Jump to content

Išmokos 2014-2020


Jaras

Recommended Posts

Kol kas matau tik skundus ir verkšliavimus... Labai lengva kritikuot, o jūs paimkit ir pasiūlykit kaip būtų galima padaryti geriau. Bet kokiu atveju visiems geras nebūsi, iš kažko turėsi atimt, juk kaldra tik viena, o ja užsikloti nori visi. Dalis net nesupranta, kad dauguma apribojimų mus prideda mūsų taip mylima ES, kuri TYPO DUODA, nors realiai tik perskirsto mūsų visų sumokėtus pinigus, aišku šiuo metu gauname avansu, bet po 2020, patys pradėsim pridėjinėt... Kol realiai nebus veikiančios žemdirbių sąjungos, tol nieko ir nepasieksi, nes didelis nori, kad smulkūs nesimaišytų, smulkūs - didesnių išmokų, o žemių nuomininkai nuplėšti paskutines kelnes...

Pavyko, sudominai, as is tos dalies kuri nesupranta, nagi mestelk apie kokius tu cia apribojimus bei apie tuos visus pinigus kur mes sumokam ir gaunam. Gali ir nuoroda pats paskaitysiu. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Apribojimus nustato visa ES, bet realiai kas tinka Vokietijai, netinka Lietuvai. Pasidomėk ES struktūra ir kas surenka biudžetą, tikrai ne turtingi hansai, o mes visi patys.

 

Trys pagrindiniai pajamų šaltiniai:

  • maža bendrųjų nacionalinių pajamų dalis (paprastai apie 0,7 %), kurią įneša visos ES šalys. Tai didžiausias biudžeto pajamų šaltinis. Pagrindiniai principai yra solidarumas ir finansinis pajėgumas, nors suma gali būti koreguojama, siekiant išvengti per didelės naštos konkrečioms šalims;
  • kiekvienos ES šalies standartizuotų pridėtinės vertės mokesčio pajamų dalis, paprastai sudaranti apie 0,3 %;
  • didelė produktų importo iš ES nepriklausančių šalių muitų dalis (šalis, kurioje imamas muitas, pasilieka nedidelę dalį).

 

2014 m. Lietuvos biudžetą sudarė: 8 523 755 789 €

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

 

Apribojimus nustato visa ES, bet realiai kas tinka Vokietijai, netinka Lietuvai. Pasidomėk ES struktūra ir kas surenka biudžetą, tikrai ne turtingi hansai, o mes visi patys.

 

Trys pagrindiniai pajamų šaltiniai:

  • maža bendrųjų nacionalinių pajamų dalis (paprastai apie 0,7 %), kurią įneša visos ES šalys. Tai didžiausias biudžeto pajamų šaltinis. Pagrindiniai principai yra solidarumas ir finansinis pajėgumas, nors suma gali būti koreguojama, siekiant išvengti per didelės naštos konkrečioms šalims;
  • kiekvienos ES šalies standartizuotų pridėtinės vertės mokesčio pajamų dalis, paprastai sudaranti apie 0,3 %;
  • didelė produktų importo iš ES nepriklausančių šalių muitų dalis (šalis, kurioje imamas muitas, pasilieka nedidelę dalį).

 

Nemuilink, atsakyk i klausima kuri buvau uzdaves. Nes kitu atveju tai bus tik lojimas menuliui :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ką čia muilinsi, matau pačios struktūros nesupranti... Juk tuos visus paramų skirimus, žalinimus, daugiametes pievas ar dar kokius briedus ir ne tik vien tik žemės ūkyje nusprendžia briuselyje, o įgyvendinti turi jau pačios narės, bet veikimo ribos labai ribotos.

Teisingai Kestoxs sako, klausiau visai ne to. Jau jau sakai A sakyk ir B. Visokie faktais neparemti teiginiai, neatsargus leptelejimai labai mutina vandenis. "Dalis net nesupranta, kad dauguma apribojimų mus prideda mūsų taip mylima ES, kuri TYPO DUODA, nors realiai tik perskirsto mūsų visų sumokėtus pinigus, aišku šiuo metu gauname avansu, bet po 2020, patys pradėsim pridėjinėt... "

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

O tai dar kažkas naiviai mano, kad mes tą paramą gaunam už gražias akis? Nemokamas sūris tik pelėkautuose. Kokių faktų nori? Taip šiuo metu gaunam kur kas daugiau, nes toks ale ir buvo tikslas, kol pasieksim ale europos ekonominį vidurkį, bet 2020 m. prognozės nusimato liūdnos, nebeliks arba labai sumažės investicinių projektų ir paramų. 

 

2 322 608 465 €, tiek 2015 m. buvo skirta iš EU Lietuvos biudžetui. Klausimas, kiek liks po 2020 m.?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

O kaip pasiūlymas toks, sakykim valstybė galėtų sukurti tarnyba, kuri užsiimtų kainų kontrole, apeinant laisvos rinkos įstatymą, o ūkiškiau sakant ribotų antkainius, kad jie nebūtų 100% ar daugiau nuo savikainos, taip sumažėtų vadybininkų ir perekupų, ko pasekoje tiek žemės ūkiui, tiek žmonėm susitaupytų nemažai pinigų. Taip pat ministerija turėtų labiau kontroliuoti NMA darbą, nes ten yra ir tokių kurie mokyklą vos baigė. Apskritai manau tiek NMA, tiek pačioje ministerijoje turėtų dirbti gabūs žmonės, kurie čiupinėjo tą žemės ūki ir bent daugiau nei minimaliai supranta visą jo specifika. Taip pat jei atsižvelgt, kad valstybei būtų didesnė nauda, galima kažką mąstyt, kad bent dalį produkcijos parduotų valstybei, nepriklausant nuo ūkio mąsto, o valstybė galėtų ar jau eksportu užsiimt ar perdirbimu. Aišku būtų sunku paleist tokį mechanizmą, atsižvelgiant, kad valstybinėse įstaigose viskas dingsta, pradedant nuo toletinio popieriaus baigiant pinigais ir kaltų niekada nebūna. O dar kas liečia paramas visokias, tai kiek žinau teko girdėt kalbų, kad kam reikdavo praeit su projektu, gaudavo paliepimą iš aukščiau ir praeidavo tas projektas, o tiesa tai ar ne negaliu, nei patvirtint, nei paneigt. Ką šiemet pastebėjau, tai jau po paraiškų rinkimo pagal jaunųjų įsikūrimui pabaigos praėjus 4 d.d. atsirado dar 3 paraiškos, bet ir čia neužsikabinsi sakys sistema streikavo ar paraiškos užsimete buvo, tai ne galutinis skaičius buvo įvestas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Daug teisingų minčių, bet koks tikslas kompensuoti  visas paraiškas surinkusias mažai balų? Juk tam ir buvo sukurta balų sistema, jog jei surenkama daug paraiškų, tai būtų finansuojama labiau specializuoti  ir gyvulininkystės ūkiai. Jei renkama apie 40-50 balų, tai dažnu atveju tai yra augalininkystės ūkio paraiška, o tokių paraiškų kaip minėjau išvis nereiktų finansuoti arba mažinti intensyvumą, ši sritis nėra imli rankų darbui, dažnu atveju smulkus augalininkystės ūkis nesukuria jokių darbo vietų, tik pasėja nukulia ir išveža iš Lietuvos grūdus, ir taip apie 75 % visų ūkių derliaus yra išvežama, nesukuriama jokios pridėtinės vertės. Skirkite dar didesnį finansavimą specializuotiems ir gyvulininkystės ūkiams, kad atsigautų ir apsimokėtų jiems ūkininkauti. 

 

Didžiulė klaida buvo padaryta kai didžioji pinigų dalis buvo ištaškyta praėjusiu 2007-2013 laikotarpiu kai buvo remiami visos augalininkystės ūkių paraiškos be jokių konkursinių balų ir be jokių įsipareigojimų kaimui, tiesiog pasiėmei iš tėvų dalį žemės plotų, užforminai ant savęs, tėvas pasėjo, dokumentai tvarkingi ir taip augalininkystės ūkis gerinasi savo rezultatus, tačiau kaimui, Lietuvai, biudžetui tokie ūkiai jokios pridėtinės vertės nesukūrė, išvežami grūdai ir tiek..

 

Niekas netrukdo paraiškas priduoti pakartotinai, jei tai specializuoto ūkio paraiška ji anksčiau ar vėliau gaus finansavimą, o dėl augalininkystės ūkio paraiškų kaip ir minėjau, jų nereikia finansuoti, kam mesti pinigus ten kur ir taip be paramų apsimoka investuoti, labiau remti reikia tas šakas  kur valstybei daugiau naudos bus. Bent tiek paguodžia kad šiuo finansiniu laikotarpiu pinigai protingiau dalijami. Aišku pilnai suprantu augalininkystės atstovų ir kitų lobistų pasipiktinimus, kad jau nėra taip lengva fiktyviai prasukti paramą ant vaikų giminaičių ir pažįstamų, bet  reikia žiūrėti kas naudingiau valstybei ilguoju laikotarpiu..

as manau kad kas laiko pienininkystes ūkius sūrių patys irgi nespaudzia,nes gamina žaliava,kurios patys irgi neperdirba

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Blyn jus idomus, gal dar kolūkius gražinama, ir daigtus perkam tik gavę paskirima?

Gerb gerasuki, kiek 2015 lt pinigu sumokėjo į eu biudžetą? Apie 2020 dar labai anksti kalbėt , faktas yra toks kad mes nebebūsime investiciniu pinigu, nes nebesiskaitysime naujokais, tai reiškia kelius parkus ir miestu aikštės tvarkysime iš savu technika pirksime irgi iš savu pinigu, to jau nepkeisi, ir tai nėra jokia naujiena. O kiek bus išmokų už pasėlius pasakyti niekas negali, nes visos derybos prasidės vėliau, Nežinau tiksliai kada bet ko gero apie 2018 ir jos bus tikrai sunkios kaip ir buvo iki 2014 kur biudžetas buvo patvirtintas vėliau o kiek jų bus ir kiek pavyks išsiderėti priklausys nuo šitos valdžios kuri valdys iki PAT 2020 metu, taip kad reiketu nustoti skiesti paskalas ir pasidomėti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Saunuolism rinkimai senai baiges ir pilstymo is tuscio i kiaura prisiklausem ir prisiskaitem belekiek 1 kodel smulkus ukis turi kurti darbo vieta jei ji jam nereikalinga ir jis savo uzauginta produkcija kaip minejai realizuoja turguje t.y. tiesiai vartotojui kaituo tarpu kaip minejai "o pas stambius darbo vietos nemanau kad pasakiskos ir visi moka vidutini atlyginima" 2 atsakyk kaip isivaizduoji "pasakiska darbo" vieta 3 pakomentuok savo fraze "tai kiek zinau teko girdeti" ar zinai ar sendien per pamoksla girdejai 4 esu smulkus ukininkas ir sukures uki negaves jokiu paramu planuoji atimti darba ir supirkejut.y.uzauginta produkcija jautiena pardavineti tiesiai is ukio ir auginti tik tiek kiek bus pirkeju 5 lengviausia yra kalbeti o ne daryti jei nori kanors keisti tai turi keisti o neuzsiimti demagogijomis

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pasvarstymai yra pasvarstymai ir ne politine agitacija cia vedu. 1 as neteigiau, kad smulkus butinai turi kurt darbo vieta, tik pabreziau, kad smulkus ne visada vykdo normaliai veikla, yra tokiu kur daro belekaip, kad ismokas paimt ir pabreziau, kad jiem sunku, nes daug ranku darbo. 2 pasakiska darbo vieta pas ukininka tai kai atlyginimas savo srities specialistui 500-600eu i rankas, o ne sezono metu bent minimumas. 3 girdejau valstybineje istaigoje, kuri susijusi su zemes ukiu. 4 nesupratau cia jus smulkus ukininkas ar interpretuojate mane? 5. Vienas lauke ne karys, tai vienas ir nepakeisi. Kuo galiu tuo prisidedu prie pokyciu, kaip vienos is zemdirbiu asociacijos tarybos narys. O jei turejote omeny asmenini uki, tai ukio pokyciai juda ir specializacija keiciasi. Kestoxs ten del to valstybinio supirkimo labiau pamastymas bw ir nesakiau, kad tame reik padaryt monopolija. O del antkainiu manau kazkokios reguliacijos reiktu. Nes daznai tenka deretis ir galima nusidereti nemazai, aisku didesniais kiekiais perku IT iranga, tai kartais kainos stebina labai, jei uzsakymui padaro 30-40% nuolaida. Tas pats ir zemes ukio technikos pardavimuose, jei sakykim tos pacios priekabos skirtumas iki 3500eu, tai reiktu sutikt, kad tas kas parduoda brangiausiai, nemazai pelno gauna, o kas pigiausiai pardavineja tai juk taip pat ne be pelno.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gal jau gana pro sali pjaut? Jei nera minciu susijusiu su temos pavadinimu, visada galite issilieti "Pliurpale".

Piktas bet teisingas tas žmogus Jevgenijus. Jį tik perprast reikia. Gudrus ir gerai gyvenimo apveltas senas lapinas. Jis ir man ausis apdaužo kitose temose. Bet be jo didkusijos kaip sriuba be pipiro.

Paskleidėte visi daug visokių minčių ir idėjų. Kai ką susisteminsiu ir akcentuosiu:

- rašėte kad NMA dirba daugelis po vidurinės. čia jau kliedėjimas. Kad NMA dirba minimum 70% ūkininkų tai tiesa ir kita tiesa kad tie ūkininkai/prievaizdai dirba blogai. O kodėl dirba NMA neteisingai? Todėl, kad tai yra politinio pasitikėjimo struktūra. Žmonės dirba gerai, jų nekaltinkime. Tiesiog jiems veiklos gairės užbraižomos tokios, kad tas rezultate ir gaunasi.

- rašėte, kad valstybei reikia priimti sprendimus kontroliuoti maržas, likvidumus ir pan. trumpai tariant nelinkėčiau priešui būti tos ūkininkų organizacojos nariu, kurios valdybos narys parašė šiuos teiginius. Kestox apie tai trumpai ir aiškiai pasakė - kolhozas.

Ir mąstysena tokiomis plotmėmis yra pasmerkta.

- apie ES biudžeto įmokas - šiandien geriau nediskutuokime apie tai ko nei dalimi procento negalime įtakoti. tik pastaba tokia: nesiremkime skaitinėmis procentinėmis išraiškomis. Nes bet kuris skaičius turi aibę reikšmių.

- kalbėta apie darbo vietų formavimą smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose. Iš principo tokie ūkiai yra šeimos ( uždari ) ūkiai. Niekur  daugumoje europos šalių nežinau atvejų kur maži ir vidutiniai kuria darbo vietas. Jei to atskirai neremia valstybė kaip kad Norvegijoje.

Manau, kad ir yra valstybės arba turi būti valstybės prioritetas remti s/vid. ūkius. Jei dar norima išlaikyti kaimo identitetą. Ne pats sugalvojau. remiuosi vokiečių, prancūzų, olandų/belgų, GB, švedų, suomių, norvegų patirtimis.

Taip tik atrodo, kad tai yra sau sunaudojantis ir iki turgaus davažiuojantis ūkininkas. Bet ekonomiškai, tai yra labai stiprus vienetas. Jei kas surinktų apibendrinimui buhalterinius duomenis, gautume stebinančius skaičius, mažiausiai prasiskolinę, didžiausią maržą turintys, daugiausia nuosavų lėšų ( procentais ) investuojantys ūkiai yra s/vid. ūkiai. Trumpiau - tai yra stabiliausi ekonomiškai ūkiai.

Kadangi šiandiena Xbauskiai jau turi realią šalies valžią - būtina bent jau išlaikyti esamą procentą mažųjų ūkių.

Nes ką padarys kaimui ir žemės ūkiui latifundininkai, tai prašom jums Maximos/Norfos/Rimi ir Lidl tendemo pavyzdys.

Tad kol Jevgenijus nepliekė man per ausį, baigiu.

Ir visiems ir sau duodu receptą kaip reikia spręsti mūsų galvosopius. O tai vienas kelias  - visuomeninių stebėtojų veiklą.

Kol mes neturime nepriklausomos, realiai funkcionuojančios savo visuomeninės organizacijos taip ir toliau bus blogos NMA, VMI, SODRA, Seimas ir dar nežinau kas. Juk tai yra mūsų. Tik jei mums nerūpi, atsiranda tokie kam rūpi labiau.

Deja yra vienas trūkumas - visuomeniškumui kaip ir pilietiškumui reikia susiformuoti laiko. Čia nepriforsuosi. Gal tai bus lemta mūsų vaikams.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Patys toliau pliurpiat belenka ne tokioj aplinkoj, t.y. temoj. Pasiulymas - susikurkit tema (gal ir yra tingiu ieskoti) pvz "kodel mes neturime stiprios vienijancios organizacijos" ir pliurpkit.... t.y. diskutuokit. Beje dabar kaip tik rinkimai bus i viena tokia skaldancia zemdirbius organizacija - bus apie ka pasidalinti mintimis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Patys toliau pliurpiat belenka ne tokioj aplinkoj, t.y. temoj. Pasiulymas - susikurkit tema (gal ir yra tingiu ieskoti) pvz "kodel mes neturime stiprios vienijancios organizacijos" ir pliurpkit.... t.y. diskutuokit. Beje dabar kaip tik rinkimai bus i viena tokia skaldancia zemdirbius organizacija - bus apie ka pasidalinti mintimis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Mano nuomone kad kažką kokia nors asociacija kažką pasiektu ji turi tureti stipriu lobistu savo organizacijoje, o tam reikalingi pinigai, kaip pavizdi galiu paminėti tai daržovių augintojai, sugebejo prastumti "išskirtine kokybe" ir runkeliu augintojai, nzn ar jie per ūkininku sąjunga ar turi savo asociacija , bet šitie tai visu ministrų mylimi, taip kad jei asociacija ar kokia interesu grupe investuoja į lobizma ji ir gauna grąža , o tos kuriose to nėra tik ir rėkauja ant bačkos, lygiai taip pat procesas vyksta Europos sąjungoje, ir Lietuva turėtų rimtai padirbėti norėdama kažką gauti, o ne nuvažiuoti keli jaunųjų ūkininku ratelio vaikinukai su šakėmis prie Briuselio pastovėti, tikintis kad kazkas pasikeis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

teisingai manai Kestoxs. Be lobisto, be juristo ir be ekonomisto šita duchovkė neveiks. o po to jau reikia stiprios komandos iš ūkinės-profesinės srities.

Bet su advokatais dar dar, o lobisto įkainiai yra smulkiai organizacijai nepasiekiami. nors lobistas reikalingas jau konkretiems veiksmams paspartinti. o be jų galima  pasiekti kad nors tokios organizacijos nariai dalyvautų seimo komitetų rengiamuose viešuosiuose svarstymuose. ir tai jau stiprus progresas.

čia daug ką reikia galvot, apgalvot. Jei jau kažką darant.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nera jau visai stilius tam fronte kaip cia jus bandot pavaizduot. Vienintele finansiskai nepriklausoma organizacija yra LUS ir nors dazniausiai atrodo kad tik "stovi ant backos", bet visgi dalyvauja diskusijose, savo pedsaka sprendimu priemime palieka. 

As irgi labai skeptiskas visokiom akcijom "po langais", taciau karta teko pripazint, kad gerai sugalvojo ir efektas buvo. 

Lobistu labiausiai reiktu ten, kur vandenys platus-Briuselis, tik gaila kad tokiu banginiu neturim.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

žinoma Jevgenijau, kad visa tai senai ne pionierių reikalas. dirba, klauso, juda. tame tarpe ir LŪS.

tik va dėl priklausomybės? turėjau šiemet vieną reikalą-provokaciją, tokį mėgėjiškai lobistinį projektą su LŪS. gal ir aš neteisus, gal ir galiu klysti. bet bambagyslę jie turi labai tvirtą. o su kuo, aiškintis nemačiau prasmės. bet abiejų kipšų kolegija ant peties sako kad už LŪS vangumą ačiū sakyti reikia socdemams. bet tai tik mano asmeniniai paprotavimai. nieko neteigiant.

tad jei susiformuotų antra nepriklausoma kontora, kuri kalbėtų ir apie visą kaimą ir apie kiekvieną ūkininką, bangos būtų kur kas stipresnės.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...