Jump to content

Kaip tręšti žieminius kviečius


Svečias

Recommended Posts

pritariu drapox visas šitas gavos del gero vadybininko darbo,reikia to reikia ano,dar ir mikriku,atsimenu turejom eko uki kviečiu išspausdavau apie 3,8t/ha faktiškai investicija buvo sekla ir priesselis,dabar privarom visko ir gala su galu vos suduriam,pamastykim biski,gal geriau 3t ir ner skolu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

54 minutes ago, edviuks said:

Tai vat, tie kurie "atidejimu" nariai, vargu ar kanors isvis pasveria. 

 

Atidėjimas=kreditas, ar labai daug čia pas mus modernių jaunų ūkių kurie neturi kreditų? Atidėjimas nereiškia, kad neskaičiuoji, mano atveju reiškia , kad bet kada gali išlįsti pardavime žemės gabalėlis ir, kad staigiai reikės mobilizuoti lėšas. Arba tie nesumokėti pinigai uždirbs daugiau kapeiku nei permokėsi atidėjęs (pabrangimas gaunasi juokingas) .Ar verta mokėti už pavasarines trąšas iš rudens???? Ar verta pirkti naują automobilį sumokant visą sumą iškart??

P.S. čia ne atidėjimų tema.

 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

6 valandas ago , drapox said:

PK mažai judrūs, bet tai nereiškia kad nejuda. P panaudojamas arba išsiplauna per 3 metus, K per 2. Jei imant žieminių kviečių vidurkį kur tai apie 7 t/ha, tai tokiais metais kaip praėję miežių ir vasarinių kviečių derlius tebuvo 3,5 t/ha, aišku dėl sausros, bet ... Kiek PK sunaudos toks derlius ? Ir kiek jo liks dar po metų ? Viskas gerai kai gerai, bet jei technologijų nekoreguosim prie naujų sąlygų, tai pažiūrėsim kas iš tikro juoksis paskutinis. Tikrai per didelė rizika darosi iš rudens pritręšti ant 8 t/ha. Ir aplamai reiktų perprogramuoti protą ir nebesiekti rekordinių derlių, o planuoti kokius 6,5 - 7 t/ha ne daugiau, o jau toliau kaip duos gamta taip, kad nebūtų tokių metų kaip praėję kai gauni derlių bent 2 t mažesnį nei turėjai gauti pagal tręšimą. Nebesueina matematika tada visai tarp išlaidų ir pajamų, o tas skirtumas kaip žinia ir yra mūsų verslo pagrindas, o ne rekordiniai derliai.

Drapox, gamtos, oro sąlygų nenusipirksi, (o jei žinai kur pardavinėja, gal informuosi visus) ir rudenį bei pavasarį sėdamas nežinai kas bus birželį ar liepą. Apie P ir K reikia prisiminti, kiek ir kada ir kokiu atstumu nuo šaknų yra naudoja, tada galime diskutuoti kiek jo lieka, ir kokiu "greičiu" jie juda.

O kiek lieka jų po metų, reikia daryti dirvožemio tyrimus prieš ir po, tada žinosi :) (joke)

Ir dar, drapox, reikia skaičiuoti pagal savo ūkyje vyraujantį žemės našumą. Jei žemės našumo balas 42, tai ir reikia galvoti ar verta investuoti 8 t/ha derliui jei galima ramiai 6 t užsiauginti su protingomis investicijomis.

ir viskas išplaukia į tai, kad kam sėti rudenį žieminius ir dar 50 proc visų laukų, jei žiemą iššals. Arba, kam tręšti rudenį, jei pavasarį vasariniais reikės atsėti viską...

P.S. Naujo dviračio neišradinėjame, o mokomės su juo vis geriau ir tiesiau važiuoti..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

17 valandas ago , edviuks said:

turi pliusu tada, kai bapkiu yra. O kai eini vabank, kazi 

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.

Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs. :icon-mrgreen:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2/26/2017 at 09:38, tadasjo said:

Koki kieki planuojat laistyt ir kokias? Kodel nepurkst su rukiniais? 

Geriau purksti sake, nebent velai i laukus eis ivaziuoti. Tada tik laistyti, kad neapdegint, paselio. Purksti reiktu nuo 200l/ha iki kokiu 350l/ha. Cia pagal poreiki. Man pvz, 250l/ha reiks 9-9-9. Pasisavinimas apie 75%, manau visai neblogai. Reiks pabandyti, si sezona.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

4 valandas ago , drapox said:

.......... Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose......

Buvo bandančių atsakyti. 10 metų žmonės bandymus darė kiekvienais metais gautą ekonomiškai naudingiausią variantą atidėdavo,... Štai kas gavosi:

Iš to padarė vieną išvadą: Pavasarį planuojams derlius niekaip negali būti imamas už pagrindą planuojant azotinių trąšų kiekius

Manau kiekvienas patyręs ūkininkas ir pats tai žino, kitiem teks patiem sugaišti savo 10 metų ;)

 

n_graph.png

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

pk ir atiduodad ne tam kad per sezona pasisavintu o tam kad palaikyti pastovu pk fona dirvozemyje, augalai zino kiek jiems reikia tiek ir pasiims, butu labai gerai kad ant asfalto ispylei trasu seklu ir vandens ir vsio lauki derliaus. seni vilkai o gincijates del nieku. :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

12 minutes ago, voras said:

pk ir atiduodad ne tam kad per sezona pasisavintu o tam kad palaikyti pastovu pk fona dirvozemyje, augalai zino kiek jiems reikia tiek ir pasiims, butu labai gerai kad ant asfalto ispylei trasu seklu ir vandens ir vsio lauki derliaus. seni vilkai o gincijates del nieku. :)

Na taip P K visai kita kalba, prie šaknų ar ne.... koks skirtumas jis ten liks ir kitam sezonui ;)

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ką tik, voras said:

Netgi jus skenuojat dirvozemi ir matot tik fona, o ne kiek yra saknu zonoje, ziurit 22 cm, ar klystu?

P K turi omenį?  Ten mėginiai imami apie tiek į žemę bedant. Skenuojam azotą lapuose nes dirvoje matuot beprasmiška (šiandien tiek, po ryt jau nėr)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

1 minute ago, voras said:

Turiu omeny pk, apie n nekalbam juk dabar.

Vadinasi esu teisus, ziurite medziagu kieki per armens sluoksni, o kam tas roges tampot, podirviui nustayt?

mechaninę (granulimetrinę) sudėtį molis, priesmėlis, durpė ar dar ten kas. (tokiais aparatais tik galingesniais deimantų ieško kiek žinau :) )

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2017-02-27 at 10:29, drapox said:

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.

Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs. :icon-mrgreen:

Viskas priklauso nuo ukio vizijos. Sakau yra ir pliusu ir minusu . Tik reikia atkreipti demesi, ar kulant javus, turesi kur juos deti, ar vesi iskarto uz atidejima ir tau pasiulyta kaina, kuri galbut taves netenkins. Kas tada ? Naudos is to atidejimo, kad paemiau, suinvestavau i technika, nematau . Taciau jei yra kur padeti, kaip. Tada valio. Gali ir kaina gera susidereti uoste, ir tada atidejimas igauna prasme tavo ukio augimui . :)

Svarbiausia, tikslingai bei kryptingai, tas galimybes kurias mums suteikia, isnaudoti .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...