rimsnk

Šakių Scandagros elevatoriuj -38 antra klasė,kur pavyko -30 rast ?

Naudojame daugiau kaip 5 metai šią sėjamąją su traktorium JD6330 (kiek per 100AJ).Papildomai iš gamintojo pirkome paaukštinimą,kad daugiau sėklos supilti.Traktoriui nepersunku.Didžiausias pasiektas išdirbis - apie 30 ha per dieną.Apie SPU našumą nežinau,tai sunku palyginti. Kokybiškai pagaminta,paprastai valdoma,patikima sėjamoji kaip ir visa Amazone technika.Vienintelė bėda- sėjant žirnius išbyra prie sėklavamzdžių esantys skaidrūs langeliai,dar nesupratom kodėl ir ką daryti kad to išvengti.

Įdomu kaip bus su tais ūkiais prie kurių prives RAIN optiką.Operatoriai,kad ir TEO, paslaugas pateiks be problemų.Bet kas mokės skaidulos nuomą http://www.placiajuostis.lt/documents/SM_isakymas_del_PI_tarifu_2015.pdf Viską sudėjus, paslaugos kaina gaunasi adekvati savikainai-tai yra pakankamai didelė.

Panaši. Taip pat panaši į Horsch Sprinter ir jo pirmtaką Air seeder.Tik patariesiems daugiau arklių reikia.

Tai gana naujas Amazone sėjamosios modelis.Išskirtinumas- 6 metrų sėjamoji reikalauja tik nuo 100kW arba 136 AJ , nes noragėlių pasipriešinimas nedidelis. Iš aprašymo) (Dank ihrer extrem schmalen Form dringen die mit Hartmetall gepanzerten Schare der Cayena leicht in den Boden ein und bewegen nur wenig Bodenmaterial – das minimiert die Feuchtigkeitsverluste beim Säen. Die schmale Scharform bringt weitere entscheidende Vorteile mit sich: Der Zugkraftbedarf der Cayena ist gering und der Verschleiß der Schare wird aufs Minimum reduziert. Trotz der großen Arbeitsbreite von sechs Metern reichen für den Einsatz der Cayena Traktoren mit einer Antriebsleistung ab 100 kW/136 PS.) Yra Lietuvoje jau keletas parduota. Praeitame Mano Ūkis numeryje buvo straipsnis apie vieną iš jų. Gal naudojantys galėtų patirtimi pasidalinti ?

Tai visi įvykę sandoriai.Pasirenki dominančią vietovę,laikotarpį (turto vertintojai,girdėjau, ima du metus).Atsifiltruoji dominančius įrašus.Už juos sumokėjus,gauni sandorio informaciją - už kiek nupirkta,koks žemės balas.Kas iš ko perka,nematysi.Bet kainose susiorientuoti padeda.

http://www.ntsandoriai.lt/lt/pradzia.html Naudingas puslapis apie nekilnojamo turto kainas.

Lietuvos žemdirbystės institutas rekomenduoja tręšimo normas apskaičiuoti pagal šias formules: N = 48D — 53h; P = 44,8D — 1,36p; K = 33,4D — 0,64k. kur: N; P; K - reikalingas azoto, fosforo ir kalio trąšų veikliųjų medžiagų kiekis (kg/ha); D - prognozuojamas derlius, t/ha; h - humuso kiekis dirvožemyje, proc.; p - fosforo kiekis dirvožemyje, mg/kg; Visas šaltinis: http://www.viskas.lt/portal/categories/ ... -auginimas

Manau kad rimčiau pasidomėjus paaiškėtu kad realiai jokio pardavimo nebuvo tik agrovilkai save gražiai parsidavė sau priklausančioms antrinėms imonėms. „Agrowill Group“ (AG) akcijos biržoje pirmadienį pigo 3,70%, arba labiausiai nuo 2012 m. gruodžio 5 d., iki 0,130 EUR. Akcijų kaina žemyn pradėjo riedėti maždaug po 15 val., kai naujienų agentūra BNS, remdamasi neįvardintais šaltiniais, pranešė, kad AG skelbtą dirbamosios žemės sklypų pardavimo aukcioną laimėjo bendrovė „Orion Asset Management“ (OAM), priklausanti „Scaent Baltic“ įmonių grupei. AG vadovas Vladas Bagavičius VŽ šios informacijos nekomentavo. Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/4/agrowill- ... z2MgChW0X4

Linas Agro šiemet siūlo 0,166 Linturo ir 0,83 Axialio.Sako,kad Axialio bus gera kaina šiemet.

VŽ laiškai redakcijai Ūkininkai maunasi kilpą Dėl gero praėjusių metų derliaus papildytos ūkininkų sąskaitos tapo spekuliantų grobiu. Pastaruoju metu vis dažniau gaunama pasiūlymų pirkti žemės sklypų, už kuriuos prašoma kaina gerokai didesnė nei rinkos, o dėl tokių siūlymų gali neadekvačiai padidėti rinkos kainos. Iš notarų vis dažniau gauname siūlymų įsigyti šiuo metu nuomojamą žemę už išpūstą kainą. Tokie pasiūlymai pagal 2012 m. atliktus valstybės vertinimus dažnai rinkos kainą viršija daugiau nei 200%. Net pagal dabar susidariusią rinkos padėtį spekuliantų siūloma kaina dažnai yra 150% didesnė nei pagal mūsų atliktas rinkos analizes prognozuojama kaina. Šiuo atveju nukenčia žemės sklypą ir besinuomojantys, ir jį perkantys ūkininkai. Viena vertus, pagal žemės įstatymą kaip žemės naudotojai turi pirmumo teisę į sklypo įsigijimą, tačiau kaina neadekvati nuomos kainai: sąlygos ir nuomotis, ir įsigyti sklypą yra prastos. Rinkoje nusistovėjusios nuomos kainos yra 3–4% sklypo įsigijimo vertės, arba 80–100% nuo gaunamų Europos Sąjungos išmokų palankiose ūkininkauti vietose (50–80% nepalankiose vietose). Taigi jei gaunamas pasiūlymas siekia 15.00–20.000 Lt už hektarą, minimali nuomos kaina tampa apie 600 Lt už hektarą. O tokio sklypo rinkos kaina galėtų siekti iki 400 Lt. Tikėtina, kad tai gali iškreipti visą žemės ūkio paskirties sklypų rinką, nes vienam sklypo savininkui siūlant žemės sklypą už tokią kainą aplinkinių žemės sklypų savininkai taip pat pradeda reikalauti didesnių sumų. Tiesa, ūkininkai patys veržiasi kilpą ant kaklo – po gerų praėjusių metų pinigų turintys ūkininkai perka ir nuomojasi žemę už gerokai per didelę kainą, tačiau negalvoja, kad kitais metais derlius gali būti kur kas prastesnis, o už žemę reikės mokėti pačių išpūstas sumas. Lietuvoje rinka tokia nestabili, kad po derlingų metų pavieniai žemės paskirties sklypų pardavėjų išsišokimai pradeda kelti chaosą visoje rinkoje, tačiau ūkio subjektai vis dėlto galėtų padėtį pataisyti, nes rinką formuoja ne tik pasiūla, bet ir paklausa. Jei jie sutiks mokėti siūlomą nuomos kainą ar pirkti sklypą už neadekvačią sumą, rinka išsikreips. Tai gali pakenkti visam šalies žemės ūkiui. Ingrida Dumčiutė Žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Agro Management Team“ direktorė Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=m ... z2JxAulsZq

Įmanoma sutvarkyti.Esu šitaip nupirkęs buvusio kolūkio trašų sandėlio griuvėsį.Pakako,kad žmogus,gavęs pastatą už pajus ir nusigriovęs jį plytoms,parašytų Žemėtvarkai sutikimą,kad leidžia jo vietoje laisvos valstybinės sklypą formuoti.Ir nupirkom ,kaip valstybinę žemę kai dar buvo ji parduodama.

Žemės ūkis. Savininkai laukia kainų kilimo, ūkininkai kalba apie burbulą Iš žemės ūkio paskirties sklypų rinkos bėga spekuliantai Didieji žemės valdytojai ir ūkininkai pažymi, kad auga žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla – juos siūlo iš aktyvaus ūkinininkavimo nusprendę pasitraukti žemdirbiai ir spekuliantai, taip ir nesulaukę kainų šuolio bei didesnių ES tiesioginių išmokų. Kita priežastis, investuotojus verčianti trauktis, yra baimė, jog pajamoms neaugant didės mokesčiai. Nuo šių metų įsigalios iki 4% žemės mokestis už nedirbamus plotus, pateikti įstatymai, griežtinantys stambių ūkių plėtrą. Ribojamos gyvulininkyste neužsiimančių valdų savininkų galimybės gauti tiesiogines išmokas. Kita žemės ūkio paskirties žemės rinkos sujudimo priežastis – dveji iš eilės metai ūkininkams buvo pelningi ir jie turi lėšų. Kiek tęsis pelningas etapas, niekas negali nuspėti. „Vis daugiau sklypų siūlo įmonės ir finansinės grupuotės, kurios plotus pirko ne gamybai, o vertino kaip investicijas. Prieš tai metus buvo štilis. Spėju, kad jie tikėjosi greitesnio kainų kilimo, kai su ES vidurkiu susilygins tiesioginės išmokos“, – svarsto Jonas Talmantas, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats kartu su šeima jis dirba 1.300 ha. Jis prognozuoja, kad kainos kris, nes kol kas niekas neskuba kloti prašomų sumų. „Turime pasiūlymų pirkti tiek ūkių, kad jei visus įsigytume, valdytume didesnius plotus nei dirbame dabar“, – giriasi Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas. Pervertinta žemė „Bliūkšta žemės ūkio paskirties žemės kainų burbulas. Skaičiuojant pagal prognozuojamas ateinančio finansinio laikotarpio išmokas, dabar sklypai atsipirktų tik per keliolika metų“, – skaičiuoja p. Talmantas. Jis spėja, kad didžiuosius investuotojus spaudžia pinigus skolinę bankai, o grąža iš investicijų nėra tokia, kaip tikėtasi. Žemės kaina jau kelerius metus auga nežymiai. Potencialių pirkėjų taip pat nedaug. Žmonės stebi rinką ir neskuba skirtis su pinigais. „Žemės ūkyje pelningi tik kas kelinti metai, nes šis verslas priklausomas nuo gamtos ir biržų. Iš sukauptų lėšų paprastai nuostolingu laikotarpiu reikia išlaikyti ūkius“, – cikliškumo įtaką pabrėžia p. Talmantas. Jis pažymi, kad visgi pagrindinis ūkių plėtros šaltinis kol kas yra ES parama – vien savo lėšomis mūsų žemdirbiai negalėtų taip vystyti ūkių. Siūlo ir mainus „Kiekvieną savaitę gauname tarpininkų ir savininkų pasiūlymų. Matome, kad iš žemės ūkio gamybos traukiasi garbaus amžiaus ūkininkai ir spekuliantai“, – pokyčius rinkoje jau kuris laikas stebi ir p. Karbauskis. Tiesa, potencialūs žemės pardavėjai ypač reikalauja paisyti konfidencialumo. Pasiūlymai pateikiami toli gražu ne viešai ir ne kiekvienam. Kita vertus – tai numato ir žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą reglamentuojanti tvarka. Pirmiausia sklypą reikia pasiūlyti jį nuomojančiam ar dirbančiam asmeniui arba bendrovei. Paprastai tai didieji šalies žemės savininkai. Kitas procesas – daugėja mainų pasiūlymų. Taip siekiama stambinti valdas. „Jei žmogus planuoja trauktis, dabar tinkamas laikas, nes stambūs ūkiai po gerų metų turi pinigų plėtrai“, – siūlo p. Karbauskis. Konkuruoja su Rusija „Pasiūlymų gauname daug, tačiau už nerealius pinigus šluoti sklypų neskubame. Matome, kad traukiasi spekuliantai, nes suvokia, kad jei jiems reikės mokėti už apleistas žemes, o ūkininkams bus prasti metai, išparduoti plotus bus sudėtinga“, – kolegoms pritaria Vilius Kaikaris, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius. Jis skaičiuoja, kad siūlomi 100–500 ha plotai išskaidyti mažais gabalais. Bendrovė valdas plečia, jei sklypas yra patrauklioje geografinėje vietoje. Pono Kaikario vertinimu, dirbamosios žemės kaina, palyginti su brangusiais grūdais, krito. „Šiandien tiek pat, kiek Lietuvoje, kainuoja 100 ha, Rusijoje galima įsigyti 1.000 ha. Kam pirkti pas mus?“ – apie didžiųjų žaidėjų prioritetus kalba p. Kaikaris. Plačiau: http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=m ... z2HaMDPPGP

Ar tikrai tiek užaugina? Šiandien per LTV1 laidoje apie bankininkų lankymasi pažangiuose ūkiuose girdėjau ,kad jų pastarųjų dviejų metų vidurkis 5,5 tonos iš ha.Tikiu ,kad taip ir yra.

Pasėjau pirktą iš Muneros Kaune. sudėtis - eraičinas dviejų rūšių 60 proc. festuca rubra commutata 20 proc. festuca rubra trichoptyllle ir 20 proc. pievinė miglė poa pratensis Sėkla lenkiška,kaina apie 12 Lt/kg,3 kg/arui.Tik vakar pasėjau,tai dar negaliu vertinti