Pienmėgys

Gal galima detaliau apie "laisvąsias riebiąsias rūgštis" piene? Šiaip tai sviesto ir acto LRR turėtų būti perdirbamos (yra perdirbamos) pieno liaukoje į pieno riebalus... Visas jų kiekis, kraujotaka atėjęs iki tešmens (neperdirbtas į energiją kepenyse)

Pabandykit surašyti į vieną krūvą VISŲ gydytojų dietologų patarimus ir pamatysite, kad valgyti negalima nieko.. Nebent salotą užaugintą ant palangės... Ir tai pakabintą ore ir nesiliečiančią prie nieko..

Šiaip tai natrio gliutomatas ne kažkokia aukšto lygio chemija.. Tai gliutamo amino rūgšties (didesniu ar mažesniu kiekiu esančios kiekviename baltyme ) junginys su natriu. Žmogus taip sukonstruotas, kad jam reikia baltymų ir tų baltymų prieinamumą (skonį) apsprendžia būtent glutamo rūgšties (na, jos kiekis) ar jos junginių kiekis.. Taigi, kokie bebūtumėte natūralistai, valgydami baltymus (nesvarbu, augalinės ar gyvulinės kilmės) to gliutomato gauname.. Ir jei šis dalykas būtų kenksmingas, japonai tikrai negyventų ilgiausiai pasaulyje.

Kolegos... nenoriu piktažodžiauti.... bet pasimelskime už kukurūzų siloso krakmolą.... ir jo gerą virškinamumą. Kiek bandžiau traiškyti kukurūzų grūdų šiemet, tiek jie buvo pakankamai miltiški, stikliškų buvo tik poroje vietų.. Gerai būtų, kad geriausio virškinamumo (fermentabilumo) nereikėtų laukti iki vasario..

2017 buvo perlyta kiaurai... septynioliktų ruduo buvo baisus..

Tada gal kokią tų "bakterijų" instrukciją turite?? Kokioms sausoms medžiagoms konservantas skirtas? Kokių ir kiek bakterijų tame produkte? Vien bakterijos ar ir fermentų yra?

O sumynėte tikrai gerai?? Tos jūsų "bakterijos" dėtos tinkamos jūsų kukurūzų drėgmei??

Kažkaip dideliuose ūkiuose klostridija nėra labai retas reiškinys... Ir susitvarkoma su ja, jei daktarai geri. Bet, va, švestu vandeniu (probiotikais) negydo niekas, žinantis karvės virškinimo trakto veikimo principus.

Greičiausiai viršys.. Iš to ką kolega kulka rašo ir apie ką svajoja, galima spręsti, kad šeria "ruloniniu- šienaininiu" metodu, t.y. kukurūzų siloso neturi. Taigi, prie tų žaliavų ką įvardinau anksčiau, reikės ganėtinai šauniai grūdų miltų (arba traiškalų), kad karvutės tuos dalykus suvirškintų. Na, tiesa, cukriakams papildomų angliavandenių nereikia.

Šviežiapienės tai visos karvės iki 190 melžimo dienų. Laktozė didžiausia mėnuo po apsiveršiavimo (karvė užprogramuota savo jaunikliui duoti saldžiausią pieną) po to mažėja. Taigi, bendras bandos laktozės rodiklis geriausiai atspindi šviežiapienių karvių procentą bandoje, nuo šėrimo ji priklauso labai mažai. Koncntratus tikrai reikia daryti patiems, pritaikytus savo apėmingiems. Gerinkit reprodukciją, domėkitės savo ūkiu ir gyvuliais, ir mano "laisvai" atitiks jūsų norus.

Laisvai... turėkit bandoje 40 proc šviežiapienių (iki 190m,d),laikykite laktozę virš 4,5 kiaurus metus, ir turėsite tuos aštuonis be didelio vargo ir kažkokio įpatingai mandraus šėrimo. Na, sojos, rapso,apsaugotų, cukriakų, normalių premiksų reikės, bet kažko mandraus tikrai ne. Na, ir karvės ne kaimyno buliaus darytos turėtų būti....

Jei esamos karvės geros, seksuota sperma.... Ir neprisivešit visokių paratuberkuliozių ir kitokio brudo..

Tarpas tarp 7 ir 10 tūkst ne taip didelis kaip atrodo.. Ir didelė dalis pinigėlių skirtų šiam tarpui sumažinti, tvarkingoje bandoje vistiek turėtų būti išleisti. Nes šėrimas ir išlaidos šėrimui šiuo atveju yra tik antras, jei ne trečias dalykas. Pirmas užtikrintai yra reprodukcija. Bandoje siekiančioje tikrai gero primilžio turėtų būti 110-120 procentų apsiveršiavimų skaičiojant nuo visos melžiamų bandos. t.y. turit 100 karvių (su užtrūkusiomis) turi būti 110- 120 apsiveršiavimų (su telyčiomis) Ir savų gyvulių, ne pirktų.. Nereikės tada po "skelbiu" karvių ieškoti, užteks savų ir selekcijai ir lėtam didėjimui.

7-8 tūkstančiai jau nebėra joks stebuklas.. Šiandien dirbant ir norint, kad centas liktų, reikia 32-33 kg natūralaus per dieną kiaurus metus. T.y. 9,8 -10 tūkst. kg per 305 dienų laktaciją, ar daugiau.. Ir tikrai ne vienas ūkis tiek gauna, ir ne dešimt..

Dobilą geriausia butonizacijos fazės pjauti.. skanus ir baltymingas..

žiūrint kokios... šunažolę, norint, kad mielai ėstų, reikėjo gegužės viduryje pjauti..... o pjaunant šiandien bet kokios žolės NDF virškinamumas 40proc nesieks.... ir daugelis naudos eis pro uodegą..

Labai abejotinas variantas... Pupuose apie 30 proc baltymų, o baltymingi pašarai sunkiai konservuojasi.. Pvz, gryną liucerną silosuoti reikia labai atsakingai konservantą renkantis.

Nepatariu laikyti ilgiau, kaip tris dienas vasarą. Pienas bėga neblogai, bet kerta per riebalus padauginus. Prieš pradedant šerti reikėtų apsvarstyti, ar įmanoma užsitikrinti pastovumą. Svyruojant gaunamam kiekiui, sumažinimą reikėtų kompensuoti sausu. Ir pagrindinis patarimas (kam jo reikia)- nepadauginkit. Dideliems ūkiams, esantiems arti aliarnių - neblogas dalykas atpiginti raciono baltyminę dalį. Mažiems praktiškai niekada neapsimokės. Reikės tankiai (kaip sakiau, kas tris dienas) vežtis, sušersit nedaug, transportas kainuos daug.

Šeriu keliuose fermuose.

Tikrai pigiau. Aš pas Latvius laikas nuo laiko padirbu, tai jų kainos natūralaus yra truputį didesnės už mūsų bazinio kainą.

Taip. Kaina Latvijoje- kaina už natūralų pieną. Ir Estijoje taip pat.

5 tonos per vieną žolę?? Na, nėra taip jau mažai, jei 4 žoles imat... Bet ar 5 ar daugiau / mažiau, bet sukti reikia, tinklelis plėvelė kainuoja, įvairi kokybė taip pat..

Grūdų melžiamos nesuvirškins ir jie eis tranzitu... Vertingiausia pašaro dalis- krakmolas bus prarasta.

Čia kažkokie įdomūs kriterijai siloso ir šienainio gaunasi.. O iš tikro tai silosas (žolių) kai SM žemiau 32 šienainis - virš 38; Ir šiaip jau pagrindas tam, ką gaminti, turėtų būti pašaro kaina, o ne kažkas kitkas.. Nes rulonai paprastai dvigubai brangiau tona pašaro išeina..

Neatsimenu kitų, o statistiką vieno ūkio turiu tik nuo 2013 pradžios susivedęs.. Tie 2008-09 dėl visokeriopo "gerumo" galvoje liko..