Jump to content

N sensor


1221

Recommended Posts

Sveiki ziema darbo nedaug tai vat ir pasiskaitau straipsniu visokiausiu ir ten buvo paminetas toks dalykas kaip azoto jutiklis.Ar gal kas jau domejosi tokiu dalyku . vienam toki isigyti brangu ir kaina jo lyg ir 25000 euru kaip ir . bet gal paslaugas teikiant toks aparatas nestu nauda ne vienam ukiui .http://www.yara.co.uk/fertilizer/tools_ ... index.aspx .

ka manote ?
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tik klausimas ar tu gausi tas 10,5 t, nes vietomis tam "N"sensor atrodys, kad žiauriai "trūksta" azoto ir jis pilnaaaaai atidarys sklendes nors ten verkiant reikia tik kalkių............................ o ne "N". Štai vieta, kur jis garantuotai pjaus grybą. Čia šiaip iš gyvenimo :eusa-shifty:

Čia jau ponas užlenkei iš serijos "kas būtų jei...". Manyčiau šalyse, kur 10t/ha joks stebuklas, ph sureguliavimas nėra problema, o tik dar vienas ūkininko darbas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

įdomus dalykas tos kintamos normos. Šiemet porą Bogbalių su GPSais suženijom kintamai normai tręšti. Pirmiausia pabandėm porą laukų prieš žieminę sėją K ir P pagal margus žemėlapius, kitą rudenį matysim kas ten gavosi. Pirmas įspudis toks įdomus, jie ten buvo nusiteikę K varyti po 170-180 pagal žemėlapį gavosi nuo 0 iki 180, įdomu stebėt kaip šokinėja norma 0... 50..... 75..... 120.... 50.... 175. Laukai tokie geruliai po 90 ha tai bent jau pirmuose 20ha ką pasivėžinau gautusi kaip ir didelė ekonomija nors sako bendro trąšų kiekio su kintama norma nesutaupysi tik paskirstysi ten kur reikia. Na nežinau pagyvensim pamatysim jei tie eksperimentai pasiteisins eisim link azoto sensorių.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

įdomus dalykas tos kintamos normos. Šiemet porą Bogbalių su GPSais suženijom kintamai normai tręšti. Pirmiausia pabandėm porą laukų prieš žieminę sėją K ir P pagal margus žemėlapius, kitą rudenį matysim kas ten gavosi. Pirmas įspudis toks įdomus, jie ten buvo nusiteikę K varyti po 170-180 pagal žemėlapį gavosi nuo 0 iki 180, įdomu stebėt kaip šokinėja norma 0... 50..... 75..... 120.... 50.... 175. Laukai tokie geruliai po 90 ha tai bent jau pirmuose 20ha ką pasivėžinau gautusi kaip ir didelė ekonomija nors sako bendro trąšų kiekio su kintama norma nesutaupysi tik paskirstysi ten kur reikia. Na nežinau pagyvensim pamatysim jei tie eksperimentai pasiteisins eisim link azoto sensorių.

Negi čia Dotnuvos žemėse taip gali kisti viskas? Pažiūrėjus žemės lygios kaip jūra, dirvožemis vienodas jokių margumų. Va pas mus tai gal ir aktualu tokie dalykai. Nes per puskilometrinį lauką važiuojant gali surast priemolio, raudono erodavusio molio tinkamo tik tvartų statybai, suneštų vietų paviršinio juodžemio kur nuo kalniukų nuplauta, durpžemio, žvyro ir šlyno dar vadinamo baltožemiu, kuris iškastas iš melioracijos griovių ir sovietinių gudručių paskleistas paviršiuj. Čia suprantu, kad tas tręšimo žemėlapis gali labai kisti ir duoti naudos atitinkamai paskirsčius azotą.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

įdomus dalykas tos kintamos normos. Šiemet porą Bogbalių su GPSais suženijom kintamai normai tręšti. Pirmiausia pabandėm porą laukų prieš žieminę sėją K ir P pagal margus žemėlapius, kitą rudenį matysim kas ten gavosi. Pirmas įspudis toks įdomus, jie ten buvo nusiteikę K varyti po 170-180 pagal žemėlapį gavosi nuo 0 iki 180, įdomu stebėt kaip šokinėja norma 0... 50..... 75..... 120.... 50.... 175. Laukai tokie geruliai po 90 ha tai bent jau pirmuose 20ha ką pasivėžinau gautusi kaip ir didelė ekonomija nors sako bendro trąšų kiekio su kintama norma nesutaupysi tik paskirstysi ten kur reikia. Na nežinau pagyvensim pamatysim jei tie eksperimentai pasiteisins eisim link azoto sensorių.

Negi čia Dotnuvos žemėse taip gali kisti viskas? Pažiūrėjus žemės lygios kaip jūra, dirvožemis vienodas jokių margumų. Va pas mus tai gal ir aktualu tokie dalykai. Nes per puskilometrinį lauką važiuojant gali surast priemolio, raudono erodavusio molio tinkamo tik tvartų statybai, suneštų vietų paviršinio juodžemio kur nuo kalniukų nuplauta, durpžemio, žvyro ir šlyno dar vadinamo baltožemiu, kuris iškastas iš melioracijos griovių ir sovietinių gudručių paskleistas paviršiuj. Čia suprantu, kad tas tręšimo žemėlapis gali labai kisti ir duoti naudos atitinkamai paskirsčius azotą.

Ne čia ne Dotnuvoj, čia Suvalkija ir Radviliškio r. Atskiri ūkiai, vaizdelis panašus, gal netgi Suvalkijoj labiau marga.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tik klausimas ar tu gausi tas 10,5 t, nes vietomis tam "N"sensor atrodys, kad žiauriai "trūksta" azoto ir jis pilnaaaaai atidarys sklendes nors ten verkiant reikia tik kalkių............................ o ne "N". Štai vieta, kur jis garantuotai pjaus grybą. Čia šiaip iš gyvenimo :eusa-shifty:

Čia jau ponas užlenkei iš serijos "kas būtų jei...". Manyčiau šalyse, kur 10t/ha joks stebuklas, ph sureguliavimas nėra problema, o tik dar vienas ūkininko darbas.

Kiek lt. per paskutinius 10 metų investavai į dirvų kalkinimą?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tik klausimas ar tu gausi tas 10,5 t, nes vietomis tam "N"sensor atrodys, kad žiauriai "trūksta" azoto ir jis pilnaaaaai atidarys sklendes nors ten verkiant reikia tik kalkių............................ o ne "N". Štai vieta, kur jis garantuotai pjaus grybą. Čia šiaip iš gyvenimo :eusa-shifty:

Čia jau ponas užlenkei iš serijos "kas būtų jei...". Manyčiau šalyse, kur 10t/ha joks stebuklas, ph sureguliavimas nėra problema, o tik dar vienas ūkininko darbas.

Kiek lt. per paskutinius 10 metų investavai į dirvų kalkinimą?

Manyčiau tiek pat, kiek ir dauguma Lietuvos ūkininkų. Ir ką tai turi bendra su šia tema.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...