Irka

Ne kažką ištikrinsi jie dabar po sniego patalu pas mus

Mes turim porą sausmedžių, kažkokie jie man keisti, neapsisprendžiu ar jie man patinka ar ne. Mano pastebėti pliusai tai, kad nesunku auginti, ankstyvos uogos ir kaip visur skelbiama turbūt labai naudingos. Minusai čia mano problema, kad nepatinka rūgštūs dalykai, tai va jos rūgštokos, bet jei gerai prinokini sakykim skanios, bet tuoj nukrenta, gal reikia po krūmu patiesti kokį audinį surinkimui. Gal kitų veislių yra saldesnės uogos pasidalykit savo patirtimi. Mūsiškės ''Karina '' ir ''Atut''. Prieš sodinant didesnį plotą reikia išbandyti su keletu daigų, o gal visai neverta, kol savo kailiu neišbandai tol nežinai, nes kiek žmonių tiek nuomonių

Aš žiūrėjau prieš šalčius savuosius tai nemačiau, kad būtų pradygę. Paskui žiūrėjau tik nutirpus sniegui bemačiau išlindusių, o va šiandien jau yra mažučiai ir dauguma jau pasirodė. Kiek aš juos stebiu metai iš metų tai česnakai labai greitai pajunta pavasarinę šilumą. Ištikrųjų stebiuosi, kad nesudygo iš rudens, juk buvo toks šiltas ir ilgas ruduo.

Na mes pernai papildomai pasodinom 50 daigų Polkos į priemolį, nes pas mus tokios žemės, bet prieš sodinant gerai idėjom perpuvusio mėšlo, dar kompleksinių trąšų pabarsčiau nuo pavasario pusės, per sausras laistyta buvo. Uogų iš to plotelio buvo sočiai. Avietė mėgsta trąšią žemę. O jei kam labai trąšos kliūna dėl ekologijos, mano manymu aš niekaip ant tiek nepritręšiu ir nepricheminsiu kaip kad pas mus atkeliauja vaisiai ir uogos iš užsienio.Juk patys valgom.

Tai gražu vadinasi ne mums vieniems už pieninius bulius atmesta, nors jie pas mus ir pernai ir už pernai ir seniau vis skirtingas skaičius auga. NMA penktadienį gerai pasidarbavo atmetinėdama visiems iš eilės. Mano galva jei tokios išmokos šiemet nepriklausytų tai gal ir grafos tokios nebūtų. Kaip Jums atrodo?????

Manau iš viso nevažiuosim į parodą, nes ta rudeninė nekažka, nyki būna. Net nereikia ir storiau supilti.Na nepatinka jiems laikymas išaižius, blogai gysta. Visada sakau reikia pačiam viską pabandyti ir tada nuspręsti kaip elgtis kitą kartą.

Sodinkit ir žiūrėkit kas užaugs, o užaugs dideli ir turėtų būti sveiki.Tas vienskiltis svogūnėlis Jums užaugo iš pačios vidurinės skiltelės

Nėra supuvusių pas mane nei žieminiuose(jau gerai išdžiūvo) nei vasariniuose kiek įmanoma apžiūrėt nerautus.Dar vasarinių nerovėm į rugsėjį įtempsim. Taigi susidariau išvadą nesvarbu ar sodinsi kovo ar balandžio mėn ar gegužės pradžioje(daug metų taip sodinau)kasimas visvien bus rugsėjyje Jei būtų daugiau drėgmės gal kitaip būtų.Ir dar nemanau, kad yra protinga mintis vasarinius parduoti nuo rudens.Sandėliuokit ir pavasariop pradėkit stumdyti

Jūs tokie optimistai, kad tikitės čia pat gaut daigų .Nebus daigų ne tik Žemaitijoje, bet ir visos Lietuvos mastu o jei ir atsiras kažkiek tai kainelė.........žiauriai dabar ant bangos tas reikalas su avietėm.Kažin kur tai nuves.Na žinoma apsukrūs verslininkai priveš daigų iš Lenkijos ir pardavinės kaip čia užaugintas.Čia mano tokie pastebėjimai

Sveiki,gal galit pasidalinti savo patirtimi auginant LIUBAŠA..Vat įdomu koks derlingumas? Kaip auga ir įdomiausia kaip sekasi parduoti ? Mano vasarinių česnakų lauke situacija tokia: lietuviškiesiems (saviesiems, kuriais didžiuojuosi ) jau nedaug trūksta iki rovimo reikia vis stebėti nepražiopsoti geriausio laiko .O va FLAVORAMS dar trūksta nokimo. Nuo žolių niekuom nepurškėm, 3 kartai su kauptukais ir daug kartų purenti tarpuvagiai su traktoriumi, bet kad ir kaip būtų gaila kiekviena kova su piktžolėmis pareikalauja aukų.Tai vienu tai kitu česnaku mažiau lieka kažkaip man rodos dėlto ir derlingumas gali būt mažesnis nei pernai.

Niekur vakarų Lietuvoj neteko matyti sausmedžio uogų turguje, na žinoma galėjau ir nepataikyti. Labai knieti sužinoti kaip perka ir kokia kaina?

Juk sakė kai tiksliai žinos dieną tai ir paskelbs,čia labai iš anksto nepasakysi kurią dieną, juk turi tinkamai sunokti ir orai dar daug turi įtakos

Kiek skaičiau apie kasimo laiką tai visaip rašo.Tai turi kažkiek laiškų nugelsti, tai turi žiedstiebis išsitiesti ir praplyšti žiedynas, dar manau realiausias vertinimas, kad paėmus ropelę per dengiamuosius lukštus turi matytis skiltelių išsidėstymas, kitaip sakant išryškėja skiltelių kontūrai.Aš visada išraunu keletą ir apžiūrėjus nusprendžiu ar laikas .Tai labai slidus reikalas per anksti negerai, per vėlai taip pat negerai.Na aš žieminių turiu tik lysvę ir šiemet neskabiau žiedų noriu pasisėti orinukų .Pas mus nepasakyčiau, kad metai sausi, tai čia tie karščiai truputėlį per dideli buvo,nelaistomų Flavorų galiukai šiek tiek pagelto, savųjų nepagelto, bet ilgai karščiai nesitęsė, vėl palijo.Nuo pavasario nerimą kėlė gana šaltas oras, bet dabar,manau bus geras derlius.

Ar jau tinkamai prinoko???Maniškiams dar toli gražu iki kasimo, žiedynai neseniai tepasirodė.Aš kasčiau tik tiek kiek parduočiau per kelias dienas

Pas mane sode dar žydi šilauogės, tik viena veislė yra peržydėjusi, o ryte buvo šalna pusę penkių einant karvių gint, na sode jos nebuvo, pas mus toli gražu ne lygumos, tai kur pakalnės, durpynai tai ten gerai pabalusi žolė buvo. Prie porą dienų taip pat buvo šalna ir tik daubose, žemose vietose.Tą aš ir noriu pasakyti, kad daubose didesnis šalnų pavojus.

O kas gali pasakyti, kad sodinti kaip tik galima anksčiau yra labai gerai. Sakyčiau tik drėgmės atžvilgiu geriau.Šiemet tikiuosi išsiaiškinti kada geriau.Visada sodindavau balandžio gale ar gegužės pradžioje kartu su visom daržovėm ir derliumi negaliu skųstis. Šiemet sodinom kovo vidury ir pasilikau dalį už mėnesio pasodinom. Šitie už mėnesio pasodinti baigia prisivyti tuos anksčiau pasodintus, nes atšilo oras.Tai dar reikės palygint kaip geriau

Man rodos jau per vėlu šiemet purkšti Feniksu.Kur meilė darbui. Imkit kauptuką į rankas ir naudokitės nemokamu soliariumu .Mes tai taip ir darom Nežinau kaip dėl ligų, bet man atrodo jei ne drėgmės trūkumas tai varykit trąšų tiesiogine prasme varykit.Tręšti reikia gausiai

Mes visus kaišiojome rankomis.Ir nepasakyčiau, kad jautri veislė tam kaip nukrenta sodinant.Sodinom su talka tai žinot pasitaikė ir šaknimis į viršų įkišt į žemę, randu tokių vargašas persisukęs, mažesnis už kitus, bet išdygęs.O vat kad ir gerai pasodinta ir stambi skiltelė nesudygus.Niekaip neapleidžia mintis, kad jie trumpaamžiai kaip ir viskas dabartiniais laikais.Mes turėjom tokios patirties su bulvėmis, lygtais ketvirtais metais po pirkimo kokių 50 procentų nesudygo, iškasus sveika graži be jokio daigelio.Todėl yra akcentuojama, kad reikia sėklą laikas nuo laiko atnaujinti.Tad saugokim senąsias veisles, nes jos labai vertingos. Vienaskiltis svogūnėlis išauga tik iš vienos pačios vidurinės skiltelės .Ropelėje ji yra tik viena

Negi nežinot iš kur atsiranda vasariniuose vienaskilčiai svogūnėliai .Jie išauga iš vidurinės skiltelės.Turiu ir aš keletą atskirai tokių vienaskilčių pasodinus, grynai pasižiūrėjimui kas iš jų užauga.Dabar laiškai žymiai skiriasi nuo kitų.Kas liečia Flavorus nematau jokio didesnio skirtumo nuo savųjų, ir lapų skaičiumi ir aukščiu jie panašūs.Tik Flavorų kur didelė skiltis tai ir laiškai platesni tokie uh...malonu žiūrėti.Tik ištiko viena bėda Flavorai ne visi sudygo.Iškasus ir perpjovus skirtelę nematau jokio blogumo joje, sveika sveikutėlė, o vat nedygsta ir viskas.Tai gavosi retokas pasėlis

Na mums dar toli kol patenkinsim savo rinką.Kalbu ne vien apie kiekį, skaičiau jog vien Maxima per metus per savo rankas perleidžia apie 300 tonų ( jei klystu pataisykit), o kur kiti PC ir turgūs ir internetinė prekyba.Kitas dalykas turim išmokti išauginti, nuvalyti , paruošti česnaką taip, kad būtų toks pat dailutis kaip kiniškas .Tikriausiai ne vienas esam bandęs sodinti kiniškąjį. Ar išdygo-aišku, kad ne.Jie gali laikytis tikriausiai keletą metų, tai kiek ten chemijos .Na, o dėl augintojų padidėjimo- gyvenime visada vyksta kaita

Česnakai tręšiami gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu (norma 40–60 t/ha), įterpiant jį rudenį. Superfosfato (400–500 kg/ha) ir kalio sulfato (200–300 kg/ha) trąšos išberiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą. Azoto trąšomis (150–200 kg/ha amonio salietros) tręšiami dygstantys ar sudygę augalai. Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo, tręšiama papildomai (norma 100–150 kg/ha). Labai gerai česnakus tręšti kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis per lapus. Tręšimas per lapus ypač naudingas, kai, esant dirvoje pakankamai drėgmės, vegetacijos metu (3–4 lapų tarpsniu) pradeda gelsti lapai (tik reikia išsiaiškinti, ar tai ne ligų simptomai). Čia radau interneto platybėse, gal kam bus naudinga

Kadangi žemė nederlinga, nehumusinga tada reikia gausiai tręšti.Matosi iš nuotraukos, kad labai prižiūrite ir stengiatės kuom tik galit padėti jiems.Drėgmės kad tūktų nemanau vis prilyja, taip atrodo kad trūksta maisto medžiagų, o gal kokio mikroelemeto vieno ar kelių trūksta.Dar man rodos rūgšti dirva, mūsų pusėj jos gan rūgštos .Siūlyčiau kokių porą metrų lysvės paberti gerai trąšų ( taip jau nepaskusti) ir užberkit pelenų ir pažiūrėt kas gaunasi, man atrodo turėtų pasigauti.Tokį padaryti bandymą.Mažą plotelį, nes jei kas nepatiks kad nubūtų daug nuostolio.Žemės rūgštingumui kažkiek sumažinti reiktu naudoti kalcio salietrą ir nusipirkti gerų kompleksinių trąšų su kuo ilgesniu mikroelementų sąrašu.NPK gerai, bet galbūt nepakanka.Dažniau tręškit vieną kartą su kompleksinėm kitą su salietra. Dėl kiekio - reikėtų didesnio kiekio trąšų, bet čia pasitarkit su pardavėju ar agronomu.Nežinau ar česnakas labai bijo nudeginimo daugiau užbėrus.Gal kas žinot?Svogūnai nebijo tą esu išbandžius.

Taigi....ir pralaužėm ledus pirmasis susitikimas įvyko .Labai tikiuosi nepaskutinis.Šaunūs žmonės čia lankosi gailėkitės kas nutarėt, kad neverta sudalyvauti

http://www.agronomija.lt/darzininkyste/cesnaku-auginimas čia neblogas pasiskaitymas apie jo didenybę česnaką.

Apie techniką būtų labai įdomu padiskutuoti, o kur susitikti nėra skirtumo svarbu, kad būtų po stogu