jums linas agro padare?nutrauke grudu priemima,jei neturi sutarties pasirasytos iki liepos 1d.

ka zmonem daryti,kurie prisikule 20%dregnumo grudu,atveze i elevatoriu,o ten sako vaziuok namo.sutartciu nevykdymas gaunasi! :eusa-naughty:

e tu nebestumk, as liepos 2 d pasirases sutarti , nu sakes.

bet sutartyje parasyta kad pardavejas isipareigoja pristatyti o pirkejas isipareigoja NUPIRKTI pardavejo laiku pristatytus grudus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

idomiai dabar ant lietuvos pasaulyje grudu kainos kyla lietuvoje nukrito kada lietuvoje atsistatys grudu kainos i pasaulines nes dabar elevatoriai užsiverte grudais ir panasu kol neištustes elevatoriai kainos nekils :icon-eek: tai kaip manot po kiek laiko ir kiek pabrangs grudai ar verta dabar neparduoti :icon-question:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 2 savaičių...
Svečias
This topic is now closed to further replies.



×
×
  • Create New...