Pienmėgys

O tai Petras KG nebedirba?

Net ir žinant bonusus, ne visada galima kainą palyginti.. Dauguma sūrį gaminančių šalių pieno supirkėjų (ar pačių gamintojų kooperatyvų), turinčių gilias tradicijas sūrininkystėje, moka už tai, kiek iš 100 kg natūralaus pieno išeina pagaminti sūrio kažkokios rūšies. Sakykim chederio ar parmezano.. Tuomet bonusas mokamas tik už dalį (kad ir didžiausią) pieno baltymo- kazeino kiekį.. Kažkur (pvz dalyje Amerikos ūkių) mokama už visą tikrą pieno baltymą.. Tuo tarpu pas mus mokama už žalią pieno baltymą, kuris už tikrą baltymą 7-8 proc didesnis.. Dėl kiekio ir koeficiento, tai dalykai susiję.. Labai sunku kelti kiekį racionu, neįtakojant koeficiento.. O be raciono tai kiekį galima kelti gerinant reprodukciją.. Nors irgi labai gerinti be raciono neišeis.

Neturiu tokių skaičių... Na, ir sunku tokius skaičius turėti. Reikėtų turėti vidutines metų išlaidas, metų koeficiento kitimo statistiką ar metų vidurkį, keičiamų racionų kainas... Daug duomenų žodžiu.. Ir diskusija ne viešai erdvei..

Užtrūkusių ir prieauglio šėrimas įeina į "viskas kitkas".. Koeficientai šiuo metu tikrai didesni, viršijantys 1,3. Kažkas lieka (šiaip tai aš ne ekonomistas), jei ūkiai dirba ir plečiasi, senas fermas rekonstruoja, naujas stato.. Na, ūkiai ne ekologiniai.

Na, ne... ne iš to.. T.y, ne vien iš to Čia suvidutininti duomenys iš keturių ūkių ir iš viso iš septynių atskirais racionais šeriamų fermų.. Kažkur iš viso apie 2000 melžiamų karvių, be užtrūkusių ir prieauglio.

Na, šiandienos rinkos kainomis ūkiui turinčiam virš 200 karvių produktyvių (30kg natūralaus+) kainuoja kažkur 4,5- 4,7 EUR... Viskas kitkas dar tiek pat..(šėrimas paprastai sudaro pusę pieno ūkio išlaidų, gerai tvarkomame ūkyje truputį daugiau) Toliau kiek gaunama bazinio, kaina už bazinį, dauginame iš dienos bazinio primilžio ir turime pliusą .... ar minusą...

Ne visai taip.. Ir rapsas ir soja turi labai panašią nepakeičiamų amino rūgščių sudėtį.. Sojoje daugiau truputį lizino, rapse- metionino... Šeriant karves subalansuotu baltymu, labiausiai trūkstama (ribojanti) amino rūgštis dažniausiai yra metioninas, dėl to gliutenas ir buvo paminėtas... Gliuteno baltymas santykinai turtingas metioninu.. Giliai balansuojant, su gliutenu metionino poreikis patenkinamas.. o su soja ir rapsu - nelabai.. Čia kai norima aukštus pieno baltymus gauti.. Na, nelendant labai giliai, kuo įvairesnės baltyminės, tuo turėtų būti geriau. nors ne visada būna. Toliau išlenda skaidymo greičio prieskrandyje problemos, virškinimo plonuosiose žarnuose kiekis , etc..

Dėl nenoro žinoti galėtų būti gėda, o dėl neišmanymo - nebūtinai... Susisėklinimas yra kompleksinė problema, ir geram susisėklinimui reikia ir sveikatos, ir gerbūvio ir protokolų tikslaus laikymosi, ir šėrimo žinoma.... Jei tai būtų tik vienos ar kitos žaliavos problema, būtų labai paprasta.. Deja, taip nėra..

Tuo metu, kai buvo šitas postas rašytas, dar nebuvo prekyboje tokios nuostabios žaliavos kaip kukurūzų gliuteno (65 baltymų sausoje) ir rapso rupiniai, turėdami mažiau baltymų negu soja, ėjo (ir eina) tik metionino padidinimui. Pradiniu laktacijos laikotarpiu svarbu neperkrauti raciono angliavandeniais, o baltymų galima ir daugiau (nes jie irgi energija, tik brangesnė, deja)

Paskendusi Lietuva somatuose būtų, jei rapsas jų didėjimui įtakos turėtų... yra ūkių su 1500 karvių virš 3kg rupinių per dieną šeriančių..

dėl apsisėklinimo- klystat.

Kolega Cainikas, gal galima truputį detaliau, kuo jums rapso rupiniai kaip baltyminė žaliava netinka?? Ypač, jei naudoti komplektą iš kelių baltyminių.

Taip.

Kolegos, jaučiu, kad bereikalingą audrą sukėliau, parašęs kainas... Bandau paaiškinti.. Ūkis (bendrovė) už bazinių rodiklių (3,4 riebalai ir 3 baltymai) pieną lapkritį gaus 0,27 EUR .Kiek žinau, ne viena bendrovė ar ūkis už bazinį tiek gauna. Priedų už sanitarinę kokybę negauna. Primenu, parduoda tarp 5 ir 6 tonų (arčiau 6 dabar) kas dieną. Koeficentas šį mėnesį (vidutinis už 26 dienas 1,430 R 4,71 ir B 3,74). Va ir gaunasi 0,386 už natūralų Bandantiems šaukti kad tai neįmanoma, primenu, kad rašiau, kad karvės mišrintos... Na, ir šėrimas.... Pirštu nerodysiu, kas racionus skaičiuoja..

Ne visais atvejais, kolegos, tikrai ne visais... Ne beatodairiškai... Tokie rodikliai, kokius paminėjau gai būti ir tikros ūkio pabaigos ženklas... Jei ūkyje dauguma karvių trūkstančios, bandos vidutinės melžimo dienos artėja prie 250, o veršingų bandoje 45 procentai... tai jau ..... Kitas dalykas, kad minėtame ūkyje melžimo dienos 178, veršingų apie 60 proc... Rodikliai vidutiniai, žinoma, ir karvės ne visai holšteinės (vienu tarpu mišrino) taigi..

Laktozė nesvyruoja.. Daugiausia priklauso nuo laktacijos tarpsnio ( mėnesis po apsiveršiavimo didžiausia, pirmaveršių didžiausia, toliau krinta). Jei banda kontroliuojama, geriausia tai matyti kontrolės duomenyse, gyvulio istorijoje.. Lyg ir rašiau kažkur jau.. Gal pavyzdį tą dieną iš trūkstančių kaip nors pasėmėt??

Na, tam ir deramės dėl bazinės kainos (3,4 riebalų, 3,0 baltymų) o toliau jau ūkio sugebėjimas gauti didesnius rodiklius... Žinau ūkį, kuris daug nevargdamas, turėdamas labai vidutinius apėmingus už natūralų pieną šiuo metu (už lapkritį ir žada kad ir gruodį) gauna 0,386 už kilogramą natūralaus.. 5-6 tonas natūralaus per dieną parduoda.

porą litrų..kilogramų.. esu net grafikus savo laiku piešęs, kaip mažėja pienas mažėjant prieinamam šėrimo stalo pločiui.

Aš skonį turėjau omenyje.. Melasa puikiai paslepia blogą skonį.. Ir taip, daugiau energijos, tik ne tiesiogiai karvei, o prieskrandžio mikrobams, kad jie "turėtų jėgos" skaidyti dobilų ląstelieną. Su tokiu pašaru rimtai reikėtų apie grūdinę (krakmolo) raciono dalį pagalvoti, kad naudos iš pašaro turėti... Dobilai tai baltymingi..

Melasa nepadeda?

Kaip pašaras tikrai nepakenks.... Kaip visiškai skystas racionas tikrai turės įtakos, jei karvės produktyvios.. Tiesa, priklausys ir nuo to kokios sudėties "miltai".

Ir šiaudai ir mišinys turi būti smulkinti... Jei ne- išsirūšiuos, ir nueis ląsteliena perniek.

Sveika karvė turėtų ėsti 10-12 kartų per dieną (18 -30 minučių kiekvieną kartą), priklausomai nuo ląstelienos kiekio pašare ir šėrimo tvarkos (gaunančios šviežio pašaro po melžimo ės ir ilgiau ir daugiau) Atrajoti sveika karvė turi nuo 450 iki 550 minučių per parą. Staigus atrajojimo sumažėjimas- rujos ar ligos požymis..

Šerti galite po maždaug dviejų savaičių (jei masės drėgmė apie 36 proc) Jei sausesnė, reikėtų kažkiek ilgiau palaikyti, nes dar bus aerobinių sviestarūgščių bakterijų gyvų... Kita vertus, įsisavinamumas geriausias kukurūzų siloso būna maždaug keturis mėnesius pastovėjus.. (jei masės drėgmė 36 proc).. Jei sausesnė masė, vėliau.

O kiek to krakmolo nefermentuojamo? kokia masės drėgmė? Ir NEl nieko apie kukurūzų silosą nesako...