AG Paulius

Svarbu kad namas nesukryptų, o tvartas nesugriūtų

Taip kaip ir pasėlius deklaruoja, per žemės ūkio skyriaus specialsitus, privačius konsultantus, kooperatyvų agronomus, arba kaimynus.

Aplinkos ministerija siekianti suvaldyti augantį nitratų kiekį paviršiniuose vandenyse rengia projektą kurio tikslas buvo privalomas tręšimo planas kiekvienam laukui nesvarbu ar esi gyvulininkas ar augalininkas, ilgų derybų ir diskusijų metu pavyko pralaužti jų tą nuomonę. Jie dar yra pasirengę sukurti skaitmenizuotą tręšimo planavimo instrumentą kuriuo būtų galima naudotis visiems nemokamai, o ypatingai gyvulininkams kur tas reikalavimas yra skausmingas ir kainuojantis pinigus. Tačiau kiekvienas susitarimas turi ir kitą pusę kuri ne visada džiugina, tai kad buvo susitarta kad ūkininkai turi deklaruoti savo trąšų panaudojimą faktą lauke.

Ačiū už pastabą. Nuo šiu metų teks pildyti elektroninį trąšų apskaitos žurnalą kiekvienam laukui.

O tai kokia pagrindinė tręšimo plano paskirtis ? Organinių ir mineralinių medžiagų optimalus panaudojimas siekiant maksimalaus planuojamo derliaus rezultato. Svarbiausias rodiklis yra azotas, nes Lietuvos visa teritorija pagal vandenų direktyvą yra įtrauktą į Nitratams jautrią teritoriją. Ir vėl pažvelkime giliau kodėl taip nutiko, kažkas buvo arba baisiai nekompetetingas šioje srityje arba baisiai godus. Lietuva už tai galvo nemažai ES lėšų investicijoms į gyvulininkystės sritį mėšlidės, rezervuarai ir kiti sprendimai mažinantys nitratinę taršą, kartu su pinigais turėjo būti prisimami ir įsipareigojimai Organinių trąšų naudojimo terminai, privalomi tręšimo planai, mėšlidžių reikalavimai, SG dydžio nustatymai, ir kiti sugriežtinimai. Norint bent pradėti kalbą apie nitratų direktyvos reikalavimų sušvelninimo turime parodyti kaip keičiasi nitratų koncentraciją šalies vandenyse, kas 5 metus aplinkos ministerija teikia į ES monitoringo ataskaitos kurios rodo nitratų padidėjimą dėl intensyvėjančio žemės ūkio. Galėčiau ir daugiau vardinti, bet esmė nepasikeis, o tų reikalavimų gali būti ateityje ir daugiau .

Ar gali pateikti konkretų pavyzdį, kur valstybiniai reikalavimai viršyja ES regalamento nuostatas. Atkreipsiu dėmesį ar tikrai nėra perlenkta lazda.

Šias metais ta sistema manau kad tikrai neveiks, o žurnalų pildymo reikalalvimai kyla iš naujojo regalamento. Aš sutinku kad čia visiškas absurdas. Tačiau ES mano kitaip. Man labai gaila, kad ES reglamentą padeda suformuoti chemijos pramonės lobistai. Pati idiologija ekologinio ūkininkavimo yra naudinga tik pačiam ūkininkui ir ekologiškos produkcijos vartotojui. Tikiuosi pavyks Eko Agros sumažinti administracinę naštą ūkininkams, kalbėjau kad jų sistemos turi būti maksilamiai integruotos su kitais įšoriniais registrais tam, kad kuo mažiau reikėtų pildyti duomenų ūkininkui.

Ar galite įvardyti kokios yra esminės problemos. Žurnalo pildymas, produkcijos sertifikavimas, ekologinių gamybos taisyklių laikymasis, ir pagamintos produkcijos ženklinimas buvo visada ir nematau nieko čia naujo.

Visur gerai kur mūsų nėra. Problemos buvo, yra ir bus o didžioji problemų esmė socialiniai burbulai į kuruos esame įtraukti.

Bet po septynių aštuonių metų bus lygiai tas pats, visos dabar daromos investicijos atrodys pigios pagal to meto kainas.

Pagal statistika matosi, kad dar yra nemažai grūdų neparduota. Šiek tiek apmaudu bus prarasta labai daug pinigų.

Ar nėra nerimo dėl krentančių kainų ir prarasto pajamų skirtumo ?

Ačiū už informacija. Sutinku, kad ne viskas pas mus tobula. Daug yra neteisybės ir dar daug jos gali būti.

Gerbiami Ūkininkai, Naujųjų metų proga, norėčiau padėkoti Jums už Jūsų nuolatinį darbą ir indėlį į mūsų visuomenę. Jūsų darbas yra svarbus ne tik visos Lietuvos gyventojams, bet ir visai žmonijai, nes Jūs užtikrinate mūsų maisto tiekimą, ir esamas vaišes ant šventinio stalo. Tikiuosi, kad ateinantys 2023 metai bus sėkmingi, o Jūsų ūkiai ir šeimos nariai bus sveiki ir laimingi. Linkiu Jums visokeriopos sėkmės, gero oro, laimės ir gerovės šiais ir visais ateinančiais metais. Su geriausiais linkėjimais, Paulius Astrauskas

Svarbiausia pasirinkti teisingą kelią pagal galimybes.

Mano 2022 metų senarijus. Per kultūrą, per veislę, - resursus. Čia nėra įtrauktos išlaidos už žemės nuoma, darbo užmokestį, technikos amortizacija.

evoliucija...

Na iki 22 metų Jūsų veikla buvo pavyzdingai gera, galime tik pasidžiaugti rezultatu. O dabar turime ekoniminę krizę, klausimas kaip Jūsų rezultatai atrodė 1995- 98, 2008 - 2010 ?

Faktai kalba už save. Ar tai nėra tiesa ?

Klausimas iškyla tik o kur trauktis, kokia čia žemės ūkio sritis yra tokia patraukli ?

Kalbėti, kalbėti ir tik kalbėti tam, kad visi girdėtų.

Klausimas o tu už mažesnė kainą nei gauta suma padalinus sumą važiuoji dirbti ?

Bet žiūrint iš technikos atsiperkamumo pusės, koks yra tikslas vienu atvėju imti 50 eur/h kitu atvėju 35 eur/h Kitaip tariant dirbant su bačka iš savo kišenės primokama. Kaip pvz yra aukščiau pateiktas fendo 1 valandos savikaina be pelno 65 eur. Kai trakotrius užkurtas po valandos iš kišenės dingsta 65 eur. Klausimas ar aš važiuočiau už 45 eur ? - NE. O jei važiaučiau prie 10 tūks motovalandų aš būčiau nesurinkęs 30 proc. savo amortizacinių pajamų.

Na taip gali pradėti lysti bildukai, jei taip su technika būtų elgiamasi ir vėl mentaliteto klausimas. Bet patikėk 7 - 10 k už mėnesį susimokėti nuomojant nėra pigiau nei 60 eur/moto valanda. Jei aiškiai visi tą suprastų nereikėtų laskstyti ir gadinti technikos siekiant sutaupyti 5 eur.