Pienmėgys

Žinoma galima... Į protingus klausimus atsakinėti visada malonu.. Taigi... dauguma įprastinių pašarų, kuriuos šeriame karvei, suėda ne karvė, o prieskrandžio mikrobai prieskrandyje.. Kažkur 70-75 procentų nuo visų sušertų pašarų. Prieskrandžio fermentacijos išvengusi dalis patenka į tolimesnį virškinimo traktą kur juos bando virškinti jau pati karvė, savo organizmo fermentais. Kartu su ten pat patekusia mikrobine mase. T.y. prieskrandžio mikrobų pertekliumi. Jau esu kažkur rašęs, kad gerai subalansavus racioną, per dieną užauga iki 2,5 kg perteklinės mikrobinės masės. Kuri yra nuostabus amino rūgščių šaltinis kūno ir pieno baltymų susidarymui. Deja, genetinės atrankos laiku kreipiant dėmesį į karvių prieskrandžių dydį, stengiantis pagerinti (padidinti) prieskrandžius (nebestebina 800kg svorio karvės), buvo kažkaip praleista, kad ir plonųjų žarnų virškinimo galimybės didėja... Ir mikrobinė masė, išėjusi iš priekrandžio jau nevisai patenkina jų virškinimo galimybes. Na, va ir naudojam racionuose įvairias žaliavas, apsaugotas nuo virškinimo (fermentavimo) prieskrandyje, o nueinančias į plonąsias žarnas ir virškinamas ten.. Balansuojant racioną ir siekiant maksimalios išeigos, skaičiuojama, kad ir prieskrandis būtų pilnai apkrautas (pigesnioji raciono dalis), ir toliau būtų ką virškinti (brangesnioji, bet turinti didelę įtaką rezultatui dalis). Vėl tiek tos teorijos..

Kolega KAZE, tikrai tokioje bandoje toks koeficientas gali būti. Ir drįstu pasakyti, ganėtinai paparastai.. Nepavydėkit karvėms pašaro pilnai apkraunačio VISĄ virškinimo traktą, neleiskit joms ėsti savęs laktacijos pradžioje, gaminkit laiku ir gerus šienainius ir bus tas koeficientas.. Bus net gal didesnis.. Na, ekologiniuose ūkiuose su tuo sunkiau, žinoma.

Tada melasa kaip tik.. tik, kiek, iš lempos pasakyti negaliu.. Priklauso nuo atrajojimą palaikančios ląstelienos kiekio kituose (apėminguose ) pašaruose... Na, ir krakmolo daugiau tada racione reikėtų (kad lašiniai augtų) bet ne kartusu melasos didinimu..

Mėsiniams? Augins lašinius. Ir per daug pavojinga, nes ir mėsiniui acidozė būti gali. Penėjimui - krakmolas ir baltymai..

Ramza, gal galėtumėte bent vieną pavyzdį, nuo kokių papildų pienas gali būti riebesnis ir baltymingesnis?

tai yra, laikraštis rašo natūralaus pieno kainą.. bendrovės ir didesnę gana..

būtent išspaudų tiek ir galima dėti (dėl galimo riebalų pertekliaus). tiesa, dar svarbu karšto spaudimo ar šalto. nes karšto spaudimo išspaudose riebalų mažiau (apie 8 proc) tai jų galima ir daugėliau šiek tiek.. O jei naudojat (šeriat) rapso rupinius, tai ir 4kg ne riba... Į urėją žiūrėkim.

Naaa..... negalima aliejaus karvei.. Augalinių riebalų kiekis karvei ribojamas 4% nuo suėdamos sausos medžiagos.. T.y. gera karvė suėda apie (sakau "apie" nes būna ir daugiau) 25 kg SM. Keturi procentai bus 1 kg. Bet į tą vieną kg įeina riebalai išspaudose, šienainiuose, silosuosuose , grūduose.. Patikėkit, susirenka ... nemažai. Tuo tarpu tokių riebalų (aliejų) perteklius stabdo mikrobinę fermentaciją prieskrandyje (anksčiau sakydavo, kad apvelia pašaro daleles ir neprileidžia mikrobų jų skaidyti, dabar sako, kad nuodija), Ypač dvi neprisotintos riebalų rūgštys C18-2 ir C18-3, linolinė ir linoleninė... Pirmiausia nuo to ryškiai krinta pieno riebalai, po to mažėja primilžis... Nors yra atvejų, kai taip daroma (šeriama būtent šiomis riebalų rūgštimis) tam, kad karvės kuo greičiau susisėklintų (neatiduota energija pienui ir pieno riebalams tenka karvei ir dėl geresnio energetinio balanso karvė geriau "užkimba") Rapso ir saulėgrąžų aliejuose gausu minėtų rūgščių. Todėl ir šeriam karvėm įvairius "apsaugotus" kurie neskysti prieskrandžio temperatūroje (apie 40C laipsnių), kad pasiektų plonąsias ir ten lipazė (pačios karvės, ne prieskrandžio mikrobų fermentas) suskaidytų ir gyvulys turėtų energetinės naudos iš to..

O kas iš to "plačiau" domina?? Na, nevalytas aliejus...

Ir dar pjausi kada norėsi (ar kada bus geriausia), o granulės daromos kada žolės daugiausia.. Kiek teko matyti kokybinių, ten tikrai ne patys geriausi rodikliai.

Ne.

Vasario mėnesį tikrai nebebus... Neimkit į galvą.. Įsisavinimas su laiku siloso duobėje gerėja. Iškompensuokit trūkstamą krakmolą dabar, ir neperšerkit vėliau, kai įsisavinamumas pagerės.

Negaliu dabar staigiai pasakyti normos, bet taip, pavojus dėl to, kad riebalai sustabdys prieskrandžio fermentaciją yra. Ir truputį daugiau pašėrus, turėtų pradėti kristi pieno riebalai. Bet turėtų gerėti susisėklinimas.. Normoms reikėtų konkrečiai skaičiuoti, turint kitų pašarų tyrimus.

nereikia plaut... batu praskleiskit.... jei grūdų bus, matysis.. aš čia tam, kad šįmet palyginus blogo krakmolo palyginus geras virškinamumas... grūdų tikrai mažai kur randama..

Viso labo tai tik reiškia, kad karvės dar neatskleidė viso savo potencialo.... arba racionas labai teisingai sustatytas.. Daug kur šįmet krakmolas šalia plintuso.... nors ir yra kitokių pavyzdžių.. O ar jau šeriat šių metų silosą ir ar randat mėšle grūdų?

Kolega Kestoxs, jūs gi kukurūzų auginat? tai ko mes čia apie avižas lojam?

Suprantu, kad agro reikalai su avižomis paprastesni .. Bet... supraskim ir karvę. Jei prieskrandyje, sakykim, energija (acto, sviesto, propiono rūgštys) išsiskiria tolygiai esant subalansuotam racionui tolygaus krakmolo ir pakankamų baltymų atžvilgiu.. tai esant lengviau skaidomam krakmolui (avižų) mes iš karto rizikuojam, kad truputį pritrūkus ką mikrobams veikti (trūksta baltymų ar ląstelienos skaidymui) atsiranda sąlygos susidaryti laktatams... t.y. pieno rūgščiai.. O ji gerai siloso duobėje, ne prieskrandyje.. Prieskrandyje ji labai blogai. Aš tuos 5 kg; 10kg; 20kg;ir 30kg įvardinau kaip primilžius per dieną iškart po apsiveršiavimo. Juk mes suprantam, kad taip kaip didėja primilžis, didėja ir energijos/baltymų poreikis karvei? O ar suėdimas tuomet tuo pačiu greičiu, kaip ir primilžis didėja?? Faktas, kad ne... Todėl tinkamas sinchronizavimas tinkamo krakmolo, tinkamų baltymų, tinkamų apsaugotų riebalų ir yra iššūkis karvės sveikatai palaikyti..

Nešerčiau...intensyviame ūkyje. Jūsų ekologijose jūs pats šeimininkas, galit rizikuoti.. pas jus sprogstamo primilžio didėjimo juk nėra?? Ta prasme krekenos 5 kg sekančią dieną 10kg trečią 20 ir ketvirtą 30kg?? Tokiai karvei tikrai nerekomenduočiau avižų... nei maltų nei traiškytų.. O ir kažkaip nemačiau normaliai sutraiškytų avižų senokai.

Ką tik apsiveršiavusios karvės prieskrandis turi labai ribotas įgeriamąsias (rezorbcines) savybes. Paprastai sakant, dar neataugę prieskrandžio gaureliai (papilės). Avižų krakmolas yra greičiausiai skylantis krakmolas iš visų išvardintų grūdų. Ir bus šeriami "miltai". Ne traiškalai, ne kokios granulės, o miltai. Taigi po apsiveršiavimo šeriant avižų miltus bus didžiausia tikimybė sukelti niekam nereikalingą acidozę..palyginus su kitais grūdais.. Klinikinė, ar subklinikinė acidozė bus, jau nebesvarbu. Tokiu laiku geriausia miežius šerti, ir tuos traiškyti reikėtų.. Jei jau kukurūzų neturim..

Tada visais galima šerti.... na, avižų vengčiau, ypač ką tik apsiveršiavusioms.. Po pusantro mėnesio- visi tinka.. Nepadauginkit per kartą tiktai..

O ką dar šeriat?? Šienainis kokių žolių, kelintos žolės? Kukurūzų siloso yra ar ne? Šiaudų karvės gauna? Ar jie smulkinti?? Čia jei šersit vien "miltus", be baltyminių.

Na, pieno rūgštingumo problema egzistuoja, ir egzistuoja ne tik robotais melžiančiuose ūkiuose. Būtent pieno, kol kas dar Lietuvoje neskiriam bendro pieno rūgštingumo nuo riebalų rūgštingumo. Pas mus gi PT rodo pieno pH, o ne atskirų komponentų. O ir supirkėjai dažniausiai kabinasi prie rūgštingumo Ternerio laipsniais, ne pH. Ir susidūriau su tuo ir du kart melžiančiuose ūkiuose ir tris kart.. Taigi gal melžimo tankis nelabai prie ko. Kažkaip iki šiol neteko susidurti su literatūra, kurioje šis dalykas sietųsi su šlangų ilgiu... Laktozės kiekis piene, karvučių amžius, na, galiausiai "tazikų plovimas" kaip sakė vienas labai gerai žinomas Lietuvoje mano kolega......, bet ne šlangų ilgis. Į racioną mėgsta publika linkčioti, bet žinant karvės virškinimo trakto ir pieno gamybos mechanizmą, nelabai rasi vietą kur ta rūgštis susidaryti galėtų.. O va stipresnis pieno pamakalavimas, sviesto mikro gabalėliams susidant, tikrai gali iššaukti išrūgų mikro dalį piene.. Jei kas atsimenat namudinį sviesto mušimo procesą..

Labai atsiprašau, senas, durnas.... T.y. tamsta minėtu " laisvųjų riebiųjų rūgščių" apibudinimu norėjote pasakyti apie pieno riebalų virtimą sviesto sočiosiomis rūgštimis einant pieno linijomis?? Na, taip, tokie dalykai galimi, ir galimi net eilinėje pieno talpoje stipriau pamakalavus.. Pasitaiko, kad bandos pieno riebalų rodiklis beprasmiškai drykčioja aukštym- žemyn atrodo, visiškai be priežasties. Ir kokiu būdu ir kaip "olandai taiko tokį pieno parametrą"? Čia iš jūsų posto citata...

Teisingai, atsiprašau, nepaminėjau "didelės drėgmės" saugojimo. Tada gali ir 40 procentų drėgnumo būti.. Kartais ir dar daugiau..

Kukurūzų drėgmė saugojimui neturi būti didesnė nei 15 procentų.