manttys Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 Kinijos rinka springsta nuo pieno pertekliaus (VŽ straipsnis) Kinijoje, dar prieš metus laikytoje pienininkų svajonių žeme, – pieno produktų pasiūlos perteklius. Pieno vartojimas nebeauga taip sparčiai kaip kadaise. Globalioje pieno rinkoje ši tendencija atsispindi žemyn nudardėjusiomis kainomis. Kinija imasi priemonių siekdama apsaugoti vietinius ūkininkus nuo užsienio produkcijos konkurencijos. Kinijos pieno rinkoje dramatiški pokyčiai. Dar prieš metus šalies pieno sektorius išgyveno bumą. Pienas pasauliniu žargonu dėl itin sukilusių kainų buvo net įgavęs „baltojo aukso“ pavadinimą.Tačiau dabar perteklinė pasiūla, nustūmusi kainas žemyn, verčia Kinijos karvių augintojus tiesiog pilti pieną į laukus, o galvijų kaimenes būriais varyti į skerdyklas. Pokyčiai Kinijos rinkoje jaučiami ir už šalies ribų: Australijos ir Naujosios Zelandijos – didžiausių pieno eksportuotojų į Kiniją – fermeriai veržiasi diržus, mažina kaimenes ir yra įsitraukę į pieno kainų karą. Naujosios Zelandijos centrinis bankas nurodo, kad kritusios pieno produktų kainos – didžiausia ekonominė rizika šaliai. Globalioje pieno rinkoje mažėjantis pieno produktų paklausos augimas aidi bene per pusę nukritusiomis kainomis. Pieno perteklius JAV investicijų bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad per ateinančius 5 metus pieno produkcija lenks paklausą maždaug 2 tonomis (JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2015 m. pasaulinė pieno produkcija turėtų siekti maždaug 493 mln. tonų). Primelžiamo pieno minėtu laikotarpiu turėtų padaugėti apie 2,6%. Paklausa iš paskos nespės ir augs maždaug 2%. Nors augančiose rinkose, pirmiausia Kinijoje, paklausa stiebėsi itin sparčiai, tačiau ji krito arba nekito išsivysčiusiose rinkose. Į Kiniją gamintojai deda daug vilčių, nes čia pieno vartojimas, manoma, dar nėra pasiekęs potencialo. 2014 m. Kinijoje vienas žmogus vidutiniškai suvartodavo po 51 kilogramą pieno gaminių. Tai yra maždaug dvigubai daugiau negu 2011 m., tačiau perpus mažiau, palyginti su pasaulio vidurkiu. Jis 2012 m. buvo 108 kilogramai žmogui. Kinijos įtaka pieno ciklui Milžiniškas Kinijos apetitas pienui prieš kelerius metus pavertė šalį ūkininkų svajonių žeme – pieno produktų tiekimas milžiniškai išbadėjusiai rinkai buvo laikomas itin perspektyviu. Sparčiai plėsti pieno ūkiai, didintas karvių skaičius. Dabar sumažėjus paklausai, o globalioje pieno produktų rinkoje atsiradus pertekliui, ūkininkai tiek Kinijoje, tiek už jos ribų atsidūrė situacijoje, kurioje yra priversti iš naujo skaičiuoti karvutes ir svarstyti, kiek iš jų taps mėsos produktais. Šiemet, palyginti su 2011 m., globali pieno produkcija bus gausesnė beveik 9%, skaičiuoja JAV žemės ūkio departamentas. Pieno miltų kainos nudardėjimas žemyn atspindi pokyčius rinkoje. 2014 m. gruodžio 2 d. pieno miltų kaina pasaulinėje pieno produktų prekybos platformoje „GlobalDairyTrade“ buvo pasiekusi šešerių metų žemumas: tona kainavo 2.229 USD, tai yra 55% mažiau negu prieš metus. Nuo gruodžio pieno miltų kaina kiek pakilo ir vasario 17 d. tona kainavo 3.272 USD, tačiau ekspertai prognozuoja, kad ateityje kainos gali pasukti žemėjimo trajektorija. Pieno kainos viražai atspindi ir bendresnę tendenciją – milžinišką Kinijos įtaką pasaulinėms žaliavų kainoms. Vėstant Kinijos ekonomikai, žaliavų kainos, dar neseniai dėl nepasotinamos Kinijos paklausos pasiekusios bumą, 2014 m. patraukė žemėjančia trajektorija. Kinija įsileido konkurentų Šiuo metu Kinijos rinkoje susidariusios situacijos šaknų reikia ieškoti dar 2008 m. įvykiuose, rašo „The Wall Street Journal“. Būtent tada dėl apsinuodijimo pienu Kinijoje mirė 6 vaikai, dar bene trys šimtai tūkstančių apsinuodijo. Šalies pieno sektorius dėl šio įvykio buvo transformuotas, pakelti kokybės standartai, plačiai atvertos durys užsienio produkcijai. Užsienio gamintojų produkcija Kinijoje yra itin populiari, daug gyventojų nepasitiki vietiniais gamintojais dėl apsinuodijimo skandalo. Kitų šalių kompanijos naudojosi susidariusia situacija parduodamos pieno produktus Kinijai gerokai pelningiau negu tai darydavo namų rinkose. Tačiau dabar rinka yra perpildyta. Štai, pavyzdžiui, pieno produktų importas iš Naujosios Zelandijos 2013 m., palyginti su 2012 m., pašoko 47% (2013 m. Kiniją supurtė dar vienas apsinuodijimo pienu skandalas). Atvertos Kinijos pieno rinkos durys privertė investuotojus pieną į Kiniją eksportuojančiose šalyse itin palankiai vertinti pieno produktų sektoriaus perspektyvas. Darydami prielaidą, kad Kinijoje paklausa toliau sėkmingai stiebsis, ūkininkai investavo didindami pajėgumą. Kylant pieno kainoms, maždaug 2013 m. atsibudo ir mažieji Kinijos pienininkai, kurių veikla po 2008 m. Kinijoje buvo smarkiai apribota. Jie pradėjo iš naujo didinti įtaką rinkoje ir plėstis. Aukštos pieno kainos leido jiems užtikrinti investicijas, reikalingas siekiant patenkinti aukštos kokybės reikalavimus. Štai 2014 m. vietinė Kinijos pieno gamyba šoktelėjo 5%. Tačiau paklausa neauga taip sparčiai, todėl gamintojai, siekdami sudurti galą su galu ir išlaikyti savo rinkos dalį, pradėjo spausti kainą žemyn. Dar vienu svarbiu veiksniu tapo ir tas faktas, kad 2014 m. rugpjūtį Rusija uždraudė maisto produktų iš ES importą. Pasaulinėje rinkoje atsirado dar didesnė pieno pasiūla. Saugos savo gamintojus Pieno į Kiniją eksportuotojai gerų naujienų iš Kinijos neturėtų tikėtis. Peteris Cai, tinklalapio „Business spectator“ analitikas, atkreipia dėmesį, kad regioninės valdžios jau gavo nurodymą iš Pekino imtis visų priemonių, kad pirmiausia būtų superkama vietinė produkcija. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Kinijos parduotuvėse pienas kainuoja iki trijų kartų mažiau. Kritus pieno miltelių kainai, Kinijos pieno gamintojai išnaudoja situaciją, daugiau skysto pieno vietos rinkai gaminama importuotų miltelių pagrindu, užuot supirkus skystą pieną iš Kinijos žemdirbių, atkreipia dėmesį „Financial Times“. Būtent ši tendencija skatina įsikišti Pekiną, labai jautriai vertinantį užimtumo šalyje klausimus. Tai reiškia, kad vartai į Kinijos, didžiausios pasaulyje pieno ir pieno miltų importuotojos pasaulyje, rinką užsienio pienininkams bent laikinai bus priverti. dumoju 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
international955 Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 Negaila bet vejais pinigu nemetu. O del Koop.kad nusivyliau tai tikrai. Tokie stambus ukiai o nezinote kainu ir menesiui iprieki. O dar idomu suzinoti are visi gerai studijavote koop istatus ar tik audringai plojate per susirinkimus negalvodami kokias teises Kai kam suteikiate. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
adblue Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 Kokiam statai? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
JCB Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 tai as cia viens pinigus sakem zarstau , 0,20 gaudamas. neužsekiau kas tiek duoda, už kovą? už kovą iš pž gavau 0,186e pasiūlymą, kaina nuo tonos. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
TOMAS** Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 ŽP iki 100ltr. 0,174 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
juska Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 Kalbėjausi su Latvijos ūkininkais kas antra diena parduoda virš 500 litrų pieno, gauna 0,20 ec. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pofke Paskelbta Vasario 23, 2015 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 tai as latvis ;D Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
dumoju Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 Kalbėjausi su Latvijos ūkininkais kas antra diena parduoda virš 500 litrų pieno, gauna 0,20 ec. jų bazė, jei gerai pamenu, 4,0/3,3 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
dumoju Paskelbta Vasario 23, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 23, 2015 Negaila bet vejais pinigu nemetu. O del Koop.kad nusivyliau tai tikrai. Tokie stambus ukiai o nezinote kainu ir menesiui iprieki. O dar idomu suzinoti are visi gerai studijavote koop istatus ar tik audringai plojate per susirinkimus negalvodami kokias teises Kai kam suteikiate. Pas vokiečius panaši sistema kaip ir pas mus, žino tik orientacines kainas mėnesiui į priekį - tiksliai paskaičiuojama mėnesiui pasibaigus. Kita politika, kai pasirašomos sutartys keliems mėnesiams į priekį. Bet ar tai visada naudinga? Kaip nusprendėt, kad tai vėjais paleisti pinigai? Visada, visur ir visi deklaruoja, kad didžiausia dalis lieka, pateikus galutinį produktą vartotojui, to ir siekia ūkininkai. Kooperatyvo įstatai visi puikiai išstudijuoti ir žinomi. Bėda ta, kaip matau ir pas jus, lietuviškas nepasitikėjimas ir nesilaikymas vienybės. Kam tada organizuoti suvažiavimus, kai kiekvienas žiūri skirtinga kryptimi? Juodas 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Kalbėjausi su Latvijos ūkininkais kas antra diena parduoda virš 500 litrų pieno, gauna 0,20 ec. Latvis pasakė VISĄ kainą, kurią gauna, pas jų nėra privalomo perskaičiavimo ir jie tariasi su pienine dėl galutinės kainos... O mes visada sakome BAZINĘ kainą..... Juokingų situacijų yra buvę dėl to.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 jų bazė, jei gerai pamenu, 4,0/3,3 Nėra pas jų bazės... Kiekvienas tariasi su perdirbėju pats ir dėl skirtingų parametrų ir skirtingų priedų ir nuoskaitų Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
grazbek Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Kinijos rinka springsta nuo pieno pertekliaus (VŽ straipsnis) Kinijoje, dar prieš metus laikytoje pienininkų svajonių žeme, – pieno produktų pasiūlos perteklius. Pieno vartojimas nebeauga taip sparčiai kaip kadaise. Globalioje pieno rinkoje ši tendencija atsispindi žemyn nudardėjusiomis kainomis. Kinija imasi priemonių siekdama apsaugoti vietinius ūkininkus nuo užsienio produkcijos konkurencijos. Kinijos pieno rinkoje dramatiški pokyčiai. Dar prieš metus šalies pieno sektorius išgyveno bumą. Pienas pasauliniu žargonu dėl itin sukilusių kainų buvo net įgavęs „baltojo aukso“ pavadinimą.Tačiau dabar perteklinė pasiūla, nustūmusi kainas žemyn, verčia Kinijos karvių augintojus tiesiog pilti pieną į laukus, o galvijų kaimenes būriais varyti į skerdyklas. Pokyčiai Kinijos rinkoje jaučiami ir už šalies ribų: Australijos ir Naujosios Zelandijos – didžiausių pieno eksportuotojų į Kiniją – fermeriai veržiasi diržus, mažina kaimenes ir yra įsitraukę į pieno kainų karą. Naujosios Zelandijos centrinis bankas nurodo, kad kritusios pieno produktų kainos – didžiausia ekonominė rizika šaliai. Globalioje pieno rinkoje mažėjantis pieno produktų paklausos augimas aidi bene per pusę nukritusiomis kainomis. Pieno perteklius JAV investicijų bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad per ateinančius 5 metus pieno produkcija lenks paklausą maždaug 2 tonomis (JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2015 m. pasaulinė pieno produkcija turėtų siekti maždaug 493 mln. tonų). Primelžiamo pieno minėtu laikotarpiu turėtų padaugėti apie 2,6%. Paklausa iš paskos nespės ir augs maždaug 2%. Nors augančiose rinkose, pirmiausia Kinijoje, paklausa stiebėsi itin sparčiai, tačiau ji krito arba nekito išsivysčiusiose rinkose. Į Kiniją gamintojai deda daug vilčių, nes čia pieno vartojimas, manoma, dar nėra pasiekęs potencialo. 2014 m. Kinijoje vienas žmogus vidutiniškai suvartodavo po 51 kilogramą pieno gaminių. Tai yra maždaug dvigubai daugiau negu 2011 m., tačiau perpus mažiau, palyginti su pasaulio vidurkiu. Jis 2012 m. buvo 108 kilogramai žmogui. Kinijos įtaka pieno ciklui Milžiniškas Kinijos apetitas pienui prieš kelerius metus pavertė šalį ūkininkų svajonių žeme – pieno produktų tiekimas milžiniškai išbadėjusiai rinkai buvo laikomas itin perspektyviu. Sparčiai plėsti pieno ūkiai, didintas karvių skaičius. Dabar sumažėjus paklausai, o globalioje pieno produktų rinkoje atsiradus pertekliui, ūkininkai tiek Kinijoje, tiek už jos ribų atsidūrė situacijoje, kurioje yra priversti iš naujo skaičiuoti karvutes ir svarstyti, kiek iš jų taps mėsos produktais. Šiemet, palyginti su 2011 m., globali pieno produkcija bus gausesnė beveik 9%, skaičiuoja JAV žemės ūkio departamentas. Pieno miltų kainos nudardėjimas žemyn atspindi pokyčius rinkoje. 2014 m. gruodžio 2 d. pieno miltų kaina pasaulinėje pieno produktų prekybos platformoje „GlobalDairyTrade“ buvo pasiekusi šešerių metų žemumas: tona kainavo 2.229 USD, tai yra 55% mažiau negu prieš metus. Nuo gruodžio pieno miltų kaina kiek pakilo ir vasario 17 d. tona kainavo 3.272 USD, tačiau ekspertai prognozuoja, kad ateityje kainos gali pasukti žemėjimo trajektorija. Pieno kainos viražai atspindi ir bendresnę tendenciją – milžinišką Kinijos įtaką pasaulinėms žaliavų kainoms. Vėstant Kinijos ekonomikai, žaliavų kainos, dar neseniai dėl nepasotinamos Kinijos paklausos pasiekusios bumą, 2014 m. patraukė žemėjančia trajektorija. Kinija įsileido konkurentų Šiuo metu Kinijos rinkoje susidariusios situacijos šaknų reikia ieškoti dar 2008 m. įvykiuose, rašo „The Wall Street Journal“. Būtent tada dėl apsinuodijimo pienu Kinijoje mirė 6 vaikai, dar bene trys šimtai tūkstančių apsinuodijo. Šalies pieno sektorius dėl šio įvykio buvo transformuotas, pakelti kokybės standartai, plačiai atvertos durys užsienio produkcijai. Užsienio gamintojų produkcija Kinijoje yra itin populiari, daug gyventojų nepasitiki vietiniais gamintojais dėl apsinuodijimo skandalo. Kitų šalių kompanijos naudojosi susidariusia situacija parduodamos pieno produktus Kinijai gerokai pelningiau negu tai darydavo namų rinkose. Tačiau dabar rinka yra perpildyta. Štai, pavyzdžiui, pieno produktų importas iš Naujosios Zelandijos 2013 m., palyginti su 2012 m., pašoko 47% (2013 m. Kiniją supurtė dar vienas apsinuodijimo pienu skandalas). Atvertos Kinijos pieno rinkos durys privertė investuotojus pieną į Kiniją eksportuojančiose šalyse itin palankiai vertinti pieno produktų sektoriaus perspektyvas. Darydami prielaidą, kad Kinijoje paklausa toliau sėkmingai stiebsis, ūkininkai investavo didindami pajėgumą. Kylant pieno kainoms, maždaug 2013 m. atsibudo ir mažieji Kinijos pienininkai, kurių veikla po 2008 m. Kinijoje buvo smarkiai apribota. Jie pradėjo iš naujo didinti įtaką rinkoje ir plėstis. Aukštos pieno kainos leido jiems užtikrinti investicijas, reikalingas siekiant patenkinti aukštos kokybės reikalavimus. Štai 2014 m. vietinė Kinijos pieno gamyba šoktelėjo 5%. Tačiau paklausa neauga taip sparčiai, todėl gamintojai, siekdami sudurti galą su galu ir išlaikyti savo rinkos dalį, pradėjo spausti kainą žemyn. Dar vienu svarbiu veiksniu tapo ir tas faktas, kad 2014 m. rugpjūtį Rusija uždraudė maisto produktų iš ES importą. Pasaulinėje rinkoje atsirado dar didesnė pieno pasiūla. Saugos savo gamintojus Pieno į Kiniją eksportuotojai gerų naujienų iš Kinijos neturėtų tikėtis. Peteris Cai, tinklalapio „Business spectator“ analitikas, atkreipia dėmesį, kad regioninės valdžios jau gavo nurodymą iš Pekino imtis visų priemonių, kad pirmiausia būtų superkama vietinė produkcija. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Kinijos parduotuvėse pienas kainuoja iki trijų kartų mažiau. Kritus pieno miltelių kainai, Kinijos pieno gamintojai išnaudoja situaciją, daugiau skysto pieno vietos rinkai gaminama importuotų miltelių pagrindu, užuot supirkus skystą pieną iš Kinijos žemdirbių, atkreipia dėmesį „Financial Times“. Būtent ši tendencija skatina įsikišti Pekiną, labai jautriai vertinantį užimtumo šalyje klausimus. Tai reiškia, kad vartai į Kinijos, didžiausios pasaulyje pieno ir pieno miltų importuotojos pasaulyje, rinką užsienio pienininkams bent laikinai bus priverti. Augalininku irgi laukia toks pat šaltas dušas kaip ir pienininku.ir aplamai su visomis žemės ūkio šakomis artimiausius kelis metus bus tas pat. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
dumoju Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Nėra pas jų bazės... Kiekvienas tariasi su perdirbėju pats ir dėl skirtingų parametrų ir skirtingų priedų ir nuoskaitų gali būti, todėl labai mažai informacijos randu. kai kuriuose šaltiniuose lyginama kaina su 4,0/3,3, kai kur kitur, 4,0/3,4, bet tai tik šalyse, kurios lyginasi pagal save. Briuselis apskritai tik pagal riebalus 4.2 lygina. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Irka Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Tai ką daryt..........eit ir pasikart.... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
neri Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Nesupratau Irka bajerio ....... visiems nera cia rojaus, bet tokia maza kaina negali buti ilgai cia manau del paramos pienui dabar ji tokia zema, juk chebra raso, kad kova kyla nors kazkiek. Laukiam ziniu is Vilniaus, gal paskambins kas, papasakos kas vyksta,,, Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 gali būti, todėl labai mažai informacijos randu. kai kuriuose šaltiniuose lyginama kaina su 4,0/3,3, kai kur kitur, 4,0/3,4, bet tai tik šalyse, kurios lyginasi pagal save. Briuselis apskritai tik pagal riebalus 4.2 lygina. Paskutiniame BA seminare (apie apsaugotus riebalus) vokiečiai sakė, kad pas juos tik 3,7 riebalai... ir nieko daugiau... Italų pieno produktų statistikos puslapis CLAL irgi į 3,7 visas kainas perskaičiuoja.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Kaip ir galvojau scenarijus pasitvirtino suvažiavime lyg ir norėta kažką parodyt bet vis tą diplomatija nugalėjo o ūkininkai kurie buvo pasiruošę pasisakyt liko už borto, o jie buvo pasiruošę kalbos dėl kurios ministrė būtu pazaksejus Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Ministrės pozicija įdomi "durneliai tikisi kad 0,32 euro centai logiška pieno kaina. Mažinkit savikaina" tik neaišku kaip kas antrą dieną melžt at kartą į savaitę sert ar dar yra kokių savikainos mažinimo priemonių, kurių ministerija neatskleidžia. ceck 1 Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Labai akcentuojama investicinė parama kuri modernizuotu ūkius ir sumažintų savikaina, nors jai reikalingos ir savos lėšos kurių Ūkininkai dirbdami nuostolingai neturi, Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Vienu žodžiu skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas. Ir vienintelė išeitis pasak valdžios tai kooperacija. Nors ir kooperatyvų jau bent 10 per Lietuvą yra tuoj ir kooperatyvus reiks kooperuot Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Taip kad viskas pagal seną scenarijų: trukt už vazdziu ir vėl iš pradžių. Viskas perdirbėjų rankose. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Tik viena paguoda kad sugebėjome gausiai susirinkti t.y. Apie 10 procentų visų pieno gamintojų. Ir pilna salė. ko pasekoje valdžios žmonės jei kažką galvoja tai pagalvos kokie galimi mūsų sekantys veiksmai. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Tik viena paguoda kad sugebėjome gausiai susirinkti t.y. Apie 10 procentų visų pieno gamintojų. Ir pilna salė. ko pasekoje valdžios žmonės jei kažką galvoja tai pagalvos kokie galimi mūsų sekantys veiksmai. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
adblue Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Liudnos zinios... net ner uz ko grebtis.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vytautasl Paskelbta Vasario 24, 2015 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2015 Belieka griebtis už perdirbėjų. Viskas nuo jų priklauso Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti