Pienmėgys

žiūrint kokios... šunažolę, norint, kad mielai ėstų, reikėjo gegužės viduryje pjauti..... o pjaunant šiandien bet kokios žolės NDF virškinamumas 40proc nesieks.... ir daugelis naudos eis pro uodegą..

Labai abejotinas variantas... Pupuose apie 30 proc baltymų, o baltymingi pašarai sunkiai konservuojasi.. Pvz, gryną liucerną silosuoti reikia labai atsakingai konservantą renkantis.

Nepatariu laikyti ilgiau, kaip tris dienas vasarą. Pienas bėga neblogai, bet kerta per riebalus padauginus. Prieš pradedant šerti reikėtų apsvarstyti, ar įmanoma užsitikrinti pastovumą. Svyruojant gaunamam kiekiui, sumažinimą reikėtų kompensuoti sausu. Ir pagrindinis patarimas (kam jo reikia)- nepadauginkit. Dideliems ūkiams, esantiems arti aliarnių - neblogas dalykas atpiginti raciono baltyminę dalį. Mažiems praktiškai niekada neapsimokės. Reikės tankiai (kaip sakiau, kas tris dienas) vežtis, sušersit nedaug, transportas kainuos daug.

Šeriu keliuose fermuose.

Tikrai pigiau. Aš pas Latvius laikas nuo laiko padirbu, tai jų kainos natūralaus yra truputį didesnės už mūsų bazinio kainą.

Taip. Kaina Latvijoje- kaina už natūralų pieną. Ir Estijoje taip pat.

5 tonos per vieną žolę?? Na, nėra taip jau mažai, jei 4 žoles imat... Bet ar 5 ar daugiau / mažiau, bet sukti reikia, tinklelis plėvelė kainuoja, įvairi kokybė taip pat..

Grūdų melžiamos nesuvirškins ir jie eis tranzitu... Vertingiausia pašaro dalis- krakmolas bus prarasta.

Čia kažkokie įdomūs kriterijai siloso ir šienainio gaunasi.. O iš tikro tai silosas (žolių) kai SM žemiau 32 šienainis - virš 38; Ir šiaip jau pagrindas tam, ką gaminti, turėtų būti pašaro kaina, o ne kažkas kitkas.. Nes rulonai paprastai dvigubai brangiau tona pašaro išeina..

Neatsimenu kitų, o statistiką vieno ūkio turiu tik nuo 2013 pradžios susivedęs.. Tie 2008-09 dėl visokeriopo "gerumo" galvoje liko..

Kad kažko nekėlė 2008 -9 metai sentimentų... 0,53 lito parduodantiems tuo metu12000 kg per dieną... džiaugsmo nekėlė. tai yra ,15 euro .. Mažesni, kiek atsimenu, dar per pus mažiau gaudavo. Karvių mažėjimo metas totalus buvo..

Na va.... ką tik paskelbė per teliką, kad visi kuriems virš 60, automatiškai nurašomi... Steigiamos "karščiavimo" klinikos į kurias bus priimami tik 18-60 metų pacientai... Kam virš, karčiuokit į medinį švarką..

Čia reikėtų vištų šėrimo specialisto, o ne šalia stovėjusio, kaip aš... Jei etiketėje nėra MJ (pilnaverčio pašaro pagal LR reikalavimus turėtų būti) tai gal Ccal yra? vienas džaulis lygus kažkur 0,24 kalorijos.. Gal pabandykit su kolega Vombo pabendrauti..

Dedeklė višta turėdama minimalią judėjimo laisvę sulesa nuo 120 iki..... beribio kiekio gramų visaverčio lesalo per dieną.. Šiaip jau paukštynai mano, kad kažkur tarp 120 iki 140 gramų... 120 gramų kai pašaras energetiškai ir baltymams "tankesnis" daugiau- kada pašaras " retesnis".. pvz jei (tik pvz) jei pašaro kilograme 19 proc baltymų, jie subalansuoti ir apie 13 MJ kilograme suėdimo kiekis bus vienas, o jei baltymų bus 17 proc, energijos 12 MJ kilograme, višta sules daugiau.. Čia tie atvejai, kai baltymai visiškai subalansuoti pagal reikiamas (nepakeičiamas) įsisavinamąsias amino rūgštis Toliau suėdimas labai priklauso nuo teisingai atrinktų ir pritaikytų esamoms žaliavoms fermentų... Šiaip jau višta pati savo virškinimo trakte gali suvirškinti ir pasisavinti ganėtinai nedidelę pašaro dalį, todėl šiuolaikiniai pašarai netik balansuojami amino rūgštimis (baltymų pasisavinamumas) bet ir riebalų rūgštimis (energija ir nepakeičiamosios omegos..)bet ir labai atsakingai parenkami esamas žaliavas virškinti padedantys fermentai. Vėl kaip pvz... sakykim trūksta vištai fosforo nors lyg tai pašare jo pakanka... Ogi nėra pašare fermento (enzimo) fitazės, ir esamas augalinės kilmės fosforas nepasisavinamas.. Toliau parenkami arba ne priedai, padedantys arba įgalinantys tiems fermentams dirbti.. Pvz įvairūs parūgštintojai (jei fermentas gali tam tikroje virškinimo trakto vietoje dirbti rūgščioje aplinkoje) arba dedama soda (jei reikia šarminės aplinkos).. Dar yra pašaro spalva, kuri irgi įtakoja suvartojimą.. Aha ir dar nereikėtų svaigti apie tai, kad višta, jai gali vaikščioti, kažko reikiamo prisirankioja... Jei ji gali kažkur gastroliuoti, tuomet tik baltymus- energiją tam panaudoja, o ne kažką prisirankioja..

Susirūpinkit urėja, jei ji pastoviai tokia. Tą "nemalonų" kvapą nuo karvių gali kelti karvučių išskiriamas perteklinis amoniakas.. jei piene tiek, tai šlapime žymiai daugiau.. Geriausia mažinkit baltyminio dalį, kol urėja normalizuosis, nes jei didinsit krakmolo iš miltų, ar cukraus, kaip galvojot, auginsit lašinius karvėms, ir turėsit problemų veršiuojantis..

Tai to "blogo" šienainio netyrėt?? Kažkaip..... jei jau veršingos, iš kur gali ketozė būti?? Kam tiek pelenų šeriat? Baltyminis priedas koks?? Kiek jame žalių, kokia sudėtis?? urėja didelė, gali ar baltymų per daug būti, ar krakmolo per mažai.. prie šitokios urėjos ir tokių riebalų cukrus (iki 300 gr dienai galvai) tikrai nepakenks.. Dar kartą abejoju ketoze..

O tai to "nepavykusio" šienainio NDF virškinamumas koks?? pH koks? Ką be šienainio karvės gauna? Tos, nuo kurių "nemalonus kvapas" kiek laiko kai apsiveršiavusios?? Ir šiaip jau.... pvz, melasa tai tas pats cukrus, na skystesnis truputį.. kodėl būtent cukrų šerti norit?? Kodėl ne kitus energija turtingus pašarus?

Na, su labai didelėm išlygom... Nuo daug ko priklausomai..

Taigi feedipedia, feedipedia... ten viskas (arba beveik viskas) yra... žiūrėkit "ruminants" ir viskas tiks daug maž..

Naaa.. tik energinės?? Šiaip tai šiais laikais energija atskirai kiekvienai raciono žaliavai skaičiuojama tik gerokai senesnėse biologijose.. Naujesniuose skaičiuojamas racionas konkretaus amžiaus, konkretaus svorio ir konkretaus produktyvumo karvei.. Nustatomas energijos kiekis užduotam primilžiui pasiekti ir po to apsprendžiama, ar iš parinktų sušerti raciono žaliavų primilžį eis pasiekti ir kiek iš kiekvienos žaliavos tame racione teks baltymų ir energijos... Taip, kad skirtinguose racionuose ta pati žaliava gali turėti skirtingą energijos kiekį.. Juk nemanote, kad sakykim, kilogramas to paties šienainio sušertas tai pačiai karvei laktacijos pike ir užtrūkusiai duos tą patį kiekį energijos??? Čia prie to, kad laktacijos pike karvė tą šienainį savo virškinimo trakte laikys parą, o būdama užtrūkusi- tris?? o šiaip tai feedipedia.org jums į pagalbą.... gana daug ir plačiai..

Bent viena bendrovė parduoda. po 13 tonų + per dieną.

Su kukurūzais jau silosinėje tenka daugiausia susidurti...

Kukurūzų kokybės rodiklis labai paprastas... Krakmolo kiekis siloso sausos medžiagos masėje. Galima, žinoma skaičiuoti grūdus, grūdų kiekį ant augalo, bet tai subjektyvus labai rodiklis.. Lauko pakraštyje gali būti vienoks kiekis ir grūdų ir burbuolių, viduryje kitoks..

Geriausią "kombikormą" gali pasigaminti tik pats ūkis. Pasiruošęs iki ..... ginčytis dėl to.. Vėlgi, ką vadiname geriausiu pienu?? Apmokėjimo kiekybinius rodiklius (riebalus baltymus) ar visumą (minėtus rodiklius +SLS ir bakterijas?? Gal dar gerovę, reprodukciją, etc.. Šiaip tai pas rusus įdomiai daug visko išgalvota... Va, dar suprantantiems ruskai toks pienininkystės leidinukas jų ir rašantys apie pieno rinką:- https://www.dairynews.ru/authors/ labai įdomu, iš šitokio dydžio bandos autorių koks kiekis rašo iš tikro apie gilias fermos problemas.... Aš, pvz, be reklaminių vakariečių radau tik vieną normalų specialistą, ir tą patį patirtį įgijusį ilgamečio darbo Amerikoje metu..

Ką vadinsim lygiu... Fermoje robotai, tai tokių tikrai yra. Fermoje primilžis 35 ltr natūralaus, tai tokių tikrai yra. Fermos pieno riebumas 3,9 tai tokių tikrai yra , ir daug yra geresnių. Eilinė ferma dėl vet priežiūros, nes pas vieną karvę aiškiai matėsi užpakalinių kojų bursitai. Šėrimas irgi pieno kiekiui, nes matėsi skystu mėšlu sutepti kojų kulnai (kelėnkulniais mes vadinam). Koncentratų patys negamina, taigi tobulinti šėrimą tikrai vietos yra. O šiaip tai labai stipriai reklaminis filmukas, nes iš tokio pasigyrimo daug ko nesuprasi.. Pvz, reprodukcijos, bandos keitimo, brokavimo, bandos papildymo būtent į šitą fermą.. Tikras gėris yra visumoje..