AG Paulius

Nei kazino nei rodeo. Yra planas ir tu jo laikaisi svarbiausiai žinoti dėl ko ir ką darai. O visa kita profesionalumas kaip tai padarysi.

Yra toks posakis, kad negražu lysti į svetimą piniginę. Tačiau žemės ūkio sektoriuje visi jau seniai sulindę į ūkininko piniginę – bankai, prekybininkai, technikos pardavėjai, žodžiu, visi. Ir paskutinis žvilgsnis į tirpstančius lašinius yra ūkininko. Manau, kad tokios situacijos augina sąmoningumą – kuris galiausiai bus naudingas visiems.

Problema ta, kad ūkininkas šiandien tik pradeda susivesti galus – ir tai ne visus. Tuo tarpu verslas, kuris aptarnauja ūkininką, dažnai geriau už jį patį žino, kiek jis gali uždirbti. Paslaugų ir išteklių kainos yra pasiekusios maksimalų monetizacijos lygį. Aš dar 2017 metais bandžiau apie tai kalbėti viešai, kelti diskusijas apie tai, kad reikia skaičiuoti, sudarinėti biudžetus ir planuoti veiklą. Rodeo baigėsi – prasideda planinė ekonomiškai pagrįsta gamyba.

O be amortizacijos dar darbo kaštai, džiovinimas, valymas, DU.

Taip tai bus grandininė reakcija, bet manau saugiausiai jaučiasi grūdų supirkėjai šioje situacijoje. Jei bus kontraktas pirks jei ne tada jiems neįdomu ką veikia ūkininkas.

Sveiki, bičiuliai žemdirbiai. Vakar dieną praleidau „Agro verslo 2025“ forume. Esu dėkingas renginio organizatoriams – tokios iniciatyvos leidžia koncentruoti žinias ir dalintis įžvalgomis. Tiesą sakant, iš karto po renginio atrodė, kad nieko naujo neišgirdau. Tačiau, ramiai permąstęs išsakytas mintis, padariau kelias svarbias išvadas. Žemės ūkis keičiasi iš esmės. Nebegalime gyventi iliuzijomis apie šviesią ateitį turint nedidelį, menkai konkurencingą ūkį. Ilgus metus Europos žemės ūkio įvaizdį palaikė subsidijų sistema, kuri amortizavo neefektyvumą ir kompetencijų trūkumą. Tačiau šiandienos realybė kitokia – ūkininkai turi pereiti į globalios konkurencijos erą. Joje išliks tie, kurie sugebės valdyti finansus, rizikas, procesų efektyvumą ir priimti strateginius sprendimus laiku. Europa tampa brangių kaštų regionu, ypač energetiniu požiūriu. Nors CBAM mokestis laikinai gali būti naudingas ES trąšų gamykloms, ūkininkams tai nėra palanki žinia. Ilgalaikėje perspektyvoje lieka klausimas – kaip europinės trąšų gamyklos, turinčios aukštesnę savikainą, išliks konkurencingos tarptautinėje rinkoje? Mercosur susitarimas gali padėti Europos pramonei, ieškančiai pigesnių žaliavų, tačiau kartu didins spaudimą ES ūkininkams dėl žemesnių importuojamų produktų kainų. Ukrainos integracija į ES neabejotinai pakeis žemės ūkio rinkos balansą. Bus siekiama įvesti išmokų lubas, kad parama nenukeliautų tik agroholdingams, dalis paramos bus diversifikuojama, o produkcijos realizacija ES rinkoje taps mišri. Lietuvos ūkininkai turės susidurti su didesniu kainų spaudimu ir nauja konkurencine realybe. JAV politika taip pat turės įtakos pasaulinei grūdų rinkai. Planuojama skirti 10–14 mlrd. dolerių subsidijų ūkininkams dėl Trumpo prekybinių karų su Kinija poveikio. Jei tai įvyks, pasaulinė pasiūla išliks aukšta, kainos kils lėtai, o dalis produkcijos gali būti „užlaikyta“ rinkoje, iškraipant prekybos ciklus ateinantiems sezonams. Silpnas doleris = stiprus euras. Trumpo siekis palaikyti silpnesnį JAV dolerį stiprina eurą ir mažina Europos eksporto patrauklumą. Tai tiesiogiai veikia mūsų produkcijos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Lietuvoje nuo kitų metų startuos eTolling sistema, kuri brangins produkcijos transportavimą. Be to, Grūdų augintojų asociacija jau dabar kelia nerimą dėl didėjančių geležinkelio pervežimų kainų. Tai reiškia, kad grūdų supirkimo formulės greičiausiai negerės – priešingai, jos taps ūkininkui mažiau palankios. Technikos gamintojai nuogąstauja dėl ūkininkų finansinės būklės ir ES investicijų perspektyvų. Jei finansavimas technikos įsigijimui sumažės, ši pramonė gali patekti į stagnacijos fazę. Bendra išvada Ateityje išliks ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie tiksliai biudžetuoja, planuoja pinigų srautus, valdo rizikas ir kooperuojasi. Vien tik žemė šiandien nekuria saugumo – jį kuria sprendimai. Sėkmės visiems.

Tokia tą realybė bičiuliai seniai kalbėjau, kad biudžetus reikia darytis ir skaičiuoti kas apsimoka o kas ne. Nebėra vietos neefektyvumui. @manttys kokia pas tave ateinančių metų pasėlių struktūra procentais ?

Metų pabaiga – laikas, kai reikia užpildyti pesticidų panaudojimo ir tręšimo žurnalus. Dažnai tai tampa nemaloniu ir varginančiu darbu: kelios valdos, skirtingi pirkimai, likučiai iš praėjusių metų, o dar ir terminai spaudžia. Jeigu šis procesas atrodo sudėtingas ar tiesiog neturite tam laiko – parašyk man, ir viską sutvarkysiu už jus. Tvarkingai, laiku ir pagal reikalavimus. https://zudc.lt/iki-gruodzio-1-d-uzpildykite-panaudotu-augalu-apsaugos-produktu-duomenis-augalu-apsaugos-produktu-naudojimo-apskaitos-zurnale/

Sveikas bičiuli, duomenų atvaizdavimas priklauso nuo tiekėjo ir kaip jis agreguoja duomenis. Trading view profesionalus įrankis kuriame vykdoma prekyba, tai nelabai ką daugiau galiu ir pakomentuoti.

Nors USDA ataskaita buvo ganėtinai pasyvi. Rodanti mažėjantį vartojimą ir augančias atsargas, tačiau rinka dar turi potencialo eiti priešinga kryptimi. CBOT jau peršoko į kovo grafiką, tikėtina kad CBOT dar šiek tiek kils uždaryti (D IBM) Šioje zonoje yra trys svarbūs pasipriešinimo lygiai IMB. Volume profile high, ir regresijos trendo virušinė zona. Labai tikėtina, kad pasiekus tą zoną kaina darys rimtesnę korekcija uždaryti susidariusių rinkos spragų, ir prasidės šventinis laikotarpis. W- grafikas, viena žvakė simbolizuoja savaitinį kainos pokyti. Matiff kontraktą uždaro Lapkričio 20 dieną. Šiandien toks vienas buvo gražus fenomenas kai net 4 val. grafike matosi kainos pėdsakas, kad kažkas parsidavė už 220 eur. Sveikinu jei kam pavyko. kitaip tariant toks veiksmas turėjo kai kam biržoje išmušti turimų pozicijų stop loss. Gal pagaliau prasidės užsipirkimas. Stebint CBOT grafiką norėtusi jau pamatyti bent kažkokią kainos kooreliaciją.

Tikriausiai ne vienas ūkininkas yra susidūręs su situacija, kai laikinai reikia apšildyti įvairias patalpas – garažą, angarą, statybinį objektą, kad greičiau išdžiūtų sienos, ar kitą erdvę. Man pačiam teko dirbti su karšto oro patrankomis, ir įspūdis nebuvo geras: daug dūmų, nemalonus kvapas, išdegintas oras. Patrankos su degikliais, mano nuomone, yra vienas prasčiausių pasirinkimų. Parodoje sutikau lietuvį, prekiaujantį suomiškais šildymo aparatais Baltijos šalyse, ir buvau maloniai nustebintas jų siūloma įranga. Vienas iš sprendimų – dyzelinis šildymo aparatas, kuris iš esmės keičia supratimą apie tokio tipo šildymą. Šis prietaisas, siekdamas sukurti 15 kW šiluminės energijos, sunaudoja vos 1 litrą dyzelino per valandą. Jį galima pastatyti patalpoje šalia televizoriaus – jis nėra triukšmingas, neišskiria dūmų, nėra jokio nemalonaus kvapo ar kitų neigiamų efektų. Šalutinis degimo produktas bekvapis CO2, kaip iš žmogaus plaučių. Įrenginys turi automatinio valdymo funkciją, leidžiančią reguliuoti jį per telefoną ar skaitmeninį valdiklį. Galima nustatyti konkrečią patalpos temperatūrą, kurią prietaisas nuolat palaiko. Šie šildytuvai puikiai tinka terasų, dirbtuvių, garažų, sandėlių ir kitų darbo erdvių šildymui – patogiai, ekonomiškai ir be jokio diskomforto. Jie būtų kam įdomu išbandyti galite man parašyti suorganizuosiu jei bus įdomu ir demo

Ukrainoje, netoli Lenkijos pasienio, gaminama nauja priekaba, kuri paliko labai gerą įspūdį dėl kokybiško atlikimo. Tai vienas universaliausių ir plačiausiai naudojamų padargų tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės ūkiuose. Priekaba patraukė dėmesį pirmiausia dėl racionalios, konkurencingos kainos ir daugiafunkciškumo. Jos talpa – 20 m², ji turi slenkančią sieną ir transporterį krovinio iškrovimui, todėl ypač patogi transportuojant siliusą, mėšlą ir birius krovinius. Bei linginę važiuoklę kurios galiniai ratai vairuoja. Kai nereikia vežti birios produkcijos, ant priekabos galima uždėti galinę dalį ir ją naudoti kaip mėšlo, kalkių ar komposto kratytuvą, kas iš esmės paverčia ją dvigubos paskirties įranga. Parodos metu visas komplektas buvo siūlomas už maždaug 55 tūkst. eurų, kas, vertinant funkcionalumą ir konstrukcijos kokybę, yra itin konkurencinga kaina.

Tęsiant savo įspūdžius iš parodos, dar norėjau šiek tiek papasakoti apie ūkio skaitmenizaciją. Mano nuomone, ūkininkai šia tema vis dar domisi palyginti nedaug, ir tai akivaizdžiai matėsi iš šių metų dalyvių sąrašo. Lyginant su tuo, kas buvo prieš dvejus metus, skaitmenizacijos sprendimų ekspozicijų sumažėjo beveik per pusę. Dalis įmonių į parodą paprasčiausiai neatvyko, kitos susijungė su didesniais žaidėjais, o nemaža dalis tiesiog išnyko iš rinkos. Tai šiek tiek atspindi ir pačios rinkos brandą. Tie, kurie liko, atrodo labiau susitelkę į realiai veikičius, ūkiams apčiuopiamą naudą duodančius sprendimus. Nebėra tiek daug „skaitmeninės ateities vizijų“, kurios prieš porą metų buvo rodomos kaip prototipai ar „projektai“. Šį kartą akcentas labiau į tai, ką galima naudoti jau šiandien: duomenų panaudojimą, darbų optimizavimą, resursų taupymą, valdymo sistemų automatizavimą ir aiškią grąžą ūkiui. Tačiau apskritai matosi, kad skaitmenizacija ūkiuose juda lėtai – labiau mažais, atsargiais žingsniais. Dalis ūkininkų vis dar nėra tikri dėl tokių sistemų naudos, ypač jei jos atrodo sudėtingos arba reikalauja didesnių investicijų. Kita vertus, būtent ateityje šios technologijos gali duoti didžiausią naudą tiek darbo jėgos trūkumą jaučiančiam ūkiui, tiek tiems, kurie siekia tikslesnio, efektyvesnio valdymo. Kalbant apie gamintojus, labai aiškiai matosi kryptys. Tokie prekės ženklai kaip John Deere (JD), CNH ir kiti didieji daugiausia orientuojasi į fleet management ir VRA (variable rate application) sprendimus. Jie akcentuoja technikos parko valdymą, telemetriją, darbų stebėjimą realiu laiku ir kintamos normos technologijas. Nors šie gamintojai pripažįsta, kad poreikis management systems srityje sparčiai auga, jie vis dar labiau koncentruojasi į techniką ir jos našumo optimizavimą, o ne į platesnę viso ūkio duomenų integraciją. Įdomu buvo matyti, kad daug inovacijų atėjo ne iš grūdų sektoriaus, o iš sodininkystės ir daržininkystės. Čia buvo pristatyta nemažai skaitmeninių sprendimų vandens valdymo, drėkinimo kontrolės ir kenkėjų stebėsenos srityse. Tačiau dauguma jų vis dar gana funkcionaliai riboti – jie atlieka tik vieną ar dvi konkrečias funkcijas, be platesnės integracijos į bendras valdymo sistemas. Tai labiau specializuoti įrankiai, o ne kompleksinės platformos, todėl jų pritaikymas ūkiuose yra labai specializuotas.

Sveikučiai ir linkėjimai iš Hanoverio! Dvi nuostabios dienos parodoje, kurioje tiek daug įspūdžių, kad dar prireiks kelių dienų, kol visos mintys susidėlios į savo vietas. Trumpai tariant — kinų labai daug. Jie ne tik kuria, bet ir aktyviai kopijuoja. Man asmeniškai susidarė įspūdis, kad nemaža dalis kinų delegacijų, kurios pardavinėja tą patį produktą tik su skirtingais pavadinimais, atvyksta labiau pasižvalgyti ir pasidairyti, negu realiai kažką parduoti. Beje, retas jų kalba angliškai, o tas, kuris kalba, kartais dar ir gestų kalba „padeda“ . Vis dėlto iš kelių parodų patirties galiu pasakyti, kad kinų ir kiniškos produkcijos vis daugėja, o jų kokybė akivaizdžiai gerėja. Gal tik man taip pasirodė, bet šiais metais buvo ypač daug daržininkystės eksponatų bei technikos, susijusios su gyvulininkyste, šienavimu, šėrimu ir mėšlo apdorojimu. Iš traktorių naujovių labai įdomu buvo pamatyti hibridinius modelius su kintamos galios agregatais – kai traktorius lengviems darbams turi 250 AG, o prireikus gali „užsiboostinti“ iki 600 AG. Idėja tikrai pasirodė inovatyvi. Jei tai pateisins lūkesčius praktikoje, turėsime dar vieną rimtą traktorių evoliucijos etapą. Robotai ir autonominė technika jau beveik nebestebina: robotai-šienapjovės, vejapjovės, žemės dirbimo agregatai, robotizuotos frezos ir dar visokiausia įranga – segmentas plečiasi labai sparčiai. Sėkmės jam. Pavyzdžiui, kinišką didelį robotą-šienapjovę (ne vejapjovę), su GPS RTK ir lidar sistemomis, galima įsigyti už vos ~4 tūkst. eurų. Kaina tikrai įspūdingai maža.

Pagrindinė mintis – kad rinka veikia pagal „CBOOT“. Pasidalinau savo pamąstymais apie tai, kaip gali judėti rinka, tačiau tai tik mano asmeninė nuomonė. 2025 metų „CBOOT“ ir „MATIFF“ kreivės rodo, koks yra metinis kainos vertės pokytis ir kaip jis skiriasi tarp rinkų. Lentelė, kurioje pateikti duomenys pagal metus nuo 2020-ųjų, pagal mėnesius parodo, kuriais mėnesiais kaina dažniausiai pakyla arba nukrenta ir kiek procentų. Tai tiesiog įdomi informacija, kuria mes, ūkininkai, turėtume labiau domėtis priimdami sprendimus dėl pardavimo.

Trumpas atnaujinimas, kas vyksta kviečių rinkoje. Po ilgos „mirties“ pastarąsias kelias savaites pagaliau matėsi šioks toks kainos judėjimas – kviečių „Matif“ kaina sujudėjo apie 6 eurų intervale. Po beveik 50 dienų, kai rinka svyravo vos kelių centų ribose, tai jau buvo šis tas įdomesnio. Iš esmės šį judėjimą sukūrė spekuliantai, kurie gana stipriai išbalansavo prekybos taisykles, sukeldami pasiūlos ir paklausos disbalansą. Šiuo metu grūdų rinka daugiausia seka JAV ritmu – CBOT biržoje įvyko naujas vietinės rinkos struktūros pokytis („market structure change“), kuris suteikė vilčių, kad judėjimas dar kurį laiką tęsis. Mano asmenine nuomone, tikėtina, kad rinka dar šiek tiek leisis žemiau, užpildys anksčiau susidariusį pasiūlos ir paklausos „vakuumą“, o tada kaina vėl pradės judėti į viršų. Pagal techninės prekybos taisykles, ties 508 USD zona matyti patrauklus taškas pirkimams („entry“). Laikas parodys, kaip bus iš tikrųjų. Tai pat.pridedu kam įdomu pasižiūrėti kainos dinamiką pagal metus ir skirtingas rinkas. CBOT 2025 live: Matiff rinka 2025 live:

Ūkininkai kaip bitės suneša medų, o po to yra iš ko stumdyti ūkininkus. Mentalitetas neleidžia kooperuotis, per gerai dar ūkininkai gyvena naujosios Zelandijos patirtis byloja, kad kooperacijos prasideda nuo to kada atsiranda du keliai pasitraukti arba kooperuotis. Šiandien turim pasaulinio lygio fonterra kooperatyvą. Lietuvoje galiu tik pagirti kooperatyvų vadovus už kantrybę ir pastangas.

Jei kam įdomu dėl ko kaina kviečių pakrito. https://www.tradingview.com/news/reuters.com,2025:newsml_L1N3WI17G:0-soybeans-wheat-plummet-from-highs-on-limited-chinese-demand/

https://www.delfi.lt/news/daily/world/zohranas-mamdani-naujasis-niujorko-meras-kas-jis-120170024

Kokios kainos rinkoje? Turiu Uzbeko pasiūlymą jei domina padori kaina.

Aš jau ne kartą Jums minėjau apie pakistanieti kuris rankom pasėlius augina, pagal pragyvenimo lygį šioje šalyje, kviečius auginamas negali būti milijonieriumi. Kas kviečius augina? Kinija mažų kaštų kraštas, JAV, Kanada,Australija- masto ekonomija, Brazilija Indija, Pakistanas,Ukraina, Rusija pigių resursų pasaulis. O kas yra Europa ?

Priklausomai nuo to ką ir kaip darysi.

Ne, dar neturiu ir kol kas neplanuoju. Planuoju pirkti vasarį–kovą, kai bus aišku, kaip pasėliai peržiemojo ir kokios formuosis kainų tendencijos. Mano ūkis nedidelis, todėl 20 eurų pabrangimas už toną man reikštų apie 500 eurų papildomų išlaidų. Pagal planuojamą kviečių derliaus potencialą kitais metais tai būtų maždaug +2 eurai prie tonos savikainos. Geriau pagauti pardavimo kainą bent +20 eurų ir vėliau ramiai „išminusuoti“ tuos 2 eurus – be jokio streso, palūkanų ar kitų „bajerių“.

Jei nafta nebrangs nebrangs ir produkcija

Priklausomai nuo to iš kur yra trąšos. ES zonoje pagamintos trąšos neturėtų brangti. Cbam mechanizmo principas apmokestinti trečiųjų šalių importuojqmą produkcija, ir sudaryti geresnes konkurencinės galimybės vietinės rinkos gamintojams.