Jump to content

Verslo sinergija ūkyje.


AG Paulius

Recommended Posts

Ok Jūsų verdiktui pabandžiau palyginti duomenis agrolabo ir agricono. Skirumai yra labai ženklūs tik nežinau kieno naudai :) 

Dirvožemis kaip ir normalus todėl sakyčiau kad maisto medžiagų kiekis turėtų būti artimas vidutiniam maisto medžiagų kiekiui. Tačiau tai tik mano nuomonė. Tai pat mane nustebino magnio kiekis, jei jis teisingas tai jis turėtų jau kenkti augalams, stabdant kalcio įsisavinimą. Čia kaip druska vandenyje.Aišku Fosforo tada katastrofiškai mažai, arba aš nesuprantu agricono duomenų .... Prieš pasipilant kritikai noriu pasakyti, kad vidurkius skaičiavau atsižvelgiant į plotą pagal procentinę dalį išvedant vidurkį ir vėliau juos perskaičiuojant per svertinį vidurkį proporcingą ploto daliai. plotas 31 ha 

 

image.png.2446cbc6b4b89a54d0750e40ab62008f.png

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2019-01-06 at 23:13, AG Paulius pranešimas:

Na gal tiek to šias metais su tom pupom reiks palaukti kitų metų, vistiek bus kas augina. Reiks daugiau kukurūzų arba sojos sėti. 

Aš ne į temą. Kaip sekasi auginti soją? Kiek laiko ją auginate ūkiuose? Kaip nuėmimas sekėsi 2016, 2017 m? Ir kaip reikalai su pesticidais? :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 10 valandų, Zvanas pranešimas:

Na laiko yra tai palyginkim to paties mano lauko tyrimų duomenis, kodėl taip skiriasi? pH buvo beveik vienodas, pagal ankstesnį tyrimą, o dabar...  wtf kas nutiko? Aš įtariu, kad lietuviški tyrimai meluoja.

 

49495955_225694408319308_5541825013885173760_n.jpg

49678713_391475674930692_3506354340598120448_n.jpg

49938983_356843065113133_1647748788472774656_n (1).jpg

50014443_1999140146843645_7403332220145893376_n.jpg

50160241_600913133696788_7850371846745620480_n.jpg

Gera tema apie tyrimu rezultatus: bet manau esmine klaida- imti ne tuo pačiu metu ir ne iš tos pačios vietos.bet kaip visada ir sudaugeliu - kurs maladova baitca -praeitas ir pas tave.nes kai užduodi klausima kodel tokie skirtumai tarp tyrimu prasideda slieku ieskojimas ir aiskinimas konkurentu virtuvese.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 12 valandų, AG Paulius pranešimas:

na ok matau kad pakomentuoti galinčių čia daug nėra net pats bulvinykas su savo pastabomis apie Baltijos jūra nekalba, čia gal greičiau ir apeliuoju jam apie tas pastabas kiek fosforo ir kalio galio būti išplauto. :) 

Taip tai nėra klaida, tai normalūs dirvožemio tyrimai kurie yra visiškai nenormalūs ir mums sunkiai suprantami. Greičiausiai visi galvojate kad čia trąšų visai nereikia auga viskas kaip ant mielių. ? pridedu daugiau info kad būtų aiškiau Jūsų dėmesiui ir pastaboms. 

Inked49521061_966601333538287_8628817089844477952_n_LI.thumb.jpg.898b2f7fece9f0d3c859cee267f850cc.jpg

As keliuose laukuose kur fosforo buvo daugiau nei kalio esu bandes padidinti kalio kieki fossoro atžvilgiu treti metai derlingumas gaunasi didesnis grudiniu kulturu panasia ant tonos nei buvo pries tai..aisku fosforas sukosi kazkur tris kartus mažiau nei pas tave. kali didinom kalio chloridu .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 7 valandų, AG Paulius pranešimas:

Ok Jūsų verdiktui pabandžiau palyginti duomenis agrolabo ir agricono. Skirumai yra labai ženklūs tik nežinau kieno naudai :) 

Dirvožemis kaip ir normalus todėl sakyčiau kad maisto medžiagų kiekis turėtų būti artimas vidutiniam maisto medžiagų kiekiui. Tačiau tai tik mano nuomonė. Tai pat mane nustebino magnio kiekis, jei jis teisingas tai jis turėtų jau kenkti augalams, stabdant kalcio įsisavinimą. Čia kaip druska vandenyje.Aišku Fosforo tada katastrofiškai mažai, arba aš nesuprantu agricono duomenų .... Prieš pasipilant kritikai noriu pasakyti, kad vidurkius skaičiavau atsižvelgiant į plotą pagal procentinę dalį išvedant vidurkį ir vėliau juos perskaičiuojant per svertinį vidurkį proporcingą ploto daliai. plotas 31 ha 

 

image.png.2446cbc6b4b89a54d0750e40ab62008f.png

Kad agricono visada mažesnes randomos vertes tai faktas bet kodel taip yra niekas tiksliai negali pasakyti.Netgi pats agriconas tai aiskina tik tuom kad neva ju labaratorija yra rimtesne.gal cia ivertintas maistomedziagu paemimas ivertinus dirvozemio struktura.Vienu zodziu klausimu daug bet atsakymu po kol kas nera.todel daugelis spjauna i ta reikala nes galvoja kad eilini karta isdure.ir daro kaip visada fonas yra tai nulis trasu norma tokia kokios reikia kad gaučiau prognozuojama derliu jei negavau to derliaus sekanciais metais minus tiek kiek negavau planuojamo derliaus.jei gavau tai tiek pat kiek siemet arba truputeli daugiau jei yra ant ko ta daugiau duoti.

p.s. Magni pries kelis metus viena kontora pasisiulė istirti nera nei vienam lauke maziau kaip 200.kai kuriuose laukuose vidurkis yra apie 230-250.nuo tu metu mg sulfatas mano sandeli retas svecias .be to tyre ne tik pas mane tai vaizdelis panasus pas visus buvo svyravimai tik desimtyje nuosimciu .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandų, grazbek pranešimas:

Gera tema apie tyrimu rezultatus: bet manau esmine klaida- imti ne tuo pačiu metu ir ne iš tos pačios vietos.bet kaip visada ir sudaugeliu - kurs maladova baitca -praeitas ir pas tave.nes kai užduodi klausima kodel tokie skirtumai tarp tyrimu prasideda slieku ieskojimas ir aiskinimas konkurentu virtuvese.

Na šiap iš principo dirvožemyje maisto medžiagų kiekiai per keletą metų skirtis neturėtų, nes tyrimai rodo tai kiek yra kalio ir fosfoto prieinamo augalams atitinkamo tipo dirvožemyje. Mūsų tręšimas mineralinėmis medžiagomis pagal balanso principą, dirvožemio maisto medžiagų iškreitpi negali nes tos normos pavertus per ha veikliaja medžiaga, ir sumaišius su ariamu sluoksniu yra minimaliai mažos. Nebent porą metų paukščiu mėšlu nesveikom normom patręštum tada taip bus ten visko. 

Tada apibendrinant sakau kad pagal skirtingus tyrimų metus tame pačiame lauke, galime pamatyti K ir P  dinamiką tačiau skirtumai turėtų būti ne kosminiai, kaip vienais metais yra maisto o po poros metų jau jo nebėra.

Aš įsivaizduoju kad be fosforo ir kalio gali atrodyti tik kvarcinis smėlis. 

 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandų, grazbek pranešimas:

Kad agricono visada mažesnes randomos vertes tai faktas bet kodel taip yra niekas tiksliai negali pasakyti.Netgi pats agriconas tai aiskina tik tuom kad neva ju labaratorija yra rimtesne

Esu jau minėjęs kad agricon taiko skirtingą skaičiavimo metodą, dirvožemyje esančių maisto medžiagų kiekiui nustatyti . Tokie tyrimų principai priimti Vokietijos nacionaliniu lygnemiu,  pvz vokietijoje yra labai gerų dirvožemių upių deltos kalnų slėniai, ir sakykime vidutinių kurie plyti lygumose. Mūsų atžvilgiu jų vidutiniai dirvožemiai prilygtų labai gerų Lietuvos dirvožemius, Kedainiai, Šakiai, Joniškis. Todėl jų skaičiavimo metodikoje yra pakelta kartelė, kad vokietija taip pat turėtų tam tikrą procentą nenašių žemių, ir stipriai neišsiskirtų iš visų europos sajungos šalių. Todėl jų tyrimai ir mūsų agrolabo nėra tiesiogiai lyginami. Čia sakyčiau tas pas kaip kriaušę su obuoliu lyginti. 

Aišku reikia visada paminėti kad tai tik mano nuomonė. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 30 minutes , AG Paulius pranešimas:

Esu jau minėjęs kad agricon taiko skirtingą skaičiavimo metodą, dirvožemyje esančių maisto medžiagų kiekiui nustatyti . Tokie tyrimų principai priimti Vokietijos nacionaliniu lygnemiu,  pvz vokietijoje yra labai gerų dirvožemių upių deltos kalnų slėniai, ir sakykime vidutinių kurie plyti lygumose. Mūsų atžvilgiu jų vidutiniai dirvožemiai prilygtų labai gerų Lietuvos dirvožemius, Kedainiai, Šakiai, Joniškis. Todėl jų skaičiavimo metodikoje yra pakelta kartelė, kad vokietija taip pat turėtų tam tikrą procentą nenašių žemių, ir stipriai neišsiskirtų iš visų europos sajungos šalių. Todėl jų tyrimai ir mūsų agrolabo nėra tiesiogiai lyginami. Čia sakyčiau tas pas kaip kriaušę su obuoliu lyginti. 

Aišku reikia visada paminėti kad tai tik mano nuomonė. 

aš ir klausiu kur tiesa.Tikslas lig ir kilnus bet rezultatai priešingi o kuriais vadovautis kas gali pasakyti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, Zvanas pranešimas:

Del P ir K tai velnai nematė, tegul skiriasi. Man labiausiai akis bado pH, kaip jis anksčiau galėjo būti stebuklingai vos ne vienodas visam lauke, o dabar labai skiriasi. Ėminių vietos panašios, skaičius irgi.

o ti kas ten jau labai skiriasi. tik is gero patapo idealus ph tame tavo lauke.Visdėlto greičiausiai skaičiavimo metodikos skiriasi.o ir rugštinti greičiausiai reikia tik sulfatu tokias "dideles'' reikšmes.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 5 valandų, Zvanas pranešimas:

Del P ir K tai velnai nematė, tegul skiriasi. Man labiausiai akis bado pH, kaip jis anksčiau galėjo būti stebuklingai vos ne vienodas visam lauke, o dabar labai skiriasi. Ėminių vietos panašios, skaičius irgi.

:) na klausimas ar čia P ir K neturi didelės reikšmės. Trešimo plano tikslas, sutaupyti atliekant išmanų trešimą, tačiau su tokiais kiekiais kuriuos rodo dirvožemyje, ir norma kuria reikia ištręšti, ir dar vienanarėmis trąšomis iškyla labai rimtas klausimas to taupymo. 

Na o pH kontrolei reikia patikrinti lauke su rankinių kokių skaitmeniniu matuokliu ir viskas bus aišku. Firmų konsultanatai turi ir rimtesnių ph matuoklių, tiesiog reikai savikontrolei pasitikrinti ir rasti atsakymus į visus klausimus. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 4 valandų, Minduksx pranešimas:

Va delto vienodumo ir kyla abejone del Lt laboratorijos tikslumo. Kazkas anskciau augalininkystes temoj buvo ymete tyrimu rez kur viskas beveik vienodai, tai tikrai kelia abejoniu. As suprantu kad Lt tyrimai gali but tikslus, bet galbut tiesiog ta karta dirbanciam zmogui laboratorijoj pofik tikslumas, gal alga maza gauna, ir va tau rezultatas.

Savo dirvos tyrimus bevartydamas uzkliuvau uz dvieju lauku kur issikiria kalis ir fosforas, didesnis nei likusiu lauku, viskas visur vienodai daryta, mazdaug tiek pat laiko ukyje dirbta dirva ir liko tik tas skirtumas kad tie du laukai 2018m buvo isdirbti giluminiu purentuvu, bet ar tai galejo itakot didesni P ir K kieki, kazkokia mistika

reikia pamatyti laukus ir pirmiausiai peržiūrėti dirvožemius. Kalis ir fosforas yra labai nejudrūs elementai tai tokios galimybės kad jie būtų nusėdę į gilesnius sluoksnius ir žemės darbų metu būtų išversti į pavirsių sunkiai tikėtina. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 48 minutes , Zvanas pranešimas:

Įdomu kiek ir kokių maisto medžiagų yra 30-60 cm gylyje, gal kas tyrėt?

Giliau yra dirvodarinė uoliena, Tavo atvėju šlynmolis ir išplautžemis apie dirvožemius galima pasiskaityti čia: 

http://geografija.lt/wp-content/uploads/2011/03/Dirvozemiai-2.pdf 

Pagrinde, tyrimai imami iš 30 cm todėl kad didžioji dalis augalų šankų masės randasi tokiame gylyje. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 23 minutes , Minduksx pranešimas:

O LT tiria kas nors is tokio gylio?  Cia amerikoj daryti tyrimai, kas sake kad tik 20cm derlinga zeme, ir kodel skaiciuojam tresimo normas tik pagal virsutini dirvos sluoksni

20190108_191811.jpg

O tai kas cia jau taip antgamtisko jei gylis nurodytas coliais kuris lygus 0,0254m tai jai 12 “(coliu)gaunas 30 cm gylis tik.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...