Pienmėgys

Ceolit'o nesat bandę? Nes kiek atsimenu, šiurpas nukrėsdavo reprodukciniam apie 6 dienų kiaulaičių apskrętusius knysiukus ir paraudusias vulvas pamačius.. Ir ganėtinai neretai būdavo... Tiesa, tada nei lukštenimo technologijų neturėjom, nei parūgštintojų padorių pasirinkimas buvo..

Gediminai, mes apie karves kalbam. Jei karvei sušeriam 1kg pupų, tai sudaro truputį daugiau negu 1,5 procento dienos raciono. (apie60kg suėda) Kokios jos būtų toksiškos, toks kiekis nelabai ką paveiks.. Na, ir priekrandis... Netgi garsusis Biominas pripažysta, kad prieskrandis net zearlenono kiekius 80 proc neutralizuoja. Realybėje iš visų jėgų karvių racionuose stengiusi atsišaudyti nuo siųlymų ir nuo norų dėti į racionus toksinų surišėjus, nors jei šerčiau monogastrinius gyvūnus, būčiau visomis keturiomis už. Karvės virškinimas toks, kad sugėrimo ir neutralizavimo nauda būna daug mažesnė už žalą, nes prieskrandyje daug rūšių mikrobų maitinasi kitų rūšių mikrobų gyvybinės veiklos produktais.. Galima daug prarasti.. Jei jau bandų šeimininkai labai nori surišėjų, tada galima naudoti ZEOLIT, bent jau ryškiai pigesnis dalykas.

Bet, kaip ir sakiau ankščiau, vistiek be sojos neapsieisi, na ir be rapso.. Visiškai pakeisti tikrai neįmanoma. Vien prieskrandinis baltymas neveža.

Na..... diskutuotinas teiginys.. O ir praktika (ne tik kompiuteris) rodo, kad tikrai galima... Pupų ir žirnių baltymai virškinami (fermentuojami) prieskrandyje, o tokių baltymų dalį turi ir sojos ir rapso rupiniai. Taigi, tą dalį reikia ir keisti. Kita vertus, žirnių ir pupų krakmolas lėtai ir tolygiai skaidomas, todėl gali ne tik pakeisti kukurūzų ar miežių krakmolo dalį, bet ir užauginti papildomą mikrobinio baltymo kiekį, kas vėl kažkiek mažins dabar deficitinio įvežtinio baltymo dalį. Viename užnemunės rajonų poroje ūkių pupų padidinome iki 1,5 kg dienai, atsargiai pasibalansavę kitas žaliavas, ir nei kiek pieno nepraradome.. Dar ir koeficientas truputį pagerėjo.

Iš lempos neatsakysi.. Skaičiuoti reikia. Bandos melžiamos vienu racionu šeriamos? Kokie apėmingi? Liucernos yra? Susirašinėjimas užims laiko iki rudens, iki rapso atpigimo..

Aha..atskiro atrajojimo, kaip kad būna "heat detector" sistemoje- nėra. Kai nėra atskiro, o sprendžiama iš ėdamumo sveikatingumo rodiklių, ar dar bendrų su atrajojimu, sunku spręsti apie raciono tinkamumą pienui spausti. Pvz, situacija kai karvė (grupė) sveika, ir atrajoja virš 500 minučių per parą ir urėja piene virš 20. Aišku, kad tai leidžia pridėti truputį krakmolo ir gauti didesnį pieno kiekį. Ir atvirkščiai, sakykim nukrito atrajojimas iki netoli 400 minučių. Metam į racioną porą šimtų gramų šiaudų gerai smulkintų ir išvengiam riebalų kritimo. Na, ir panašiai.. variantų daug. Jei jau pirkti sistemas, šėrikui atskiras atrajojimas pakankamai svarbus rodiklis.

Tai kaip atrodo tas atrajojimo vienetas? Būdingiausias bandoje skaičius? Ar turite grupes, ar rodo bendrą atrajojimo skaičių grupei, bandai?

O atrajojimą? Ir jei rodo, tai kokiais vienetais?

Na, soja ir sojos rupiniai tikrai ne tas pats.. Ir galimybės šerti rezultatui irgi labai skiriasi.. Taip pat kaip ir rapso.. Juk rapsą užauginti Lietuvoje nėra milžiniška problema? O va padaryti rupinius...... Išspaudos dar padaromos, bet jos ir genda greitai, ir šėrimo ribojimai yra, ko nepasakysi apie rupinius..

Kol užsiauginsit, pasikeis tos kainos. Neturiu žiauriai daug patirties su lubinais, o ką programos rodo, ne visada pasitvirtina.. Bet nemanau, kad jie būtų sojai rapsui lygiaverčiai.

Taip. Aukšto baltymingumo. 65+sausoj. Ir jis lyg ir nebrango. Nors ir šiaip pekliškai brangus buvo, bet norint pieno rodiklių, labai veikiantis.

Jei kalbam apie baltymus, tai baltymų daugiau pupuose... Jeigu apie baltymo kokybę, tai abiejuose grynai prieskrandinis, t.y. šiaip sau.

Na taip... Tiesa soja truputėlį atpigo nuo maksimumo.. Tenka žaisti su karbamidu, pupom, gliutenu... Na ir sojos rapso irgi tenka dėti..

kestoxs, su jūsų ekologiniais reikalavimais(baltymų šėrimo galimybės), ir šeriant avižas, kaip krakmolo šaltinį - tai visai nekeista..

Šiaip tai visas civilizuotas pasaulis stengiasi išmesti kuo mažiau azoto. Taigi mažina urėją.Pvz, amerikiečiai mūsų vienetais stengiasi laikyti urėją tarp 7ir 10 miligramprocentų. Kai banda rodo mažą urėją, reiškia, kad karvės idealiai įsisavina ir panaudoja pašaro baltymą pienui ir kūno poreikių aptarnavimui. Maža urėja gali būti pavojinga karvei tik tada kai ji paskutiniame veršingumo tarpsnyje, nes kyla grėsmė, kad veršelio kūno auginimui neužtenkant pašaro baltymų karvė skaidys savo kūno baltymus. Bet, paprastai tai jau būna trūkstanti karvė ir urėja pas ją tikrai didesnė. Kas kita didelė urėja. Tai rodo ne tik netikusią ūkio ekonomiką bet ir gali kilti didelių reprodukcijos problemų.

Hmmmm... kažkaip praleidęs klausimą buvau. Ir pripažįstu, kad ne visai turiu ką atsakyti.. Na, kukurūzų grūdų krakmolas prieskrandyje skaidomas lėtai ir pakankamai tolygiai, kažkiek jo patenka į plonąsias. Čia sausų kukurūzų. Tuo tarpu kukurūzų grūdainio krakmolas skaidomas kažkiek greičiau (priklauso nuo drėgmės), ir į plonąsias patenka labai mažai, panašiai kaip miežių. Kiti grūdai(kvietrugiai, kviečiai avižos) skaidosi žymiai greičiau, ir norint padaryti taip, kad prieskrandyje būtų karšto spaudimo rapso išspaudoms (ar kitokiems sunkiai skaidomiems baltymams) skaidyti verčiant į mikrobinę masę pakankamai energijos, šiuos grūdus tenka traiškyti. Nes malti jie susinaudos anksčiau, ir mes prarasime kažkokį mikrobinio baltymo kiekį. Apsaugotais riebalais, žinoma, galima kompensuoti kukurūzus ar miežius, bet tai tikrai nebus protingas pasirinkimas. Nes apsaugoti virškinasi tik plonosiose žarnuose (prieskrandyje lipolizė beveik nevyksta, mes apie tai kalbėjom) ir trūkstant prieskrandyje energijos iš kukurūzų ar miežių krakmolo, mes prarasime ir mikrobinį baltymą ir laisvas riebalų rūgštis, susidarančias fermentavimo metu. Nors apsugotus riebalus, norint gerų pieno rodiklių vistiek reikia šerti . Nes pieno riebalai susidaro iš trijų šaltinių: Su pašaru patenkančiais augaliniais riebalais (labai ribotas kiekis apie 4proc racionoSM) fermentacijos prieskrandyje metu susidariusių laisvų riebalų rūgščių (pagrinde sviesto ir acto) ir plonosiose įsisavintų prieskrandį praėjusių riebalų (mūsų aptariamų apsaugotų). Na, dar kažkiek priklauso ir nuo tų pačių apsaugotų riebalų riebiųjų rūgščių sudėties.

Kolegos! Supraskim vieną kartą, kad ne į visus klausimus įmanoma atsakyti. Va, klausia Lunaras kiek galima duoti kukurūzų per kartą?? O kaip jūs šeriat? tas kartas po snukiu ar į mikserį? Kokie dar pašarai? Kiek pašaruose ląstelinos, kiek ji efektyvi? Šeriat kokį nors buferį? Tas pats su melasa... Aš viso labo tik receptūrininkas, ir galiu pasakyti, kiek ko nebijant galima šerti tik žinodamas bandą ir susivedęs visą racioną į programą. Taigi negaliu spėti ką turi ūkis už šimto km. Į bendrus, atrajotojų virškinimo fiziologijos klausimus atsakinėju, bet ten tik karvės medžiagų apykaitos dalykai, o konkretūs šėrimo klausimai..... arba atsakyti neįmanoma, arba tokio pločio temos, kad tingisi tiek rašyti.

Mariukas, karvė po melžimo bent pusvalandį turi neatsigulti. Geriausia tai padaryti padavus šviežio ir skanaus pašaro. Kol ji ės, suspės susiformuoti kamštelis spenyje ir nepateks į spenį užkratas.

Na, rimtai nepagavau kampo... Negi nesat, didžiai gerbiamas kolega kada nors bandęs priversti save pasiklausyti ir pažiūrėti Solovjovo ar Kiseliovo laidų?? Ir daugumos ten dalyvaujančių pasisakymų?? Po to jums nepatinkantys čia kolegų pasisakymai ir emocijos visai švelnūs atrodys... Turiu omenyje tų laidų dalyvių pasisakymus mūsų ir sakykim, ukrainiečių atžvilgiu....

Somatinės ląstelės, kolega Ramza, yra uždegimo pieno liaukoje pasekmė. Baltieji kraujo kūneliai pagrinde. Jie atidirba slopindami uždegimo židinį, ir po to organizmas juos pašalina su pienu. Pagrindas kovojant su SLS yra melžimo higiena, bet deja, ne tik. Sakysim karvė buvo lyg ir sveika, SLS normalus, o kažką suėdė ne taip, ir somatai pašoko aukštyn. Reiškia, užkratas buvo (ir tešmenyje ir tvarte) bet karvės imunitetas buvo pakankamas neleisti tam užkratui plisti. Blogas pašaras kalė per imunitetą- ir rezultate milijonas SLS. Bet, pasikartoju, užkratas jau buvo. Ir pateko jis ne kitaip, kaip per spenį. Ir vėl grįžtame prie melžimo higienos. Dar vienas keistai skambantis, bet labai efektyvus būdas kovoti su somatais yra šėrimo laikas. Labai svarbu tinkamai gydyti. Ir besikartojančias- taip, belieka brokuoti.

Ne viskas taip paprasta.Svarbiausia norit didelių baltymų (tikrai patrauklaus produkto), pjauti reikia anksčiau. Prasidedančios butonizacijos fazėje. T.y. butonai prasideda, bet dar nežydi. Kita vertus, kuo daugiau masėje baltymų, tuo blogiau (sunkiau) masė silosuojasi. Reikalingi tikrai geri inokuliantai, arba dideliu cukringumu pasižyminčių žolių įmaišymas į masę. Bet tuomet skiesis baltymai, nes cukringa žolė ne tokia baltyminga kaip liucerna. Dar prisideda sunkumai su realizacija. Vežti kažkur silosuotą masę nelabai gausis, nes išėmus iš tranšėjos prasidės antrinė fermentacija, masė darysis neskani dėl sviesto rūgšties didėjimo. Na, grynai liucernai ir žemės reikalingos labai specifinės.. Vandens lygis, etc...

Na...... tikrai ne visais atvejais tai būtų tas pats.. Pvz, atrajotojams reikalingas tam tikras dalelės ilgis (ne mažiau 1,5 cm) o granulėje ar tokį ilgį įmanoma bus sukišti?? Kita vertus, granuliavimas papildoma energetika, o produktas neturėtų kainuoti daug daugiau už 0,1 EUR/kg. Latviai daro ir šieną ir granules, bet ten akcentas į masę, ir baltymai gaunasi kažkur apie 15-16.. O tokie tikrai neveža, nes eilinis šienainis Lietuvoje panašių rodiklių būna.

Jei tai būtų tvarkingai ir laiku nuimtos liucernos šienas (18-20-22 baltymų) ar šieno ritiniai, paklausa, be abejo būtų (didėtų). Ypač šiandienos astronominių baltyminių žaliavų kainų fone.

Nuo pašarų, kolega Ramza, nuo pašarų.... Ir nuo šėrimo, žinoma.. Jūsų išvardinti mineralai būtini, bet jie tik palaiko gyvulio sveikatą. Ilgą laiką jais nešėrus, kris ir produktyvumas ir gyvulys gali nustipti.. Bet, kad pašiūpeliavus kreidos (kalcio) pakils pienas ar pariebės nekeičiant nieko kito, tai taip tikrai nebus.

Ramza, nuo kalcio ir fosforo, nuo magnio ir seleno pienas nei riebesnis, nei baltymingesnis nebūna. Vat visiškai nebūna, kiek jūs šitų dalykų bešertumėt.