Jump to content

rimsnk

Nariai
  • Pranešimai

    92
  • Prisijungė

  • Lankėsi

Apie rimsnk

  • Rangas
    Narys

Miestas

  • miestas
    Šakiai

Paskutiniai lankytojai

The recent visitors block is disabled and is not being shown to other users.

  1. Naudojame daugiau kaip 5 metai šią sėjamąją su traktorium JD6330 (kiek per 100AJ).Papildomai iš gamintojo pirkome paaukštinimą,kad daugiau sėklos supilti.Traktoriui nepersunku.Didžiausias pasiektas išdirbis - apie 30 ha per dieną.Apie SPU našumą nežinau,tai sunku palyginti. Kokybiškai pagaminta,paprastai valdoma,patikima sėjamoji kaip ir visa Amazone technika.Vienintelė bėda- sėjant žirnius išbyra prie sėklavamzdžių esantys skaidrūs langeliai,dar nesupratom kodėl ir ką daryti kad to išvengti.
  2. Įdomu kaip bus su tais ūkiais prie kurių prives RAIN optiką.Operatoriai,kad ir TEO, paslaugas pateiks be problemų.Bet kas mokės skaidulos nuomą http://www.placiajuostis.lt/documents/SM_isakymas_del_PI_tarifu_2015.pdf Viską sudėjus, paslaugos kaina gaunasi adekvati savikainai-tai yra pakankamai didelė.
  3. Panaši. Taip pat panaši į Horsch Sprinter ir jo pirmtaką Air seeder.Tik patariesiems daugiau arklių reikia.
  4. Tai gana naujas Amazone sėjamosios modelis.Išskirtinumas- 6 metrų sėjamoji reikalauja tik nuo 100kW arba 136 AJ , nes noragėlių pasipriešinimas nedidelis. Iš aprašymo) (Dank ihrer extrem schmalen Form dringen die mit Hartmetall gepanzerten Schare der Cayena leicht in den Boden ein und bewegen nur wenig Bodenmaterial – das minimiert die Feuchtigkeitsverluste beim Säen. Die schmale Scharform bringt weitere entscheidende Vorteile mit sich: Der Zugkraftbedarf der Cayena ist gering und der Verschleiß der Schare wird aufs Minimum reduziert. Trotz der großen Arbeitsbreite von sechs Metern reichen für den Einsatz der Cayena Traktoren mit einer Antriebsleistung ab 100 kW/136 PS.) Yra Lietuvoje jau keletas parduota. Praeitame Mano Ūkis numeryje buvo straipsnis apie vieną iš jų. Gal naudojantys galėtų patirtimi pasidalinti ?
  5. rimsnk

    Už kiek perkate žemę?

    Tai visi įvykę sandoriai.Pasirenki dominančią vietovę,laikotarpį (turto vertintojai,girdėjau, ima du metus).Atsifiltruoji dominančius įrašus.Už juos sumokėjus,gauni sandorio informaciją - už kiek nupirkta,koks žemės balas.Kas iš ko perka,nematysi.Bet kainose susiorientuoti padeda.
  6. rimsnk

    Už kiek perkate žemę?

    http://www.ntsandoriai.lt/lt/pradzia.html Naudingas puslapis apie nekilnojamo turto kainas.
  7. rimsnk

    Vasariniu kvieciu auginimas

    Lietuvos žemdirbystės institutas rekomenduoja tręšimo normas apskaičiuoti pagal šias formules: N = 48D — 53h; P = 44,8D — 1,36p; K = 33,4D — 0,64k. kur: N; P; K - reikalingas azoto, fosforo ir kalio trąšų veikliųjų medžiagų kiekis (kg/ha); D - prognozuojamas derlius, t/ha; h - humuso kiekis dirvožemyje, proc.; p - fosforo kiekis dirvožemyje, mg/kg; Visas šaltinis: http://www.viskas.lt/portal/categories/ ... -auginimas
  8. rimsnk

    Už kiek perkate žemę?

    Manau kad rimčiau pasidomėjus paaiškėtu kad realiai jokio pardavimo nebuvo tik agrovilkai save gražiai parsidavė sau priklausančioms antrinėms imonėms. „Agrowill Group“ (AG) akcijos biržoje pirmadienį pigo 3,70%, arba labiausiai nuo 2012 m. gruodžio 5 d., iki 0,130 EUR. Akcijų kaina žemyn pradėjo riedėti maždaug po 15 val., kai naujienų agentūra BNS, remdamasi neįvardintais šaltiniais, pranešė, kad AG skelbtą dirbamosios žemės sklypų pardavimo aukcioną laimėjo bendrovė „Orion Asset Management“ (OAM), priklausanti „Scaent Baltic“ įmonių grupei. AG vadovas Vladas Bagavičius VŽ šios informacijos nekomentavo. Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/4/agrowill- ... z2MgChW0X4
  9. rimsnk

    Herbicidai

    Linas Agro šiemet siūlo 0,166 Linturo ir 0,83 Axialio.Sako,kad Axialio bus gera kaina šiemet.
  10. rimsnk

    Už kiek perkate žemę?

    VŽ laiškai redakcijai Ūkininkai maunasi kilpą Dėl gero praėjusių metų derliaus papildytos ūkininkų sąskaitos tapo spekuliantų grobiu. Pastaruoju metu vis dažniau gaunama pasiūlymų pirkti žemės sklypų, už kuriuos prašoma kaina gerokai didesnė nei rinkos, o dėl tokių siūlymų gali neadekvačiai padidėti rinkos kainos. Iš notarų vis dažniau gauname siūlymų įsigyti šiuo metu nuomojamą žemę už išpūstą kainą. Tokie pasiūlymai pagal 2012 m. atliktus valstybės vertinimus dažnai rinkos kainą viršija daugiau nei 200%. Net pagal dabar susidariusią rinkos padėtį spekuliantų siūloma kaina dažnai yra 150% didesnė nei pagal mūsų atliktas rinkos analizes prognozuojama kaina. Šiuo atveju nukenčia žemės sklypą ir besinuomojantys, ir jį perkantys ūkininkai. Viena vertus, pagal žemės įstatymą kaip žemės naudotojai turi pirmumo teisę į sklypo įsigijimą, tačiau kaina neadekvati nuomos kainai: sąlygos ir nuomotis, ir įsigyti sklypą yra prastos. Rinkoje nusistovėjusios nuomos kainos yra 3–4% sklypo įsigijimo vertės, arba 80–100% nuo gaunamų Europos Sąjungos išmokų palankiose ūkininkauti vietose (50–80% nepalankiose vietose). Taigi jei gaunamas pasiūlymas siekia 15.00–20.000 Lt už hektarą, minimali nuomos kaina tampa apie 600 Lt už hektarą. O tokio sklypo rinkos kaina galėtų siekti iki 400 Lt. Tikėtina, kad tai gali iškreipti visą žemės ūkio paskirties sklypų rinką, nes vienam sklypo savininkui siūlant žemės sklypą už tokią kainą aplinkinių žemės sklypų savininkai taip pat pradeda reikalauti didesnių sumų. Tiesa, ūkininkai patys veržiasi kilpą ant kaklo – po gerų praėjusių metų pinigų turintys ūkininkai perka ir nuomojasi žemę už gerokai per didelę kainą, tačiau negalvoja, kad kitais metais derlius gali būti kur kas prastesnis, o už žemę reikės mokėti pačių išpūstas sumas. Lietuvoje rinka tokia nestabili, kad po derlingų metų pavieniai žemės paskirties sklypų pardavėjų išsišokimai pradeda kelti chaosą visoje rinkoje, tačiau ūkio subjektai vis dėlto galėtų padėtį pataisyti, nes rinką formuoja ne tik pasiūla, bet ir paklausa. Jei jie sutiks mokėti siūlomą nuomos kainą ar pirkti sklypą už neadekvačią sumą, rinka išsikreips. Tai gali pakenkti visam šalies žemės ūkiui. Ingrida Dumčiutė Žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Agro Management Team“ direktorė Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=m ... z2JxAulsZq
  11. rimsnk

    valstybines zemes pirkimas.

    Įmanoma sutvarkyti.Esu šitaip nupirkęs buvusio kolūkio trašų sandėlio griuvėsį.Pakako,kad žmogus,gavęs pastatą už pajus ir nusigriovęs jį plytoms,parašytų Žemėtvarkai sutikimą,kad leidžia jo vietoje laisvos valstybinės sklypą formuoti.Ir nupirkom ,kaip valstybinę žemę kai dar buvo ji parduodama.
  12. rimsnk

    Už kiek perkate žemę?

    Žemės ūkis. Savininkai laukia kainų kilimo, ūkininkai kalba apie burbulą Iš žemės ūkio paskirties sklypų rinkos bėga spekuliantai Didieji žemės valdytojai ir ūkininkai pažymi, kad auga žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla – juos siūlo iš aktyvaus ūkinininkavimo nusprendę pasitraukti žemdirbiai ir spekuliantai, taip ir nesulaukę kainų šuolio bei didesnių ES tiesioginių išmokų. Kita priežastis, investuotojus verčianti trauktis, yra baimė, jog pajamoms neaugant didės mokesčiai. Nuo šių metų įsigalios iki 4% žemės mokestis už nedirbamus plotus, pateikti įstatymai, griežtinantys stambių ūkių plėtrą. Ribojamos gyvulininkyste neužsiimančių valdų savininkų galimybės gauti tiesiogines išmokas. Kita žemės ūkio paskirties žemės rinkos sujudimo priežastis – dveji iš eilės metai ūkininkams buvo pelningi ir jie turi lėšų. Kiek tęsis pelningas etapas, niekas negali nuspėti. „Vis daugiau sklypų siūlo įmonės ir finansinės grupuotės, kurios plotus pirko ne gamybai, o vertino kaip investicijas. Prieš tai metus buvo štilis. Spėju, kad jie tikėjosi greitesnio kainų kilimo, kai su ES vidurkiu susilygins tiesioginės išmokos“, – svarsto Jonas Talmantas, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats kartu su šeima jis dirba 1.300 ha. Jis prognozuoja, kad kainos kris, nes kol kas niekas neskuba kloti prašomų sumų. „Turime pasiūlymų pirkti tiek ūkių, kad jei visus įsigytume, valdytume didesnius plotus nei dirbame dabar“, – giriasi Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas. Pervertinta žemė „Bliūkšta žemės ūkio paskirties žemės kainų burbulas. Skaičiuojant pagal prognozuojamas ateinančio finansinio laikotarpio išmokas, dabar sklypai atsipirktų tik per keliolika metų“, – skaičiuoja p. Talmantas. Jis spėja, kad didžiuosius investuotojus spaudžia pinigus skolinę bankai, o grąža iš investicijų nėra tokia, kaip tikėtasi. Žemės kaina jau kelerius metus auga nežymiai. Potencialių pirkėjų taip pat nedaug. Žmonės stebi rinką ir neskuba skirtis su pinigais. „Žemės ūkyje pelningi tik kas kelinti metai, nes šis verslas priklausomas nuo gamtos ir biržų. Iš sukauptų lėšų paprastai nuostolingu laikotarpiu reikia išlaikyti ūkius“, – cikliškumo įtaką pabrėžia p. Talmantas. Jis pažymi, kad visgi pagrindinis ūkių plėtros šaltinis kol kas yra ES parama – vien savo lėšomis mūsų žemdirbiai negalėtų taip vystyti ūkių. Siūlo ir mainus „Kiekvieną savaitę gauname tarpininkų ir savininkų pasiūlymų. Matome, kad iš žemės ūkio gamybos traukiasi garbaus amžiaus ūkininkai ir spekuliantai“, – pokyčius rinkoje jau kuris laikas stebi ir p. Karbauskis. Tiesa, potencialūs žemės pardavėjai ypač reikalauja paisyti konfidencialumo. Pasiūlymai pateikiami toli gražu ne viešai ir ne kiekvienam. Kita vertus – tai numato ir žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą reglamentuojanti tvarka. Pirmiausia sklypą reikia pasiūlyti jį nuomojančiam ar dirbančiam asmeniui arba bendrovei. Paprastai tai didieji šalies žemės savininkai. Kitas procesas – daugėja mainų pasiūlymų. Taip siekiama stambinti valdas. „Jei žmogus planuoja trauktis, dabar tinkamas laikas, nes stambūs ūkiai po gerų metų turi pinigų plėtrai“, – siūlo p. Karbauskis. Konkuruoja su Rusija „Pasiūlymų gauname daug, tačiau už nerealius pinigus šluoti sklypų neskubame. Matome, kad traukiasi spekuliantai, nes suvokia, kad jei jiems reikės mokėti už apleistas žemes, o ūkininkams bus prasti metai, išparduoti plotus bus sudėtinga“, – kolegoms pritaria Vilius Kaikaris, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius. Jis skaičiuoja, kad siūlomi 100–500 ha plotai išskaidyti mažais gabalais. Bendrovė valdas plečia, jei sklypas yra patrauklioje geografinėje vietoje. Pono Kaikario vertinimu, dirbamosios žemės kaina, palyginti su brangusiais grūdais, krito. „Šiandien tiek pat, kiek Lietuvoje, kainuoja 100 ha, Rusijoje galima įsigyti 1.000 ha. Kam pirkti pas mus?“ – apie didžiųjų žaidėjų prioritetus kalba p. Kaikaris. Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=m ... z2HaMDPPGP
  13. rimsnk

    žiemkenčių buklė

    Ar tikrai tiek užaugina? Šiandien per LTV1 laidoje apie bankininkų lankymasi pažangiuose ūkiuose girdėjau ,kad jų pastarųjų dviejų metų vidurkis 5,5 tonos iš ha.Tikiu ,kad taip ir yra.
  14. rimsnk

    Veja sodyboje

    Pasėjau pirktą iš Muneros Kaune. sudėtis - eraičinas dviejų rūšių 60 proc. festuca rubra commutata 20 proc. festuca rubra trichoptyllle ir 20 proc. pievinė miglė poa pratensis Sėkla lenkiška,kaina apie 12 Lt/kg,3 kg/arui.Tik vakar pasėjau,tai dar negaliu vertinti
  15. rimsnk

    Grūdu kainos?

    Išliekančios aukštos maisto kainos – ir investuotojų akiratyje Maistas – ne tik priemonė skrandžiui pripildyti ir piniginei paploninti, bet ir perspektyvi investicinė idėja. Ką svarbu žinoti lėšas nukreipiant į su maisto produktais susietas priemones? Kas šiandien svarbu pasaulinei maisto rinkai ir kas ją keičia? Penai spalį žmonių populiacijai planetoje perkopus 7 mlrd. ribą, vėl garsiau pasigirdo diskusijos, kokių socialinių, politinių ir ekonominių pasekmių tai turės ateities kartoms. Be to, dar ir šiandien jaučiame atgarsius vadinamosios maisto krizės, kurią paskatino prastas 2008 m. derlius, itin žemas produktų atsargų lygis ir kilusi politinė panika. Bene kiekvienas savo kailiu pajutome įspūdingą kainų šuolį, kai, pvz., kviečiai per metus pabrango 130%, o ryžiai – 74%. Tokie kainų šuoliai sukėlė per pasaulį nusiritusią riaušių ir chaoso bangą. Kita vertus, tai buvo auksinė galimybė uždirbti ateities sandoriais ir sutartimis dėl kainų skirtumų CFD (angl. contract for differences) prekiaujantiems spekuliantams. Šiandien situacija yra kiek stabilesnė. Prognozuojama, kviečių derlius ir jų atsargos šiemet bus rekordiniai ir sudarys atitinkamai 690 mln. ir 209 mln. tonų. Vis dėlto netrūksta abejonių, ar panašų tempą žemės ūkis išlaikys ir ar nebus grįžta prie maisto deficito jau artimiausioje ateityje. Šįkart, dar labiau nei 2008-aisiais, šias diskusijas stebi ne tik spekuliantai, bet ir infliacijos įbauginti ilgalaikiai investuotojai. Dideli nuostoliai Be abejonės, vienas iš labiausiai maisto paklausą auginančių veiksnių yra augantis žmonių skaičius. Jei išsilaikys dabartiniai augimo tempai, kasdien prie bendros paklausos maistui artimiausiais metais prisidės po 200.000 papildomų burnų. O vidutinis kalorijų suvartojimas augs ne taip greitai – nuo dabartinių maždaug 2.900 kcal vienam gyventojui iki 3.050 kcal vienam gyventojui 2050-aisiais. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo daug ir ilgu laikotarpiu pareikalautų vos 5–10 mln. t papildomo javų derliaus per metus, o tai yra palyginti lengvai pasiekiamas tikslas. Tačiau problemų kelia tai, kad besivystančiose šalyse augant pragyvenimo lygiui vis didesnį pagreitį įgauna maisto raciono kokybinis šuolis. Kitaip tariant, vartotojai besivystančiose šalyse vis dažniau sau gali leisti pirkti ne vien grūdinės kilmės maisto produktų (kurie istoriškai sudarė apie 70% raciono), bet ir mėsos. Štai, pvz., statistinis Kinijos gyventojas vidutiniškai savo mėsos suvartojimą per pastarąjį trisdešimtmetį daugiau nei padvigubino: nuo kuklių 20 kg iki 50 kg per metus, tačiau netgi tokie įspūdingi skaičiai gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos/JAV vidurkio, skirtingose šalyse svyruojančio nuo 80 iki 120 kg mėsos per metus. Šis veiksnys tampa svarbus tuomet, kai suprantame, jog mėsa, kaip kalorijų šaltinis, yra ganėtinai neefektyvi. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, kad gautume 1.500 kcal vertės mėsos prieaugį gyvuliui, šiam vidutiniškai reikia suėsti 9.000 kcal vertės grūdų/pašarų, taip patiriant didžiulį 7.500 kcal energijos nuostolį. Štai tokiu būdu palyginti nedidelę (iki 10%) raciono dalį užimantis gyvulinės kilmės maistas pareikalauja neproporcingai daug resursų, palyginti su augalinės kilmės maistu, ir taip tiesiog išpučia pasaulinę javų paklausą. Išpučia Maisto pramonę pastaruoju metu sparčia keičia ir auganti biokuro pramonė, progresuoti septynmyliais žingsniais pradėjusi po 2004 m. JAV sprendimo taikyti mokestines lengvatas biokurui. Vos per keletą metų JAV biokuro produkcija šoktelėjo keturgubai iki beveik 20 mlrd. litrų per metus, taip kilsteldama pasaulinę gamybą iki beveik 40 mlrd. litrų. Tegu ir mažesnio masto, tačiau panašaus renesanso neišvengta ir Europos Sąjungoje. Tad bent jau iš dalies sprendžiant naftos priklausomybės problemą susiformavo nauja tendencija – beveik trečdalis dabartinės kukurūzų (JAV) ar rapsų (ES) paklausos keliauja ne maisto gamybai, o biokurui gaminti. Dar blogiau, jei vertintume šią situaciją skaičiuodami, už kiekgi konkrečiai iš pastarųjų metų augimo atsakingas būtent biokuras, galėtume pastebėti, kad jis sudaro bene 60% viso paklausos augimo. Tačiau pasiūlos augimas susiduria su savais sunkumais – štai jau kelintą dešimtmetį iš eilės kviečių pasiūlos augimas yra tik 15% nulemtas didėjančių apsėjamų plotų ir net 80% – didėjančio ūkininkavimo efektyvumo. Vis dėlto per visą XX a. nuo 0,7 t 1 ha tolydžio augęs produktyvumas apie 2000 m. stabtelėjo ir jau gerą dešimtmetį laikosi tuo pačiu lygiu – apie 3 t 1 ha. Šiam rodikliui išties kenkia išaugusios energijos ir trąšų kainos, nepažangūs besivystančiose šalyse taikomi ūkininkavimo būdai, o tai ypač svarbu prisiminus, jog globaliu lygiu ūkininkauti tinkamos nenaudojamos žemės plotas sudaro mažiau nei 10% nuo bendro dirbamos žemės ploto. Maža to, tolesnį derliaus apimties augimą trikdo ir plačiai diskutuojamas klimato kaitos veiksnys. Išsipildžius šios teorijos liūdniausioms prognozėms, javų derliai gali net tik neaugti, bet ir kristi 15–35%, o tai jau stumteltų svarstykles humanitarinės katastrofos link. Pateisina Tad įvertinus artimiausiu metu maisto rinką formuosiančius veiksnius vis dažniau pasigirsta išvada, kad ilguoju laikotarpiu šlubuojančiai pasiūlai bus vis sunkiau vytis nepailstančią paklausą. Pradžioje tai pasireikš mažėjančiomis maistinių žaliavų atsargomis, o dėl to sukurta įtampa rinkoje leis aktyviesiems prekeiviams ir vėl pasinaudoti didžiuliais kainų svyravimais. Vis dėlto ilgu laikotarpiu prognozuojamam chroniškam 5–25% maisto produktų deficitui virtus realybe, pagrindinės maistinių žaliavų (kviečių, kukurūzų, sojų ir pan.) kainos rinkoje neišvengiamai šoktelės 30–50%, o tai šiuo metu ir vėl padidėjusį ilgalaikių investuotojų susidomėjimą maisto produktais veikiausiai daugiau nei pateisina. Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=m ... z1pY9HRs6I
×
×
  • Create New...