Pienmėgys

Kolega Kestoxs, jūs gi kukurūzų auginat? tai ko mes čia apie avižas lojam?

Suprantu, kad agro reikalai su avižomis paprastesni .. Bet... supraskim ir karvę. Jei prieskrandyje, sakykim, energija (acto, sviesto, propiono rūgštys) išsiskiria tolygiai esant subalansuotam racionui tolygaus krakmolo ir pakankamų baltymų atžvilgiu.. tai esant lengviau skaidomam krakmolui (avižų) mes iš karto rizikuojam, kad truputį pritrūkus ką mikrobams veikti (trūksta baltymų ar ląstelienos skaidymui) atsiranda sąlygos susidaryti laktatams... t.y. pieno rūgščiai.. O ji gerai siloso duobėje, ne prieskrandyje.. Prieskrandyje ji labai blogai. Aš tuos 5 kg; 10kg; 20kg;ir 30kg įvardinau kaip primilžius per dieną iškart po apsiveršiavimo. Juk mes suprantam, kad taip kaip didėja primilžis, didėja ir energijos/baltymų poreikis karvei? O ar suėdimas tuomet tuo pačiu greičiu, kaip ir primilžis didėja?? Faktas, kad ne... Todėl tinkamas sinchronizavimas tinkamo krakmolo, tinkamų baltymų, tinkamų apsaugotų riebalų ir yra iššūkis karvės sveikatai palaikyti..

Nešerčiau...intensyviame ūkyje. Jūsų ekologijose jūs pats šeimininkas, galit rizikuoti.. pas jus sprogstamo primilžio didėjimo juk nėra?? Ta prasme krekenos 5 kg sekančią dieną 10kg trečią 20 ir ketvirtą 30kg?? Tokiai karvei tikrai nerekomenduočiau avižų... nei maltų nei traiškytų.. O ir kažkaip nemačiau normaliai sutraiškytų avižų senokai.

Ką tik apsiveršiavusios karvės prieskrandis turi labai ribotas įgeriamąsias (rezorbcines) savybes. Paprastai sakant, dar neataugę prieskrandžio gaureliai (papilės). Avižų krakmolas yra greičiausiai skylantis krakmolas iš visų išvardintų grūdų. Ir bus šeriami "miltai". Ne traiškalai, ne kokios granulės, o miltai. Taigi po apsiveršiavimo šeriant avižų miltus bus didžiausia tikimybė sukelti niekam nereikalingą acidozę..palyginus su kitais grūdais.. Klinikinė, ar subklinikinė acidozė bus, jau nebesvarbu. Tokiu laiku geriausia miežius šerti, ir tuos traiškyti reikėtų.. Jei jau kukurūzų neturim..

Tada visais galima šerti.... na, avižų vengčiau, ypač ką tik apsiveršiavusioms.. Po pusantro mėnesio- visi tinka.. Nepadauginkit per kartą tiktai..

O ką dar šeriat?? Šienainis kokių žolių, kelintos žolės? Kukurūzų siloso yra ar ne? Šiaudų karvės gauna? Ar jie smulkinti?? Čia jei šersit vien "miltus", be baltyminių.

Na, pieno rūgštingumo problema egzistuoja, ir egzistuoja ne tik robotais melžiančiuose ūkiuose. Būtent pieno, kol kas dar Lietuvoje neskiriam bendro pieno rūgštingumo nuo riebalų rūgštingumo. Pas mus gi PT rodo pieno pH, o ne atskirų komponentų. O ir supirkėjai dažniausiai kabinasi prie rūgštingumo Ternerio laipsniais, ne pH. Ir susidūriau su tuo ir du kart melžiančiuose ūkiuose ir tris kart.. Taigi gal melžimo tankis nelabai prie ko. Kažkaip iki šiol neteko susidurti su literatūra, kurioje šis dalykas sietųsi su šlangų ilgiu... Laktozės kiekis piene, karvučių amžius, na, galiausiai "tazikų plovimas" kaip sakė vienas labai gerai žinomas Lietuvoje mano kolega......, bet ne šlangų ilgis. Į racioną mėgsta publika linkčioti, bet žinant karvės virškinimo trakto ir pieno gamybos mechanizmą, nelabai rasi vietą kur ta rūgštis susidaryti galėtų.. O va stipresnis pieno pamakalavimas, sviesto mikro gabalėliams susidant, tikrai gali iššaukti išrūgų mikro dalį piene.. Jei kas atsimenat namudinį sviesto mušimo procesą..

Labai atsiprašau, senas, durnas.... T.y. tamsta minėtu " laisvųjų riebiųjų rūgščių" apibudinimu norėjote pasakyti apie pieno riebalų virtimą sviesto sočiosiomis rūgštimis einant pieno linijomis?? Na, taip, tokie dalykai galimi, ir galimi net eilinėje pieno talpoje stipriau pamakalavus.. Pasitaiko, kad bandos pieno riebalų rodiklis beprasmiškai drykčioja aukštym- žemyn atrodo, visiškai be priežasties. Ir kokiu būdu ir kaip "olandai taiko tokį pieno parametrą"? Čia iš jūsų posto citata...

Teisingai, atsiprašau, nepaminėjau "didelės drėgmės" saugojimo. Tada gali ir 40 procentų drėgnumo būti.. Kartais ir dar daugiau..

Kukurūzų drėgmė saugojimui neturi būti didesnė nei 15 procentų.

Gal galima detaliau apie "laisvąsias riebiąsias rūgštis" piene? Šiaip tai sviesto ir acto LRR turėtų būti perdirbamos (yra perdirbamos) pieno liaukoje į pieno riebalus... Visas jų kiekis, kraujotaka atėjęs iki tešmens (neperdirbtas į energiją kepenyse)

Pabandykit surašyti į vieną krūvą VISŲ gydytojų dietologų patarimus ir pamatysite, kad valgyti negalima nieko.. Nebent salotą užaugintą ant palangės... Ir tai pakabintą ore ir nesiliečiančią prie nieko..

Šiaip tai natrio gliutomatas ne kažkokia aukšto lygio chemija.. Tai gliutamo amino rūgšties (didesniu ar mažesniu kiekiu esančios kiekviename baltyme ) junginys su natriu. Žmogus taip sukonstruotas, kad jam reikia baltymų ir tų baltymų prieinamumą (skonį) apsprendžia būtent glutamo rūgšties (na, jos kiekis) ar jos junginių kiekis.. Taigi, kokie bebūtumėte natūralistai, valgydami baltymus (nesvarbu, augalinės ar gyvulinės kilmės) to gliutomato gauname.. Ir jei šis dalykas būtų kenksmingas, japonai tikrai negyventų ilgiausiai pasaulyje.

Kolegos... nenoriu piktažodžiauti.... bet pasimelskime už kukurūzų siloso krakmolą.... ir jo gerą virškinamumą. Kiek bandžiau traiškyti kukurūzų grūdų šiemet, tiek jie buvo pakankamai miltiški, stikliškų buvo tik poroje vietų.. Gerai būtų, kad geriausio virškinamumo (fermentabilumo) nereikėtų laukti iki vasario..

2017 buvo perlyta kiaurai... septynioliktų ruduo buvo baisus..

Tada gal kokią tų "bakterijų" instrukciją turite?? Kokioms sausoms medžiagoms konservantas skirtas? Kokių ir kiek bakterijų tame produkte? Vien bakterijos ar ir fermentų yra?

O sumynėte tikrai gerai?? Tos jūsų "bakterijos" dėtos tinkamos jūsų kukurūzų drėgmei??

Kažkaip dideliuose ūkiuose klostridija nėra labai retas reiškinys... Ir susitvarkoma su ja, jei daktarai geri. Bet, va, švestu vandeniu (probiotikais) negydo niekas, žinantis karvės virškinimo trakto veikimo principus.

Greičiausiai viršys.. Iš to ką kolega kulka rašo ir apie ką svajoja, galima spręsti, kad šeria "ruloniniu- šienaininiu" metodu, t.y. kukurūzų siloso neturi. Taigi, prie tų žaliavų ką įvardinau anksčiau, reikės ganėtinai šauniai grūdų miltų (arba traiškalų), kad karvutės tuos dalykus suvirškintų. Na, tiesa, cukriakams papildomų angliavandenių nereikia.

Šviežiapienės tai visos karvės iki 190 melžimo dienų. Laktozė didžiausia mėnuo po apsiveršiavimo (karvė užprogramuota savo jaunikliui duoti saldžiausią pieną) po to mažėja. Taigi, bendras bandos laktozės rodiklis geriausiai atspindi šviežiapienių karvių procentą bandoje, nuo šėrimo ji priklauso labai mažai. Koncntratus tikrai reikia daryti patiems, pritaikytus savo apėmingiems. Gerinkit reprodukciją, domėkitės savo ūkiu ir gyvuliais, ir mano "laisvai" atitiks jūsų norus.

Laisvai... turėkit bandoje 40 proc šviežiapienių (iki 190m,d),laikykite laktozę virš 4,5 kiaurus metus, ir turėsite tuos aštuonis be didelio vargo ir kažkokio įpatingai mandraus šėrimo. Na, sojos, rapso,apsaugotų, cukriakų, normalių premiksų reikės, bet kažko mandraus tikrai ne. Na, ir karvės ne kaimyno buliaus darytos turėtų būti....

Jei esamos karvės geros, seksuota sperma.... Ir neprisivešit visokių paratuberkuliozių ir kitokio brudo..

Tarpas tarp 7 ir 10 tūkst ne taip didelis kaip atrodo.. Ir didelė dalis pinigėlių skirtų šiam tarpui sumažinti, tvarkingoje bandoje vistiek turėtų būti išleisti. Nes šėrimas ir išlaidos šėrimui šiuo atveju yra tik antras, jei ne trečias dalykas. Pirmas užtikrintai yra reprodukcija. Bandoje siekiančioje tikrai gero primilžio turėtų būti 110-120 procentų apsiveršiavimų skaičiojant nuo visos melžiamų bandos. t.y. turit 100 karvių (su užtrūkusiomis) turi būti 110- 120 apsiveršiavimų (su telyčiomis) Ir savų gyvulių, ne pirktų.. Nereikės tada po "skelbiu" karvių ieškoti, užteks savų ir selekcijai ir lėtam didėjimui.

7-8 tūkstančiai jau nebėra joks stebuklas.. Šiandien dirbant ir norint, kad centas liktų, reikia 32-33 kg natūralaus per dieną kiaurus metus. T.y. 9,8 -10 tūkst. kg per 305 dienų laktaciją, ar daugiau.. Ir tikrai ne vienas ūkis tiek gauna, ir ne dešimt..

Dobilą geriausia butonizacijos fazės pjauti.. skanus ir baltymingas..