Buhalterinės apskaitos pradžiamokslis

[TomasD]

2 Dzukija: Butent tarnyba taipir aiskina kaip Jus.

Tiesiog pagal naujas rekomendacijas viskas vaiksto 150 ir 151 saskaitose, nelieciant 6 kl. tai va todel man ir kilo klausimai.

Plius naudojant 6 ir5 klases Pelno nuostolio ataskaitoje atsiranda kitas pelnas ir sanaudos (nes jie 6kl uzdarineja per 34 saskaita, o 5 kl koreguoja papildomu irasu ir perkelia i 15), kurios labai nekaip atrodo ir iskreipia vaizda.

Mano akimis ziurint turtas tiesiog keicia struktura, kuri neturi nieko bendra su sanaudomis.

Man dar vienas dalykas labai kabinas, kad butu pripazintos sanaudos jas patyrus turetu but uzdirbamos pajamos, tik va nebaigta statyba kaip ir ne pajamos o tiesiog gaunamas turtas, o vat jau jo nusidevejimas tai jau normalios sanaudos kuriomis bus uzdirbamos ukio pajamos.

[Dzūkija]

Truputuką maišot sąvokas - leidžiamais atskaitymais pelno ar GPM atžvilgiu laikomos sąnaudos skirtos pajamoms uždirbti. O juk sąnaudų būna ir neleidžiami atskaitymai. Bet jos yra.

Ir nebūtinai sąnaudų sąskaitos yra uždaromos tik per pajamų-sąnaudų suvestinę. Kaip pvz. per paramą yra pirkta technika.

Aš aprašiau aplinkinį kelią kaip viskas dėliojasi, t.y. naudojant 6 kl. sąskaitą. Ir taip būtų teisingiausia, bet ne logiškiausia. Išmetus mano aprašyto būdo vidurį, liktų tik galutinis, bet taip pat teisingas kontavimas D 1 kl (neb. statyba) K 2 kl (medžiagos).

[TomasD]

Tai as zinau apie neleidzimaus atskaitymus ir apie tai kad sanaudos nevisada uzdarmos per 34 sask.

Gal netaip issireiskiau bet konsultavimo tarnubos mergina nebaigtos statybos saskaita uzdaro per 34sask. Ko pasekoje pelnonuostolio ataskaitoje atsiranda kitos veiklos sanaudos, kad panaikinti tas sanaudas daromas dar vienas irasas D15 ir K5kl (kitos arba ne zemes ukio veiklos pajamos) ir 5 klvel uzdaroma per 34 sask. Ko pasekoje pelno nuostolio ataskaitoje atsiranda kitos veiklos pajamos.

Tokiu budu (mano nuomone) iskreipiamas realus ukio vaizdas.

ir dar pagal metodines rekomendacijas 545 sask (kitos veiklos pajamos) kaip ir nera skirta ukyje pagaminto turto apskaitai.

As suprasciau jei ten tas medziagas nurasinetu per 6kl irpaskui 6 klase uzdarinetu per 15 sask. Tada jokios itakos Pelno nuostolio eilutem ir niekas nieko nemato irgalva neskauda , o minetuoju atveju kyla labai daug klausimu.

Tik va kazkaip VAS apie nebaigta statyba nieko neraso, o gal as tiesiog neten ziuriu? Jei yra kitaip buciau dekingas uz nuoroda.

PS As kazkaip visada maniau kad medziagos isleistos komplektuojant gamini yra islaidos, o sanaudomis tampa tada, kai gaminys sunaudojamas(x sanaudu rusis) arba parduodamas (pardavimo savikaina)

[Andriusfeat]

Aš išvis nesuprantu vieno dalyko: kaip gali būt, kad nupirktos medžiagos tarkim pastato statybai virsta pajamomis, t.y patirtos išlaidos virsta pajamomis (čia turiu omeny nebaigtos statybos atveju). Ar aš čia ko nesuprantu ar kaip kas galit pakomentuot?

To pasekoje pelno nuostolio ataskaitoje atsiranda kitos veiklos pajamos.

Atsiprašau jei kam pasirodys juokinga, aš nesu buhalteris.

[Dzūkija]

Gal netaip issireiskiau ......

Nu ne, kontuoti nebaigtą statybą per 5 klasę - tai jau visiškas briedas. Pakrutinus buhalterines smegenėles, tai net buhalteriškai to padaryti neįmanoma Nes perkant medžiagas statybai jos atsiduria 2 kl atsargose debete. Jas nurašant turi būti elementarus buhalterinis dvejybinis įrašas, t.y. debetas ir kreditas. Kadangi medžiagų sąskaita 2 klasėje mažėja, vadinasi ji yra kredituojama. Todel antra operacija būtinai turi būti debetuojama. O debetuojama arba sąnaudos 6 kl, arba turto padidėjimas 1 kl (nebaigta statyba). Tik ne 5 klasės sąskaitos (kurios debetuojamos retais atvejais)

Radau Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos paaiškinimą, kad "Nebaigtos statybos išlaidų apskaitai skirta sąskaita 15 Statyba ir kiti kapitaliniai darbai. Šios sąskaitos debete per visą statybos laikotarpį registruojamos statybos išlaidos, o kredite įrašai daromi tuomet, kai objektas baigiamas statyti ir užbaigus statybos darbus visa statybos darbų verte pajamuojamas baigtas statyti objektas D 12 K 150"

Vadinasi galima net neliečiant 6 kl sąskaitų medžiagas nurašyti tiesiai į 150 sąskaitą. O ypatingi tinginiai į šią sąskaitą gali net pajamuoti statybai nupirktas medžiagas.

O normalaus paaiškinimo nėra nei 12 VAS (ilgalaikis turtas), nei 25 VAS, kuris jau skirtas konkrečiai statybom.

PS As kazkaip visada maniau kad medziagos isleistos komplektuojant gamini yra islaidos, o sanaudomis tampa tada, kai gaminys sunaudojamas(x sanaudu rusis) arba parduodamas (pardavimo savikaina)

Nus jei vadinant buhalteriškai (bent mus taip mokino) - kad išlaidos - tai išleisti pinigai, t.y. kai jau sumokama.

Aš išvis nesuprantu vieno dalyko: kaip gali būt, kad nupirktos medžiagos tarkim pastato statybai virsta pajamomis, t.y patirtos išlaidos virsta pajamomis (čia turiu omeny nebaigtos statybos atveju). Ar aš čia ko nesuprantu ar kaip kas galit pakomentuot?

Aš manau, kad čia truputuką kažkas ne taip nuaiškino. Esmė ta, kad įvedus į eksploataciją pastatą, t.y. pasigaminus ilgalaikį turtą, turi būti išrašoma PVM sąskaita sau su atitinkamu deklaravimu PVM deklaracijoj. kadangi išrašoma kaip ir pardavimo sąskaita, tai gal kas galvoja, kad atsiranta pajamos. Kito paaiškinimo, deja, neturiu.

[TomasD]

Taip tuos VAS ir as perskaiciau

O ir 3D-491 istatymas siulo nebaigta statyba per 15 saskaita tavrkyt

Na zodziu viskas aisku, toliaumanau gilintis nebeverta.

Aciu.

[K_Nerijus]

Paskutiniąją 2010 metų dieną gavau skolos suderinimo aktą iš vienos firmos su 2010-10-31 data ir parašyta jei neatsiunti atgal per penkias dienas suderinto akto laikoma skola suderinta. Ar verta derinti ir ar privalau derinti 2010-10-31 dienai? Gal geriau 2010-12-31?

[Dzūkija]

Nus, Girele, mostelk vyrukui atsakymą

Prašau mylėti ir gerbti - Girelė mūsų buhalterė Panevėžyje

[Dzūkija]

Paskutiniąją 2010 metų dieną gavau skolos suderinimo aktą iš vienos firmos su 2010-10-31 data ir parašyta jei neatsiunti atgal per penkias dienas suderinto akto laikoma skola suderinta. Ar verta derinti ir ar privalau derinti 2010-10-31 dienai? Gal geriau 2010-12-31?

O koks tau skirtumas kuria data suderinti? Galima ir spalio 31 d. Nebūtina gruodžio 31 d. Plius dar tai, kad savo suderinimo aktus tu irgi siunti TIK pirkėjams. O jei negauni iš tiekėjų, tai dėl savo šventos ramybės gali bent telefonu pasiderinti.

P.S. Ko tai labai jau kukli mūsų nauja darbuotoja

[K_Nerijus]

Paskutiniąją 2010 metų dieną gavau skolos suderinimo aktą iš vienos firmos su 2010-10-31 data ir parašyta jei neatsiunti atgal per penkias dienas suderinto akto laikoma skola suderinta. Ar verta derinti ir ar privalau derinti 2010-10-31 dienai? Gal geriau 2010-12-31?

O koks tau skirtumas kuria data suderinti? Galima ir spalio 31 d. Nebūtina gruodžio 31 d. Plius dar tai, kad savo suderinimo aktus tu irgi siunti TIK pirkėjams. O jei negauni iš tiekėjų, tai dėl savo šventos ramybės gali bent telefonu pasiderinti.

P.S. Ko tai labai jau kukli mūsų nauja darbuotoja

Skirtumas tas, kad tuo metu buvau skolingas dabar ne (telefonu buvo derinta). Nežinau man gavus tokį aktą kvepia apgavyste, mažiausiai neraštingumu. Jei jau taip reikia spalio paskutinei dienai, galima pridėti lydraštį, kad prašome pasiderinti skolas xxxx-yy-ss datai. Dabartiniu atveju, tai kaip su Naujais sveikinti vasario paskutinę dieną.

[Dzūkija]

Skirtumas tas, kad tuo metu buvau skolingas dabar ne (telefonu buvo derinta). Nežinau man gavus tokį aktą kvepia apgavyste, mažiausiai neraštingumu. Jei jau taip reikia spalio paskutinei dienai, galima pridėti lydraštį, kad prašome pasiderinti skolas xxxx-yy-ss datai. Dabartiniu atveju, tai kaip su Naujais sveikinti vasario paskutinę dieną.

Skolų suderinimo aktas rašomas tam, kad įsitikinti jog abejose pusėse (tiek pirkėjo, tiek tiekėjo) yra vienoda skola. O ne įrodinėti, kad tu man skolingas, o aš tau ne. Skolų suderinimas yra viena iš metinės inventorizacijos dalis. O inventorizacija įmonėje atliekama pagal jos nustatytą tvarką. Mums dažniausiai būdinga, kad derinamos skolos gruodžio 31 d. Bet didesnėse įmonėse tai užima labai daug laiko, todėl skolos derinamos ir kitokia data. Taip kad nematau čia nieko blogo ir iš to nedaryčiau jokios tragedijos. Pačiai tenka net viduryje metų gauti suderinimo aktus.

[Girele]

Nus, Girele, mostelk vyrukui atsakymą

Prašau mylėti ir gerbti - Girelė mūsų buhalterė Panevėžyje

Sveika, mieloji

Oi, nepaveju tavęs - aš tik šiandien prisiregistravau čia, dabar bandau susipažinti su dalyviais

Smagu čia pas jus, įsiterpsiu ir aš pasitaikius progai...

Jei įlįsti į praėjusios diskusijos vidų - dėl statybų -- jų kontavimui pagal dabar galiojančią praktiką nereikia liesti 6 kl.; bet viską apskaityti nebaigtoje statyboje 1kl.

Prieš daug metų (apie 2000), kai tik kūrėsi dabartinė apskaitos sistema - tikrai buvo nebaigtai statybai (gamybai) naudojama 6kl. sąskaitos (atsinešta iš senos tarybinės buhalterijos), bet šiuo metu - rekomenduojama nebaigtą statybą apskaityti 1kl., o nebaigtą gamybą 2kl.

[Girele]

Skirtumas tas, kad tuo metu buvau skolingas dabar ne (telefonu buvo derinta). Nežinau man gavus tokį aktą kvepia apgavyste, mažiausiai neraštingumu. Jei jau taip reikia spalio paskutinei dienai, galima pridėti lydraštį, kad prašome pasiderinti skolas xxxx-yy-ss datai. Dabartiniu atveju, tai kaip su Naujais sveikinti vasario paskutinę dieną.

Suderinimo akte turi būti dvi datos: Skolos DERINIMO data ir Suderinimo akto IŠRAŠYMO data. Ir visai nesvarbu, kada aktas surašytas, ar jo surašymo metu yra ar nėra skola; derinate skola kuri BUVO DERINIMO DATAI.

P.S. Malonu susipažinti

[K_Nerijus]

Skirtumas tas, kad tuo metu buvau skolingas dabar ne (telefonu buvo derinta). Nežinau man gavus tokį aktą kvepia apgavyste, mažiausiai neraštingumu. Jei jau taip reikia spalio paskutinei dienai, galima pridėti lydraštį, kad prašome pasiderinti skolas xxxx-yy-ss datai. Dabartiniu atveju, tai kaip su Naujais sveikinti vasario paskutinę dieną.

Skolų suderinimo aktas rašomas tam, kad įsitikinti jog abejose pusėse (tiek pirkėjo, tiek tiekėjo) yra vienoda skola. O ne įrodinėti, kad tu man skolingas, o aš tau ne. Skolų suderinimas yra viena iš metinės inventorizacijos dalis. O inventorizacija įmonėje atliekama pagal jos nustatytą tvarką. Mums dažniausiai būdinga, kad derinamos skolos gruodžio 31 d. Bet didesnėse įmonėse tai užima labai daug laiko, todėl skolos derinamos ir kitokia data. Taip kad nematau čia nieko blogo ir iš to nedaryčiau jokios tragedijos. Pačiai tenka net viduryje metų gauti suderinimo aktus.

Nedarau tragedijos ir suprantu kam yra reikalingas skolos suderinimo aktas, tik man neprimtina kai atsiunčia laišką kurio fiziskai įvykdyt neįmanoma.

Panašiai kai duotų viršininkas užduotį ir paklausus iki kada padaryt, gautum atsakymą - vakar . Gal ir buvęs toks atvejis, bet tikriausiai reiškė kaip greitai norėtų kad atliktum darbą.

[K_Nerijus]

Skirtumas tas, kad tuo metu buvau skolingas dabar ne (telefonu buvo derinta). Nežinau man gavus tokį aktą kvepia apgavyste, mažiausiai neraštingumu. Jei jau taip reikia spalio paskutinei dienai, galima pridėti lydraštį, kad prašome pasiderinti skolas xxxx-yy-ss datai. Dabartiniu atveju, tai kaip su Naujais sveikinti vasario paskutinę dieną.

Suderinimo akte turi būti dvi datos: Skolos DERINIMO data ir Suderinimo akto IŠRAŠYMO data. Ir visai nesvarbu, kada aktas surašytas, ar jo surašymo metu yra ar nėra skola; derinate skola kuri BUVO DERINIMO DATAI.

P.S. Malonu susipažinti

Man irgi malonu susipažint

Gal aš anksčiau neteisingai išsireiškiau ir bereikalo ginčijamės, bet atsiųstame akte abi datos 2010-10-31.

[Girele]

....

Panašiai kai duotų viršininkas užduotį ir paklausus iki kada padaryt, gautum atsakymą - vakar . Gal ir buvęs toks atvejis, bet tikriausiai reiškė kaip greitai norėtų kad atliktum darbą.

O tai neteko gauti tokių užduočių?

Man kažkaip dažnokai tokie viršininkai pasitaikydavo

O fiziškai būtų neįmanoma, jei gruodžio 31d. 17,00 val. susivedi buhalteriją ir nustatai kad Petras iš Klaipėdos man skolingas 100 Lt, tada aš jam siunčiu popierinį laišką paštu, kurį jis gauna tą pačią gruodžio 31d. 17,00 val. ir sutikrinęs skolą tą laišką išsiunčia atgal, kad aš jį gaučiau tą pačią dieną 17,00 val., nes po minutės - juk skolos gali pasikeisti... Va či atai būtų utopija...

Gal aš anksčiau neteisingai išsireiškiau ir bereikalo ginčijamės, bet atsiųstame akte abi datos 2010-10-31.

aaaa, na tada - elementarus apsižioplinimas... Šiuo atveju - prie suderinimo parašo aš prirašau šios dienos datą, ir psio - ramiakas.

[Andriusfeat]

Norėjau paklaust. 2004 - 2006 m. gautos lėšos pagal Nitratų direktyvą, už kurias pirkta ž. ū. technika. Aišku kažkokia dalis ir savo pinigų prisidėta. Europinei pinigų daliai nusidėvėjimas nebus skaičiuojamas? Ar aš teisingai supratau?

[Dzūkija]

Norėjau paklaust. 2004 - 2006 m. gautos lėšos pagal Nitratų direktyvą, už kurias pirkta ž. ū. technika. Aišku kažkokia dalis ir savo pinigų prisidėta. Europinei pinigų daliai nusidėvėjimas nebus skaičiuojamas? Ar aš teisingai supratau?

Kadangi labai jau daug rašyt, o tu tikrai tokiais domiesi, tai pirma gal paskaityk 21 VAS (Dotacijos ir subsijos) metodines rekomendacijas. Ten viskas labai jau gražiai paaiškinta 9-10 puslapyje.

[Andriusfeat]

Prie ko čia dotacijos ir subsidijos. Klausimas apie "sunkiau" prieinamos paramos "pinigų" nudėvėjimą. Ar Nitratų direktyvos pinigai priskirtini prie dotacijų ir subsidijų?

[zmogus_is_miesto]

Prie ko čia dotacijos ir subsidijos.

Ar Nitratų direktyvos pinigai priskirtini prie dotacijų ir subsidijų?

Pats paklausei, pats ir atsakei.

[VIRGILIJUS]

Prašau mylėti ir gerbti - Girelė mūsų buhalterė Panevėžyje

...o adresiuką patikslint ,gal būt galima

[Girele]

Prašau mylėti ir gerbti - Girelė mūsų buhalterė Panevėžyje

...o adresiuką patikslint ,gal būt galima

Kol kas pataplų adresas derinamas, tel parašysiu į až.

[Dzūkija]

...o adresiuką patikslint ,gal būt galima

A kam tau tokiam krūtam buhalteriui? Kabint bene ruošies ?

[Girele]

...o adresiuką patikslint ,gal būt galima

A kam tau tokiam krūtam buhalteriui? Kabint bene ruošies ?

O gal aš - ir nieko prieš...

[Mariush]

Žinot, gaunasi man tokia kurioziška situacija - pelnas 2 kartus didesnis už pajamas.... O gaunasi taip, pagal supaprastintos apskaitos rekomendacijas (3D-266) 73-75 punktus gyvulių, atsargų ir pasėlių vertės padidėjimas (vertė laikotarpio pabaigoje minus vertė laikotarpio pradžioje) atimamas iš piniginių išlaidų. Tada išlaidos gaunasi su dideliu minusu, o neigiamos išlaidos didina pelną. Veikla pas mane specifinė - labai daug rankų darbo, o kadangi dirbu pats su šeima, tai popieriuje darbas kaip išlaidos nepasirodo.

Gali taip būti ar kažką suvėliau?