JustasV.

Sėta rugsėjo 6d. po žirnių

Pernai vasarinių miežių atributas nepaėmė. Augo kaip augę

Šiam sezonui pats užsiauginau mišinį iš vikių, garstyčių, avižų ir miežių. Žirnius atskirai įmaišiau jau po nukulimo. Miežių kaip ir neplanavau įtraukt į sudėtį, bet patingėjau išvalyt sėjamąją Agrolitpos aišku geri mišiniai, bet jau ir kaina atitinkama

Gal žinot, kas perka sudygusias pupas? Apie 40% sudygimas

Kaip pupas sekasi kulti? Pas mus tai nieko gero... Kaip ir daugeliui, Fenixas lb prastai suveikė. Pilnas laukas vijoklinių rūgčių, kurie vyniojasi ant pjaunamosios sraigės ir įvelia pupas. Gaunasi kažkoks malūnas, svaidantis iš kėderio pupas į orą... Vos ne pusė derliaus išlekia ant žemės. Bandysim rapso stalą dėtis, gal bent kiek geriau bus. Gal kas kažkokių kitokių sprendimų esat sugalvoję šiai problemai? Dar mąstėm glifosuoti, bet konsultantai aiškina, kad net ir nudžiūvę rūgčiai išsaugos tvirtumą ir vis tiek vyniosis ant sraigės. Panašu, kad teks susitaikyti su derliaus nuostoliais...

Panevėžio rajone iš penktadienio į šeštadienį iki 4 val. ryto skagen kviečius kūlėm. Byra kažkas tarp 6-7 tonų. Drėgmė apie 16%. Visi rodikliai extra, išskyrus hektolitro masę, tik 74. Grūdai atrodo stambūs, bet kažkaip neturi svorio, matyt lietaus įtaka...

Irgi dar nieko nefiksavau, bet dabar tikrai smarkiai pakritusios kainos ir vis smunka žemyn. Kažkaip reikia pralaukti iki naujo pakilimo, jei toks bus Kiek teko domėtis, Amilinos formulė extra klasei yra biržos kaina-20, o poto po minus 3 kiekvienai klasei, tik pašariako gerokai žemesnė kaina. Beje, įdomu, dėl kokių priežasčių liepos pradžioje buvo smarkus šuolis aukštyn iki 200 eur su trupučiu?

"Mano ūkio" žurnale teko skaityti, kad maistui labiau tinka pupos, turinčios mažiau rauginių medžiagų. O pastarųjų neva mažiau baltai žydinčiose pupose. Yra vienas ūkininkas netoliese pasėjęs baltažiedžių pupų, lyg ir "Isabell" jos vadinasi. Bet keliaus jos ko gero į bendrą krūvą elevatoriuj... Įdomu, kokie tie arabų reikalavimai, gal galite konkrečiau?

Ar jau purškėt pupas nuo ligų ir vaisėdžių? Viena kontora siūlo prosaro+sisteminis insekticidas. Ar patikimas toks variantas? Kažkaip nekyla rankos naudoti chemiją, kai pupos pritraukia tiek daug bičių (saulėtą dieną laukas tiesiog ūžia)... Nors būtų purškiama naktį, bet ateinančią dieną bitės suskristų į apdorotas pupas... Nesinori kenkti vietiniam bitininkui. Gal esat išsivertę be šių purškimų?

Jeigu ne paslaptis, gal galėtumėte nurodyti kokias konkrečiai knygas skaitote apie žemdirbystę? Gal Folknerį, Ovsinskį? Jūsų gautas žirnių derlius beveik lygus chemizuotų ūkių derliui, tikrai įspūdingas pasiekimas.

Jaunieji ūkininkai, kaip planuojate elgtis: teiksit paraišką dabar ar lauksit naujo finansinio laikotarpio? Įdomu, kokio dydžio parama bus naujuoju laikotarpiu...

Nesu ekspertas, bet kiek žinau, kukurūzai labai lėtai auga pradinėse stadijose. Todėl jeigu juos pasėtum po nukultų javų, vargu ar suspėtų iki rudens užauginti daug masės. Nebent augintum nuo pavasario, bet užarti jau būtų didelė prabanga Geras variantas būtų sėti kukurūzus grūdams, nusikūlus liktų tikrai daug masės, kuri praturtintų dirvą. Tik jau reikia specialios technikos derliui doroti. Aš vis pagalvoju, koks augalas labiausiai tiktų kaip tarpinis pasėlis po nukultų javų. Forumiečiai augina garstyčias, bet po jų rapso nepasėsi, nes priklauso tai pačiai kryžmažiedžių šeimai. Dabar tikriausiai mane pasmerksit, tačiau aš siūlyčiau baltąją balandą. Greitai auga, užaugina daug masės, negimininga nei rapsui, nei javams, lengva gauti sėklos iš bet kokio šabakštyno Tik reiktų neleisti subrandinti sėklų laiku įterpiant ir perlipti per save, kad pasėtum į savo laukus piktžolę

čia rašai veikliaja medžiaga? tada aš panašiai irgi galvoju.. Taip, veikliąją medžiagą

Kaip vas. kviečiams paskirstot azotą? Krūmyjantis viską atiduodat ar dar vėlesniais augimo tarpsniais tręšiat? Galvoju krūmyjantis duoti po 80 kg/ha N ir varpai beužsipildant po 30 kg/ha N.

Pas jus gal šalnų nebūna? Mes tręšėm kovo 22 d., ir šiai dienai didelio efekto nesimato. O gal dar per mažai laiko nuo tręšimo praėjo?

Ne i ta tema rasai o tai primalsim viska i viena sh gausis.... skagen tikrai rimta veisle Na aš gerinu žiemkenčių būklę juos tręšdamas Šiaip sutinku, tręšimui yra atskira tema.

Vakar (03 22) ir mes užmetėm Skagenui po 200 kg/ha sąlietros. Kažkiek praretėjęs, bet atrodo, kad atsigaus. O "Brilliant" veislės kviečiai žuvo 100%. Po aplinkinių ūkininkų laukus pasidairius tai tik Skagenas ir Olivin su nuostoliais, bet atsilaikė prieš šiumetę žiemą. Na ir rugiai žaliuoja lyg niekur nieko

Bandau prikelti šią temą. Gal forume vis dėlto yra sėjančiųjų su Kuhn premia? Su kokio tipo norageliais jūsų sėjamoji? Ar patenkinti jos darbu? "Dojus" siuo metu siūlo "akciją" - 4 m sėjamoji Kuhn Premia su diskiniais noragėliais, prispaudimo ratukais, aketėlėm, technologinėm vėžėm ir ženklintuvais kaštuoja 51 tūkstantėlį be pvm. Ar verta tokių pinigų ši sėjamoji? O gal geriau žiūrėti kitą gamintoją? Sėjamoji bus kabinama prie MTZ 820. Jūsų įvertinimui įdedu trumpą video apie sėjamąją.

Sutinku, galbūt ir ne viskas daroma idealiai, kalbant apie darbų organizavimą. Jei nesunku, pasidalinkit patirtimi, kaip turėtų būti organizuojamas darbas panašaus dydžio mišriame ūkyje?

Ačiū ricaardai už išsamią info. Kaip matau, mėsinių galvijų banda reikalauja žymiai mažiau priežiūros nei piendavių. Tačiau norint laikyti tokią bandą mūsų ūkyje, tektų perdaryti fermą į palaido laikymo, o tai vėl papildomos išlaidos...

laikau mėsinius galvijus,vasarą kartu su tėvuku buvom net savaitei prie ežerų išlėkę...aptvarus pertvėrėm kad užtektų,veršiavimusi nebuvo o gimę veršeliai jau paaugę,tai kaimynas vandens nuveždavo... Šaunu, jeigu pavyksta taip sutvarkyti ūkį, kad net savaitei galima palikti su minimalia priežiūra. Beje, ar žiemą taip pat išeina susiorganizuoti tokias atostogas? Kokio dydžio banda? Na, bent man vistiek gyvuliai asocijuojasi su prisirišimu. Galbūt aš tiesiog neturiu potraukio juos auginti arba reikia keisti požiūrį...

nepamirsk, kad ne visose gyvenvietese galima rasti zmogu, kuriam galetum patiketi galviju banda. Nes pieno ukis reikalauja kaip ir didziausios atsakomybes ir supratimo galvijui, ju mityba, ligas. Dabartine Jusu ukio situacija yra rentabiliausia, pienas padeda isgyventi, o grudai— investuoti. Dar vienas sprendimo budas tai keisti pienininkystes uki i mesines gyvulininkystes, nors ir sioje sakoje yra tam tikru niuansu. Taigi sekmes priimant sprendima. Pasamdyti kitą žmogų sunkiai pavyktų. Iš tų, kurie likę kaime, daugelis draugauja su butelaičiu arba turi kitus darbus. Kažkada samdėm traktoristą, tai padirbėjęs porą valandų, traktorių paliko vidury lauko ir išėjo namo. Vėliau aiškino, jog tiesiog pavargo ir jam reikėjo poilsio Mėsinė gyvulininkystė mažiau imli laikui, tačiau vis tiek reikėtų kiekvieną dieną rūpintis galvijais. Būtent ta prievolė kasdien, be jokių išeiginių, prižiūrėti gyvulius, mano galva, ir yra didžiausias minusas. Ačiū, sėkmės apsisprendžiant tikrai prireiks

Sutinku, mišrus ūkis yra atspariausias aplinkos pokyčiams, tačiau karvės "suryja" labai daug laiko, per darbymetį nėra kada net nosies pasikrapštyti , darbo diena prasideda 6 val ryte ir baigiasi 22 val vakare. Aisku, malonu dirbti sau ir matyti darbo rezultatus, tačiau norisi retkarčiais ir pažvejoti ar pagrybauti, pasportuoti ar susitikti su draugais. Žodžiu, manau žmogus sutvertas ne vien dirbti, reikia ir pailsėti, kas laikant karves sunkokai įgyvendinama. Be to, augalininkystė atrodo kažkaip patraukliau jau vien dėl to, jog kviečių nereikia kiekvieną dieną po du kartus melžti Kalbant apie tvarta, tai turime modernizuotą kolūkio laikų fermą. Mėšlas šalinamas mechanizuotai, karvės laikomos pririštos ir melžiamos aparatais, bet pieno linijų nėra, todėl tenka pasivaikščioti su kibirais , dalyje fermos dar neįrengtos girdyklos, todėl apie 20 telyčių tenka pagirdyti rankomis. Šienainis dalijamas su šakėmis. Kas liečia techniką, tai ateinančiai šienapjūtei būtinai reikės kito ritinių preso. O tai nemenka investicija, todėl ir svarstom, kad galbūt atsisakyti karvių ir sutaupyti nemažai šlamančių Manau, kad bandos mažinimas iš esmės nieko nepakeis, vis tiek kasdien reikės rūpintis karvėmis.

Sveiki. Iš pradžių trumpai apibūdinsiu ūkio situaciją, o vėliau užduosiu rūpimus klausimus. Taigi,ūkis mišrus- užsiimame augalininkyste ir pienininkyste. Auginame rugius, kviečius, rapsus, miežius, kvietukus. Na derliai nėra labai įspūdingi - žieminių javų 4-5 t/ha, vasarinių 3-4 t/ha, rapso apie 2t/ha. Laikome 38 melžiamas karves ir dar 46 "galvas" prieauglio. Iš viso dirbame 160 ha žemės, iš kurių 120 ha ariamos ir 40 ha ganyklų. Žemės našumas vidutiniškai 50-56 balai. Visus darbus atlieka tik šeimos nariai. Technikos parkas praktiškai pilnai sukomplektuotatas, tiesa, ji daugiausia rusiška, tačiau darbus suspėjame apsidirbti pagal terminus. O dabar prie esmės... Kirba mintis atsisakyti karvių bandos ir susitelkti vien ties augalininkyste. Tiesiog pabodo nuolatinis prisirišimas prie gyvulių, darbas be jokių išeiginių ir be šviesos tunelio gale (kai tokia situacija pieno sektoriuje) . Sakysit paprasta, parduok karves ir kokios čia problemos Vis dėlto, pieno ūkis neša stabilias pajamas du kartus per mėnesį, kai tuo tarpu auginant grūdines kultūras pinigus gausi tik nuėmęs derlių. Taigi, pasidalinkit patirtimi, kaip subalansuojate augalininkystės ūkio pajamas ir išlaidas? Kaip kovojate su didesne priklausomybe nuo gamtos stichijų (lyginant su mišriu ūkiu)? Galbūt forume yra ūkininkų, kurie atsisakė karvių, bei galėtų pasidalinti savo įžvalgomis, su kokiais sunkumais susidūrė, ar nesigaili šio savo žingsnio? Koks, jūsų nuomone, yra optimalus augalininkystės ūkio dydis dirbant 4 žmonėms (mama prie buhalterijos; tėtis, aš ir brolis prie žemės)? Yra galimybė išsiplėsti iki 200 ha, bet nepardavus karvių tiek apžioti tikrai nespėtume.

Galbut ne visai i tema, bet bukite atsargus, kas vezate parduoti grudus i Amilina (Panevezyje). Snd net neprieme kvieciu, neva rado fuzariozes ir rodikliai buvo neva tik pasariniu klasei. Nuvezus i kita elevatoriu nustate II klase. Taip kad, bukit budrus