AG Paulius

Sveiki, gal kam bus įdomu, pasidalinu JAV valstijose pardavinėjamų pagrindinių trąšų kainomis Rugsėjo mėn.

Forumas yra laisva vieša erdvė kurioje yra dalijimasi patirimi ir kita naudinga informacija. Tai puikus formatas diskusijoms. Jie tau nepatinka politika tu tiesiog nepolitikuok.

O kas sakė kad problemų nėra ? mes kalbame apie vieną iš problemų, kuri yra aktuali visiems ūkinikams.

Mažiau "ūkininko sapnininką" skaityti reikia. Tai gal ir daugiau realaus darbo bus pastebėta.

taip šie metai nuostabiai dosnūs, matyti turtus aitvarai sunešė. Aišku jei ūkininkai pradėtų juos normaliai spausti būtų vietos deryboms.

Bet jei jau kalba, kad pradeda kristi pasaulinės trąšų kainos tai netrukus bus grūdų kainų kritimas. Biržose logikos nėra viskas paremta emocijomis.

O kodėl perkat trąšas po 900 eur ?

Aukcionas principas yra vienas būdų, kaip sustiprinti ūkininkų derybinę galią, aukciono metu reikia parduoti ne 3000 t. o 30000 t. ir daugiai tada būtų kita situacija. Tą galima lengvai pasiekti tačiau turi būti pirmiausia iš Jūsų suvokimas kodėl to reikia. Niekam nebus įdomi Jūsų užauginimo savikaina ir niekas nenorės Jūsų klausytis kada grūdus pardavinėsite individualiai

Taip naujasis reglamentas įnešė dar vieną sumaištį. Metai laiko pereinamasis laikotarpis, tada P1 ir P2. Tačiau pereinamasis laikotarpis skaičiuojasi nuo paraiškos pateikimo Ekoagros, kada prašai sertifikuoti laukus ar gamyba ekologinio ūkininkavimo praktika. Kaip pvz dabar galima rašyti prašymą, kad nori ūkinkauti ekologiškai ir tau jau metai pradeda skaičiuotis. kitų metų tuo pačiu metu jau bus pereinamais pasibaigęs ir prasidės P1

žemės ūkio produkcijos aukštų kainų euforija baigsis, tačiau infliacijos pasėkmes liks, apie nestandartinius sprendimus jau reikia galvoti šiandien, Kooperacija, dalinimosi ekonomika, žemės ūkios skaitmenizacija, e -prekyba, žemės ūkio produkcijos aukcionai.

Tai žinoma, kad galima diskutuoti ir ne tik kada galima bet ir reikia. Svarbu kad diskusijos duotų apčiuopiamą naudą. Taip pat nevertėtų sulyginti ekologinio ūkininkavimo sistemos ir No till principo čia iš esmės nesulyginami dalykai. No till naudojimas pats iš savęs jau duodą didžiausią naudą ūkininkui, yra taupomi jo darbo kaštai, didėja veiklos efektyvumas , atsiranda žymiai mažesnis poreikis investicijų į žemės dirbimo techniką, tausojamas dirvožemį, didėja produktyvumas, mažėja klimato neigiamų reiškinių poveikis Jūsų auginamoms kultūroms, sudaromos galimybės dalyvauti CO2 kreditų gamyboje. Dėl šių priežasčių jūs jau gaunate net keliatą tiesioginių naudų. Prie viso to dar gaunate ekonominę paskatą kaip bonusą per No till rėmimą.

Ar pievas Gyvulinkystės ūkiuose atnaujinti reikia ? - Reikia Ar pievas galima įsėti tiesiogiai ? - galima Ar gyvulininkai naudodami no till technologija turi būti diskriminuojami ? - Manau kad visi sutinkmae kad NE Tikiuosi atsakiau į Jūsų klausimą dėl prasmės.

Sunku man šiek tiek suprasti Jūsų mintis nes Jūs šokinėjate per temas emocijomis pagrystomis kalbomis. Pirmiausia būtų gerai jei kalbėtume konkrečiai pagal temą tai yra No till arba kiti žemės dirbimo būdai, nereikėtų išsitaškyti po plačiuosius vandenis ekologijos arba anglies ūkininkavimo temose nes ten dar teik yra turinio, kad čia ne vieną mėnesį kalbėti galėtume.

O sakėt, kad nebus pinigų.

Kažkoks kreivas tavo pamastymas. Man iš karto pasidaro įdomu kokią informacija tave pasiekia kuri leidžia susidaryti tokią nuomonę.

Tai kaip ir yra sprendimų mėšlo įterpimui. Bet būkime realistais jei turi daugiau nei 50 karvių to tikro kraikinio mėšlo yra vis mažiau ir mažiau, viskas eina į skysto mėšlo rezevuarus.

Taip žinoma, kad po arimo mikroorganizmų skaičius sumažėja, dalis jų žūsta dėl pasikeitusių sąlygų. Tačiau jei sąlygos yra palankios jie taip pat greit atsinaujina ir vėl susiformuoja tipinga dirvožemio mikrobiota. Aš namau, kad jei dirvožemis bus palaipsniui praturtinamas organika ir jos tik daugės tų mikroorganizmų bus žymiau daugiau visame armens sluoksnyje. Svarbu, kad deguonis įsiskverbtų kuo giliau į dirvožemį ir jame būtų ką veikti mikroorganizmams jie turi rasti junginių kuriuos galėtų skaidyti.

Aš nepsakyčiau kad arimas ima ir sugadina visą įdirbį. Anglies sankaupos ir oganinė dalis per kelis metus sukaupta dirvožemio paviršiuje yra palaidojama šiek tiek giliau nei 15 - 20 cm. Ar tai yra blogis ? Aišku nuomonių šiuo teiginiu gali būti labai daug. Tačiau mano logika sako, kad dirvožemis turi būti produktyvus ir gyvybingas visų kultūrinių augalų šaknų sistemos gyliu. Gilesniame sluoksnyje esanti organika ir anglis veikia kaip kempinė kuri sugeria ir išlaiko drėgmę, suriša maistingiasias medžiagas ir taip išlaiko tolygų maisto medžiagų pasiskirstymą. Manau pagrindinė esmė yra vadybos praktika stebint augalų kaitą ir balansą kiek išnešame su derliumi t/ha ir kiek paliekame organinės dalies liekanų t/ha. jei proporcija sugebame išlaikyti derlius t/ha< Organika t/ha laukas turi teigiamą balansą ir jo būklė tik gerėja.

Būtent

Tikrai taip.

Šis technologinis apibrėžimas, labiau yra skirtas ūkio ekonomikos skaičiavimuose. Ne visada ir visur tinka No till, strip till, min till. Technologijos pasirinkimas yra asmeninis ūkiniko reikalas. Aš teigiamai įvertinu No till technologija, tačiau mano pačio asmeniniame ūkyje kuris nėra didelis man ekonomiškai labiau pasiteisina min till. Kartais net pasvarstai siekiant maksimalaus produktyvumo ar dar neverta kai kurioms kultūros ir arimą padaryti. Nes mane domina maksimalus produktyvumas neturint masto ekonomikos.

Taip taip, Jūsų pačių tarpe tiek daug asmeninių interesų, turiu galvoje ūkinikų atstovus. Buvo pasiūlymų iš vis jokių išmokų beariminei žemdirbystei neskirti.

https://agrobite.lt/straipsnis/agroekonomika/15199_agrokoncerno-pardavimu-pajamos-augo-26-proc.html?fbclid=IwAR3jv7igNxaSdIWyakyX8J2olPuf9609RXJCLkUP4TTcd5Nw9TmLX5sSau4

Ne apie valstybę reikia kalbėti o apie verslo santykius b2b. Ūkininkas mano supratimu tai pat yra verslininkas tačiau jo derybinės galios yra užmirštos. Dėl to ir matome kad šie metai bus pajamų ir pelno prasme rekordiniai. Realiai aš neatsimenu dar tokių gerų metų žemės ūkyje.

Ekonomika veikia ciklišku ritmu ir viskas kartojasi ne šeip sau, bankai, fondai skolina pinigus, skatina ekonomika, kyla pragyvenimo lygis žmonės pradeda daugiau vartoti ekonomika stiprėja, žmonės daugiau skolinasi perka butus, namus automobilius, eina į bankus ir dar daugiau pasiima paskolų. Po to ateina metas pinigų nusiurbimo, "krizė" ekonomika letėja, infliacija didėja, reikia kelti palūkanas, masės žmonių turi ilgalaikių finansinius įsipareigojimus, taip išskolinti milijardai sukuria milžiniškus pelnus bankams, ir nusiurba ekonomikos sugeneruotą perteklinį pinigų srautą. Ūkininkas derlių ima kas met. Bankai finansinį derlių nusiima kas 10 metų.