Pienmėgys

Gerai įsisavina... Jei tik sutraiškyti įmanoma- traiškykit... Tarp kitko, ir žirnių ir pupų labai vertingas krakmolas, labai tolygiai skylantis... Ko nepasakysi apie baltymus...

Aš turėjau omenyje malūnų gamintojus.. Lietuvoje tik dviejų gamintojų malūnai, austro JohanesoTroperio ir vokiečių Bušofų šeimos..

Mobilūs?? Tropper ir Buschoff malūnų traiškytuvai laaaabai nenoriai traiško avižas... Kažkaip nepavyksta sureguliuoti juos.. Jei netraiškys, tai bent tedul mala avižas stambiau...

Kolegos, nesipykit... Kolega Grazbek, atsiprašau, jei kažkuo užgavau jūsų jautrią dūšią. Galiu tik pasikartoti, kad rašau taip, kaip moku, ir tik tai, ką žinau. Neketinu specialiai paprastinti savo postų, manau suinteresuotieji ir ne su tokiomis jautriomis sielomis juos pakankamai gerai supranta. Jei nesupranta, perklausia. Jei turiu laiko, atsakau... Čia gi laisvų diskusijų ir nuomonių pasikeitimo forumas, ar ne?

Čia apie sausus kukurūzų grūdus?? Nepergyvenčiau.. turėtų įsisąvinti... pvz, nevisada, jei išmatuose matomi kukurūzų grūdai, ten ir yra grūdai... dažnai matomi tik kiautai..

Sakyčiau, kad atvirkščiai... Kukurūzų krakmolas lėčiau skyla, todėl jį reikėtų paduoti smulkesnį, tam pačiam energijos atsipalaidavimo efektui pasiekti.. Už kviečių krakmolą greičiau skyla tik avižų krakmolas, todėl šiuos grūdus geriau būtų traiškyti, o ne malti.. Ir tai bus gana per greitas krakmolo skaidymas prieskrandyje... Juk kalbam apie melžiamas karves, ar ne?? Priekrandyje pašarai išbūna apie 18-24 valandas, priklausomai nuo sumulkinimo ir karvės dydžio / produktyvumo... Šeriant reikėtų stengtis šerti taip, kad krakmolo/ baltymų skaidymas mikrobais vyktų tolygiai visą tą laiką.. Tai yra mikrobai dirbtų, augtų, daugintųsi, išskirtų acto, svieto, propionines LRR ir kuo daugiau jų pačių patektų į plonąsias žarnas..

Kaip moku, taip ir pasakoju... Kai yra ūpo. Kai nėra, nutylu, kolegos patys aiškinasi...

Kolega Grazbek, nebuvo kalbos apie prastus ar gerus produktus... Buvo kalba apie atskirų produktų nenormuoto šėrimo poveikį... Na, ir žinoma, apie skirtumus šeriant skirtinus gyvulius reikėjo paminėti... Tos pačios linolinė ir linoleninė riebalų rūgštys kiaulei yra neginčytina teigiamybė, ir skaičiuojant racioną jų turi būti "ne mažiau" .Melžiamai karvei mažais kiekiais jos nepakenks, truputį pagerins energijos patiekimą... Užšėrus daugiau, kris pieno riebalai dėl minėto bioaktyvumo, o ir dar daugiau jų pavanojus į racioną galima ir kelialapį į Rietavą karvutei išrašyti.. Nesistengiu labai savo rašliavos čia supaprastinti... Kam reikia supras, o ir laikant gyvulius ir gyvenant iš gyvulininkystės manau, domėjimąsis naujaisiais savo srities pasiekimais yra privalomas.

Miežiai.... visai panašiai gaunasi... tik krakmolo žymiai mažiau.. Miežiuose truputį virš 50 proc, kukurūzuose - virš 70.. Už tai baltymų miežiuose virš 12 proc, kukurūzuose apie 9..

Kolegos, jūs ką, karvės nematę??? Čia dėl postų apie kukurūzus ir šiaudus.... Iš šiaudų jokios naudos, jei kitaip sugebat sureguliuoti atrajojimui reikalingos efektyvios ląstelienos kiekį... Kas kartais gali būti sunkiai įvykdoma.. Ir iš kukurūzų nieko gero, jei su kitais grūdais tokia pat kaina galit patiekti tokį pat kiekį krakmolo iš kitų grūdų... Dar ir to krakmolo skaidymosi greitis (energijos patiekimo) turi būti toks pat..

Visiškai vidutiniai. Riebalų aukštutinė riba, jei ne šviežūs, ar palaikysit pas save bus skonio problemų.

Rapso produktus naudojam.

Jau rašiau kažkur.... Riebalai (ypač augalinių išspaudų riebalai)... yra lazda su dviem galais...gal net su trim.. Viena vertus, tai neabejotinai energija, labai koncentruota energija.. Antra, juose daug neprisotintų riebalų rūgščių.(rapso išspaudų riebaluose). linolinės ir linoleninės... o jos žiauriai bioaktyvios. Ir prieskrandyje tas bioaktyvumas priveda prie CLA, konjugotos linolo rūgšties susidarymo, kas lemia ganėtinai stiprų pieno riebalų kritimą. Sunkiai atpažįstama priežastimi, nes paprastai dėl tokio pieno riebalų kritimo kaltname SARA (subklinikinę acidozę) ar net klinikinę.. O visai kita poveikio pusė yra ta, kad kritus pieno riebalams (kuriems nueina didelė pašaro energijos dalis) karvės, o ypač pirmaveršės...... ženkliai lengviau susisėklina. Taigi...

O jūs tikrai norite išspaudas pirkti, ne rupinius?? Fūromis išspaudos kažkur 245 -255 eur praeito mėnesio pradžioje buvo.. Į galą lyg iki 265 pakilę buvo... Rupiniai pigesni.. Čia apie rapsą kalbant, sėmkių šįmet nepirkom, nežinau..

Nėra ūkininkų, kurie naudoja rapsų ar saulėgrąžų išspaudas...... Yra ūkininkų kurie šeria savo gyvuliams rapso, na ir gal rečiau saulėgrąžų išspaudas...

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą. Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų.. Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos.. Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai. Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti.. Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų neminėjau..

Na, taip... Gyvulių virškinimo trakto erzinimas yra didžiulė malonė jiems, o pašarų dalytuvus išgalvojo liaudies priešai.. TMR (pilnai sumaišyto raciono) šėrimas iš viso kretinų išgalvojimas.. Įdomiausia, kad žmonės bliauna, kad nėra pinigų, o padaryti kažką, kad būtų jų daugiau, nenori.. Tarp kitko, aš irgi pensininkas... Ir ką?? Apkerpėti ir kartoti "Mano senolis sakydavo"?? Tinkamai ir tvarkingai šeriant, gerai tvarkant reprodukciją, karvės ir 10000 kg per laktaciją duodančios bus sveikos.. apie žmonių sveikas mitybas jau nediskutuosiu, ne mano sritis.... Ir nemanau, kad čia atsiras tos srities specialistų

Tradicinis aprašymas ko NEREIKIA daryti su karvėmis, jei nori gauti padorų primilžį ir turėti sveikus gyvulius..

O ką šeriat šalia to mišinio, kurio karvės nenori ėsti?? Ypač, jei atsiminsit, ką šėrėt šalia pieninės brandos mišinio?? Kaip atrodė išmatos karvių??

Matyt aš jau pasenęs ir mano mąstysena sovietinė..... Važiuoji per Lietuvą, fermos pastatytos naujos, technika ir įranga aukštumoj, sukišti milijonai..... o geriau pašerti karves, kad gauti grąžą.... gaila... Ir turim ožkų primilžius su urėja nesiekiančia 10 miligramprocentų..... O su tokia urėja, jei karvę pavyks apsėklinti, ji vaisiaus auginimui vartos savo raumenyną.... Reiškia baigsis greitai... O kad gauti tokiių gyvulių padorų primilžį, juos reikės brangiai šerti metus, nes iš pradžių ir energija ir baltymai eis kūno poreikių atstatymui...

Vien iš sojos rupinių žinoma ne.. Nors jaučiu, nereikia tų trijų kg pieno tiems 0,9 euro padengti...už ekologinio pieno bazę daugiau truputį gauti turėtumėt, kitaip muzika neapsimokėtų..... O šiaip tai reikia skaičiuoti raciono pabrangimą, o ne vienos žaliavos pliusą.. Ir Kestoks, jei turite kukurūzų siloso, tikrai tas pliusas bus ne visi 0,9 euro..

Skaičiuoti reikia... Prišersit sojos pupelių ir turėsit papildomai "palmių aliejų"... Bet urėją (jei dėl jos pergyvenat) daug geriau didins rupiniai. O kas čia parduoda tas ekologiškas žaliavas??

O iš kur čia tokie duomenys?? Šiaip tai biržose sakykim: https://www.investing.com/commodities/real-time-futures pupelės vos ne trigubai brangesnės už rupinius... Jei tai tikros sojos pupelės, juose apie 20 proc riebalų, daugiau padavę rizikuojat ..... Rupiniuose riebalų apie 2 proc, ir baltymų šauniai daugiau... Urėjai pakelti nebūtinai didinti baltymus... Kartais užtenka krakmolą - cukrų sumažinti... arba apsaugotus riebalus..

Yra pirkti medžiagos rulonų rietuvių uždengimui... Manau, pigiau kainuotų, negu pervynioti..

Čia gaunasi 1,169 koeficientas.. ir 23,95 cnt už lietuvišką bazę. Turiu omenyje tie R3,9 ir B3,3....