Pienmėgys

Čia reikėtų vištų šėrimo specialisto, o ne šalia stovėjusio, kaip aš... Jei etiketėje nėra MJ (pilnaverčio pašaro pagal LR reikalavimus turėtų būti) tai gal Ccal yra? vienas džaulis lygus kažkur 0,24 kalorijos.. Gal pabandykit su kolega Vombo pabendrauti..

Dedeklė višta turėdama minimalią judėjimo laisvę sulesa nuo 120 iki..... beribio kiekio gramų visaverčio lesalo per dieną.. Šiaip jau paukštynai mano, kad kažkur tarp 120 iki 140 gramų... 120 gramų kai pašaras energetiškai ir baltymams "tankesnis" daugiau- kada pašaras " retesnis".. pvz jei (tik pvz) jei pašaro kilograme 19 proc baltymų, jie subalansuoti ir apie 13 MJ kilograme suėdimo kiekis bus vienas, o jei baltymų bus 17 proc, energijos 12 MJ kilograme, višta sules daugiau.. Čia tie atvejai, kai baltymai visiškai subalansuoti pagal reikiamas (nepakeičiamas) įsisavinamąsias amino rūgštis Toliau suėdimas labai priklauso nuo teisingai atrinktų ir pritaikytų esamoms žaliavoms fermentų... Šiaip jau višta pati savo virškinimo trakte gali suvirškinti ir pasisavinti ganėtinai nedidelę pašaro dalį, todėl šiuolaikiniai pašarai netik balansuojami amino rūgštimis (baltymų pasisavinamumas) bet ir riebalų rūgštimis (energija ir nepakeičiamosios omegos..)bet ir labai atsakingai parenkami esamas žaliavas virškinti padedantys fermentai. Vėl kaip pvz... sakykim trūksta vištai fosforo nors lyg tai pašare jo pakanka... Ogi nėra pašare fermento (enzimo) fitazės, ir esamas augalinės kilmės fosforas nepasisavinamas.. Toliau parenkami arba ne priedai, padedantys arba įgalinantys tiems fermentams dirbti.. Pvz įvairūs parūgštintojai (jei fermentas gali tam tikroje virškinimo trakto vietoje dirbti rūgščioje aplinkoje) arba dedama soda (jei reikia šarminės aplinkos).. Dar yra pašaro spalva, kuri irgi įtakoja suvartojimą.. Aha ir dar nereikėtų svaigti apie tai, kad višta, jai gali vaikščioti, kažko reikiamo prisirankioja... Jei ji gali kažkur gastroliuoti, tuomet tik baltymus- energiją tam panaudoja, o ne kažką prisirankioja..

Susirūpinkit urėja, jei ji pastoviai tokia. Tą "nemalonų" kvapą nuo karvių gali kelti karvučių išskiriamas perteklinis amoniakas.. jei piene tiek, tai šlapime žymiai daugiau.. Geriausia mažinkit baltyminio dalį, kol urėja normalizuosis, nes jei didinsit krakmolo iš miltų, ar cukraus, kaip galvojot, auginsit lašinius karvėms, ir turėsit problemų veršiuojantis..

Tai to "blogo" šienainio netyrėt?? Kažkaip..... jei jau veršingos, iš kur gali ketozė būti?? Kam tiek pelenų šeriat? Baltyminis priedas koks?? Kiek jame žalių, kokia sudėtis?? urėja didelė, gali ar baltymų per daug būti, ar krakmolo per mažai.. prie šitokios urėjos ir tokių riebalų cukrus (iki 300 gr dienai galvai) tikrai nepakenks.. Dar kartą abejoju ketoze..

O tai to "nepavykusio" šienainio NDF virškinamumas koks?? pH koks? Ką be šienainio karvės gauna? Tos, nuo kurių "nemalonus kvapas" kiek laiko kai apsiveršiavusios?? Ir šiaip jau.... pvz, melasa tai tas pats cukrus, na skystesnis truputį.. kodėl būtent cukrų šerti norit?? Kodėl ne kitus energija turtingus pašarus?

Na, su labai didelėm išlygom... Nuo daug ko priklausomai..

Taigi feedipedia, feedipedia... ten viskas (arba beveik viskas) yra... žiūrėkit "ruminants" ir viskas tiks daug maž..

Naaa.. tik energinės?? Šiaip tai šiais laikais energija atskirai kiekvienai raciono žaliavai skaičiuojama tik gerokai senesnėse biologijose.. Naujesniuose skaičiuojamas racionas konkretaus amžiaus, konkretaus svorio ir konkretaus produktyvumo karvei.. Nustatomas energijos kiekis užduotam primilžiui pasiekti ir po to apsprendžiama, ar iš parinktų sušerti raciono žaliavų primilžį eis pasiekti ir kiek iš kiekvienos žaliavos tame racione teks baltymų ir energijos... Taip, kad skirtinguose racionuose ta pati žaliava gali turėti skirtingą energijos kiekį.. Juk nemanote, kad sakykim, kilogramas to paties šienainio sušertas tai pačiai karvei laktacijos pike ir užtrūkusiai duos tą patį kiekį energijos??? Čia prie to, kad laktacijos pike karvė tą šienainį savo virškinimo trakte laikys parą, o būdama užtrūkusi- tris?? o šiaip tai feedipedia.org jums į pagalbą.... gana daug ir plačiai..

Bent viena bendrovė parduoda. po 13 tonų + per dieną.

Su kukurūzais jau silosinėje tenka daugiausia susidurti...

Kukurūzų kokybės rodiklis labai paprastas... Krakmolo kiekis siloso sausos medžiagos masėje. Galima, žinoma skaičiuoti grūdus, grūdų kiekį ant augalo, bet tai subjektyvus labai rodiklis.. Lauko pakraštyje gali būti vienoks kiekis ir grūdų ir burbuolių, viduryje kitoks..

Geriausią "kombikormą" gali pasigaminti tik pats ūkis. Pasiruošęs iki ..... ginčytis dėl to.. Vėlgi, ką vadiname geriausiu pienu?? Apmokėjimo kiekybinius rodiklius (riebalus baltymus) ar visumą (minėtus rodiklius +SLS ir bakterijas?? Gal dar gerovę, reprodukciją, etc.. Šiaip tai pas rusus įdomiai daug visko išgalvota... Va, dar suprantantiems ruskai toks pienininkystės leidinukas jų ir rašantys apie pieno rinką:- https://www.dairynews.ru/authors/ labai įdomu, iš šitokio dydžio bandos autorių koks kiekis rašo iš tikro apie gilias fermos problemas.... Aš, pvz, be reklaminių vakariečių radau tik vieną normalų specialistą, ir tą patį patirtį įgijusį ilgamečio darbo Amerikoje metu..

Ką vadinsim lygiu... Fermoje robotai, tai tokių tikrai yra. Fermoje primilžis 35 ltr natūralaus, tai tokių tikrai yra. Fermos pieno riebumas 3,9 tai tokių tikrai yra , ir daug yra geresnių. Eilinė ferma dėl vet priežiūros, nes pas vieną karvę aiškiai matėsi užpakalinių kojų bursitai. Šėrimas irgi pieno kiekiui, nes matėsi skystu mėšlu sutepti kojų kulnai (kelėnkulniais mes vadinam). Koncentratų patys negamina, taigi tobulinti šėrimą tikrai vietos yra. O šiaip tai labai stipriai reklaminis filmukas, nes iš tokio pasigyrimo daug ko nesuprasi.. Pvz, reprodukcijos, bandos keitimo, brokavimo, bandos papildymo būtent į šitą fermą.. Tikras gėris yra visumoje..

O tai Petras KG nebedirba?

Net ir žinant bonusus, ne visada galima kainą palyginti.. Dauguma sūrį gaminančių šalių pieno supirkėjų (ar pačių gamintojų kooperatyvų), turinčių gilias tradicijas sūrininkystėje, moka už tai, kiek iš 100 kg natūralaus pieno išeina pagaminti sūrio kažkokios rūšies. Sakykim chederio ar parmezano.. Tuomet bonusas mokamas tik už dalį (kad ir didžiausią) pieno baltymo- kazeino kiekį.. Kažkur (pvz dalyje Amerikos ūkių) mokama už visą tikrą pieno baltymą.. Tuo tarpu pas mus mokama už žalią pieno baltymą, kuris už tikrą baltymą 7-8 proc didesnis.. Dėl kiekio ir koeficiento, tai dalykai susiję.. Labai sunku kelti kiekį racionu, neįtakojant koeficiento.. O be raciono tai kiekį galima kelti gerinant reprodukciją.. Nors irgi labai gerinti be raciono neišeis.

Neturiu tokių skaičių... Na, ir sunku tokius skaičius turėti. Reikėtų turėti vidutines metų išlaidas, metų koeficiento kitimo statistiką ar metų vidurkį, keičiamų racionų kainas... Daug duomenų žodžiu.. Ir diskusija ne viešai erdvei..

Užtrūkusių ir prieauglio šėrimas įeina į "viskas kitkas".. Koeficientai šiuo metu tikrai didesni, viršijantys 1,3. Kažkas lieka (šiaip tai aš ne ekonomistas), jei ūkiai dirba ir plečiasi, senas fermas rekonstruoja, naujas stato.. Na, ūkiai ne ekologiniai.

Na, ne... ne iš to.. T.y, ne vien iš to Čia suvidutininti duomenys iš keturių ūkių ir iš viso iš septynių atskirais racionais šeriamų fermų.. Kažkur iš viso apie 2000 melžiamų karvių, be užtrūkusių ir prieauglio.

Na, šiandienos rinkos kainomis ūkiui turinčiam virš 200 karvių produktyvių (30kg natūralaus+) kainuoja kažkur 4,5- 4,7 EUR... Viskas kitkas dar tiek pat..(šėrimas paprastai sudaro pusę pieno ūkio išlaidų, gerai tvarkomame ūkyje truputį daugiau) Toliau kiek gaunama bazinio, kaina už bazinį, dauginame iš dienos bazinio primilžio ir turime pliusą .... ar minusą...

Ne visai taip.. Ir rapsas ir soja turi labai panašią nepakeičiamų amino rūgščių sudėtį.. Sojoje daugiau truputį lizino, rapse- metionino... Šeriant karves subalansuotu baltymu, labiausiai trūkstama (ribojanti) amino rūgštis dažniausiai yra metioninas, dėl to gliutenas ir buvo paminėtas... Gliuteno baltymas santykinai turtingas metioninu.. Giliai balansuojant, su gliutenu metionino poreikis patenkinamas.. o su soja ir rapsu - nelabai.. Čia kai norima aukštus pieno baltymus gauti.. Na, nelendant labai giliai, kuo įvairesnės baltyminės, tuo turėtų būti geriau. nors ne visada būna. Toliau išlenda skaidymo greičio prieskrandyje problemos, virškinimo plonuosiose žarnuose kiekis , etc..

Dėl nenoro žinoti galėtų būti gėda, o dėl neišmanymo - nebūtinai... Susisėklinimas yra kompleksinė problema, ir geram susisėklinimui reikia ir sveikatos, ir gerbūvio ir protokolų tikslaus laikymosi, ir šėrimo žinoma.... Jei tai būtų tik vienos ar kitos žaliavos problema, būtų labai paprasta.. Deja, taip nėra..

Tuo metu, kai buvo šitas postas rašytas, dar nebuvo prekyboje tokios nuostabios žaliavos kaip kukurūzų gliuteno (65 baltymų sausoje) ir rapso rupiniai, turėdami mažiau baltymų negu soja, ėjo (ir eina) tik metionino padidinimui. Pradiniu laktacijos laikotarpiu svarbu neperkrauti raciono angliavandeniais, o baltymų galima ir daugiau (nes jie irgi energija, tik brangesnė, deja)

Paskendusi Lietuva somatuose būtų, jei rapsas jų didėjimui įtakos turėtų... yra ūkių su 1500 karvių virš 3kg rupinių per dieną šeriančių..

dėl apsisėklinimo- klystat.

Kolega Cainikas, gal galima truputį detaliau, kuo jums rapso rupiniai kaip baltyminė žaliava netinka?? Ypač, jei naudoti komplektą iš kelių baltyminių.