Apklausėlė dėl dar vieno finansavimo būdo

[zmogus_is_miesto]

Sveiki, tautiečiai,

norėčiau su jumis padiskutuoti apie vieną galimą finansavimo būdų. Su vienu perdirbėju įsišnekėjom apie technikos įsigijimo finansavimą ir išrutuliojome tokią mintį:

iš principo jis sutiktų/jam įdomu įsteigti/sukurti atskirą finansavimo/lizingo ar pan. kompaniją, kuri finansuotų ūkininkų technikos įsigijimą. Žinoma, kiekviena turi savų interesų. Perdirbėjas norėtų, kad tokie jo klientai-ūkininkai grūdus parduotų jam arba pirktų jo produkciją. Kadangi puikiai suprantu, kad tokie įsipareigojimai yra, švelniai tariant, neįdomūs, galvočiau sudėti tam tikrus saugiklius: perdirbėjas grūdus perka ne mažesne kaina nei tą dieną yra rinkoje (kad nenumautų kelnių) ir parduoda savo produkciją ne aukštesne kaina nei yra rinkoje (vėlgi, kad neužlaužtų kainų). Žodžiu, turėtų gautis taip, kad perdirbėjas užsitikrina supirkimą/pardavimą, o ūkininkas gauna galimybę atsinaujinti techniką.

Klausimas: ar iš principo tokia schema būtų įdomi? Tie, kas drąsesni, siūlyčiau parayti čia, o kas ne taip drąsūs-bent spustelkite mygtuką prie siūlomų apklausos atsakymų. Šio tyrimo dėka bandysiu suprasti, ar verta giliau gvildenti šią idėją, ar ją pamiršti ir negaišti laiko.

Tiesiog bandau surasti alternatyvų, nes bankiniame sektoriuje kol kas nematau atsigavimo požymių...

[vyga]

kiekvienas finansavimas vertas demesio, bet ar nebus paskui kai anksciau pienines finansavo ir sutartis ant 5 metu pasirase o paskui kabliuku pradejo ieskoti

[shaulinis]

mes tą ir darom per Linas agro tiesa bet darom

[grudasss]

Ir ką linas agro kainos 20-30 lt būna mažesnės nei kitur plius atsiskaitymas dažnai vėluoja .Reikėtų žmogaus iš miesto sutartėlę linui agro primest

[Ramunas]

Ir agrokoncernas kažka panašaus siulo tik ar labai kas nori naudotis tokiomis paslaugomis

Šiaip jeigu galvojant iš kitos pusės tai vienas tarpinikas kaip ir atkrenta bankas .Tai jeigu jį aplenki tas 20 litų nuo tonos gal padengia visus nervus popieriu tvarkymus ir palūkanas

Bet man tai dar ilgai reiks skolas atidavinėti už trašas tai nauja technika tikrai nekvepia

[grudasss]

Jeigu kažkur kažką imi su mokėjimo atidėjimu tai plūkanų procentėliai jau iš karto būna įskaičiuoti.Taip išeina kad negaves dar 20 litų palūkanos dar padidėja .Nuo tonos 20 lt. gal ir nedaug bet nuo 400 tonų susidaro . Dengi ne tik įsiskolinimą bet ir dalies pinigų reikia kitom išlaidom .

[swe]

seip agrokoncernas ta daro, bet bet kokiu atveju turbut praktiskai neimanoma tureti tos geru tos dienos kainu, nes skiriasi issiderejimo lygis o jei turesi sutarti ar isipareigojima tada nebelbai kas ir besidera.

[voras]

kai yra pasiula visada atsiranda pilieciu kurie ja naudojasi, as buciau uz

[Inžinierius]

Bet čia vėl iškyla kitas klausimas.

Kokia nauda firmai, jei superka geresnėmis kainomis, o savo produkciją parduoda mažesnėmis?

Ar nesigaus čia tik gražūs norai, nes biznis eis vis žemyn. Kiekvienas nori vis parduot brangiau, o nupirkt pigiau ir net tas 20 Lt kitą kartą turi reikšmę.

Aišku ketinimas geras, bet ar išeis biznis (firmai turiu omeny).

[zmogus_is_miesto]

Bet čia vėl iškyla kitas klausimas.

Kokia nauda firmai, jei superka geresnėmis kainomis, o savo produkciją parduoda mažesnėmis?

Ar nesigaus čia tik gražūs norai, nes biznis eis vis žemyn. Kiekvienas nori vis parduot brangiau, o nupirkt pigiau ir net tas 20 Lt kitą kartą turi reikšmę.

Aišku ketinimas geras, bet ar išeis biznis (firmai turiu omeny).

Aš apie tai irgi galvojau. Mano mieščionišku supratimu, pliusas firmai gali būti tas, kad jie gauna tam tikra prasme užtikrintą supirkimą/realizaciją. Jei 5 ar 7 supirkėjai perka grūdus tomis pačiomis kainomis, įsijungia tam tikri subjektyvūs faktoriai, pasirenkant pirkėją: maloniau šypsosi, atvažiavo patogesniu laiku ir t.t. O čia jau gali kaip ir planuoti srautus, kiek tau bus parduota grūdų... Firma tikrai nepirks brangiau ar neparduos pigiau, tačiau mano noras būtų įdėti saugiklius, kad nebūtų spekuliuojama tuo, kad klientas turi įsipareigojimą perdirbėjui. Jei atsiskaitymai vyks rinkos kainomis, būtų super.

Nors neatmetu galimybės ir dėl kokių 20 lt/t kainos "pažaidimo".

Bet kuriuo atveju bandau strateguoti ir derėtis toliau.

[Algis...]

Jeigu tai stambi kompanija ir turinti super apyvarta kodel gi ne. Manau ji butu patraukli ukininkams ir jeigu dar sugebetu pasiuliti mazesnes palukanas negu siulomos banku vidutines bendrai paemus, tai super. Plius uzstatas kaip suprantu butu isigijama technika ir isipareigojimas parduoti, pirkti produkcija. Sioje vietoje su kainomis butinai reikia uzmesti ir jai saugyklius kaip minejo zmogus-is-miesto. Praktiskai viskas is vienu ranku, galbut tai kvepia monopolija bet "vienas lauke nekarys". As asmeniskai tik sveikinu tokius dalykus o ypac zmogu-is-miesto uz jo pastangas ieskant finansavimo alternatyvu siuo sunkiu laikotarpiu. Kas protingai sutarta ir naudinga abiems pusems , siuo atveju perdirbejas ir zaliavos tiekejas (ukininkas) tai valio

[grudasss]

Čia gal SV ar KG ?Dėl biznio manyčiau reikia tik geros apyvartos bei tvarkingų atsiskaitymų ir firma klestės.

[shaulinis]

Na pabandysiu pakomentuot, kaip ne kaip tokia schema naudojam jau senai, bet ne daznai. Toks finansavimo budas turi savu minusu tiek technikos pirkejam, tiek pardavejam. Pirkeju minusus jau kaip ir isvardinot, pardavejui minusas toks, kad su juo, dazniausiai, atsiskaitoma paskutinej eilej, kai su visais kitais jau atsiskaityta. Pliusai... Na bent iki siol tai buvo patikimausias budas uztikrinti atsiskaitymus. T.y ukininkui uz grudus, geresne ar blogesne kaina, bet jau sumoketa, o pardavejas anksciau ar veliau atgauna pinigus uz technika.

[grudasss]

Apie lino atsiskaitymus mes shaulini diskutavom ir situaciją žinai.Bet nieko negaliu prikišti Avenai ,nors kažkas irgi buvo rašyta .Taigi jeigu išveži firmai grūdus iki numatyto grafiko ir per 5 dienas dalis pinigų pagal sutartį pervedama Shaulinio firmai dalis ūkininkui tai gautumėt kaip ir ne paskutiniai.Manau būtų abi pusės patenkintos.

[shaulinis]

Teoriskai taip, praktiskai kiek kitaip Nenoriu dabar gilintis i tas subtilybes, bet ne tik linas sugriesija pasinaudoti tokia situacija ir be palukanu pasiskolinti Ne tik sujais ta schema isbandem

[Algis...]

Jeigu atsiskaitimai eina tokia tvarka kaip pvz ; technikos pardavejas-ukininkui, ukininkas-perdirbejui, perdirbejas-technikos pardavejui ir taip ratu tai cia jau barteriniai mainai ir tiek. Galbut ta rato principa reiketu pertvarkyti sekanciai ; perdirbejas-ukininkui , ukininkas- technikos pardavejui (nesvarbu, koks pasirinktas) , ukininkas-perdirbejui. Gal ir painiai cia isdesciau bet esme ta jog technikos pardavejas nera ijungtas i ta rata , paprasciau tariant perdirbejas suteikia paskola ukininkui ir paima uzstatu isigyta technika su isipareigojimu parduoti produkcija. Grinai bankiniai principai tik ar perdirbejas bus pajegus kreditavimams ir asiskaitimams cia jau kitas klausimas. Na bet jeigu imasi tai atlikti vadinasi zino ka turi savo kiseneje.

[zmogus_is_miesto]

perdirbejas suteikia paskola ukininkui ir paima uzstatu isigyta technika su isipareigojimu parduoti produkcija.

Aš mąstau būtent apie tokią schemą, todėl pardavėjas neturėtų būti nukentėjęs...

[Bulvinykas]

Kainą fiksuoji dabar pvz rugsėjo mėnesiui, jei reikia pasiimi pinigus į priekį ir moki palūkanas iki suveši derlių. Tik toks variantas. Nes jei sutarsi, kad parduosi kažkada ir tokia kaina kokia bus rinkoje, gali paaiškėt, kad supirkėjas tokia kaina pirkt nenori ir sakys gal savaitėlę palaukiam, nes dabar visi laivus krauna todėl kaina pakilo, o man grūdų netrūksta. Kaip tada?

[zmogus_is_miesto]

Kaip tada?

Geras klausimas. Kol kas į jį atsakymo neturiu. Reikia ramiai pamąstyti ir gal kokį sprendimą surasiu.

[shaulinis]

Kainą fiksuoji dabar pvz rugsėjo mėnesiui, jei reikia pasiimi pinigus į priekį ir moki palūkanas iki suveši derlių. Tik toks variantas. Nes jei sutarsi, kad parduosi kažkada ir tokia kaina kokia bus rinkoje, gali paaiškėt, kad supirkėjas tokia kaina pirkt nenori ir sakys gal savaitėlę palaukiam, nes dabar visi laivus krauna todėl kaina pakilo, o man grūdų netrūksta. Kaip tada?

na tarkim sutartyje yra numatyta galimybė atsiskaityti ne tik grūdais, bet ir pinigais. Tada čiumpi už vadžių ir suki savo vežimaitį pas tą pirkėją kuris nori ir gali nupirkt dabar pat už rinkos kainą, o su kreditorium , bent tą įmoką, atsiskaitai grynais

[Bulvinykas]

Kainą fiksuoji dabar pvz rugsėjo mėnesiui, jei reikia pasiimi pinigus į priekį ir moki palūkanas iki suveši derlių. Tik toks variantas. Nes jei sutarsi, kad parduosi kažkada ir tokia kaina kokia bus rinkoje, gali paaiškėt, kad supirkėjas tokia kaina pirkt nenori ir sakys gal savaitėlę palaukiam, nes dabar visi laivus krauna todėl kaina pakilo, o man grūdų netrūksta. Kaip tada?

na tarkim sutartyje yra numatyta galimybė atsiskaityti ne tik grūdais, bet ir pinigais. Tada čiumpi už vadžių ir suki savo vežimaitį pas tą pirkėją kuris nori ir gali nupirkt dabar pat už rinkos kainą, o su kreditorium , bent tą įmoką, atsiskaitai grynais

Tai kad šita kontora nori grūdų o ne pinigų manyčiau. Tavo siūlomas variantas jiems tik papildoma rizika skolinti pinigus be jokių garantijų, kad jie surinks grūdus.

[shaulinis]

Na cia zinoma tik pamastymai rastu. Is kitos puses, jei nera tokios galimybes ukininkas rizikuoja pralosti su kaina, jei yra toks punktas tai tas supirkejas nezais su tokiais pasiulimais palaukti savaite

dar karta, tai tik seip, pamastymai

[ragas]

MAnau rizika turetu prisiimti abi puses, tai reiskias ja dalintis.

Nustatyt kiekius tam tikram terminui, kiekviena men po x tonu suvezt ir kokia padetis tada bus rinkoj tokia kaina ir gausi.

Arba kas menesi sprest, parduodi ar lauki kito men.

Aisku recepto tinkancio abiem pusem idealiai nepavyks rasti, bet lengviau gauti litu irgi vilioja.

[nerijus2]

Aš galvoju, kad dabar yra kažkas panašaus, gali sudaryt sutartį, kad įmonė pirks iš tavęs grūdus ir gaut išankstinį apmokėjimą, grūdų pristatymo terminas abipusis reikalas, jei iki tos datos nepristatai grūdų atiduodi pinigus + procentai. na dabar aišku netesybų bauda didelė.