AG Paulius

Taip tu teisus, aš siūliau, kad išliktu ražienos per žiema, posėliniai, tarpiniai ir įsėliniai augalai, kad ūkininkai kurie nenaudoja plūgo galėtu pasinaudoti nearimines žemdirbystes privalumais. Kovojau, kad būtų augalų kaita ūkio lygiu o ne sėjomaina lauko lygiu. Taip pat pavyko įtikinti ministrą ir briuselį dėl atsėliavimo galimybės. O kas liečia pinigų krepšelį yra jų tiek kiek yra, ir bėgant laikui jų bus tik mažiau. Tokia ta realybė metas pradėti skaičiuoti.

Visi taip galvoja, tai kai pasėsi gausi 70 eur

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/zemdirbiams-zum-palengvinimai-del-gilejancios-sausros-bei-nerimas-del-ilgalaikiu-klimato-kaitos-padariniu-visam-zemes-ukio-sektoriui

Manau kad 40 proc laiko buvo skirta strateginiam planui, pokalbiams su soc. partneriais. 30 proc. Laiko buvo skirta krizių valdymui ir sprendimų paieškai. 20 proc. Naujų įstatymų rengimui, tobulinimui ir 10 proc. Laiko marazmai, protestai, interpeliacijos, pokitinės intrigos. Žinoma tai tik mano nuomonė, kažkam gali atrodyti ir kitaip.

Dėl tiesioginių išmokų ankstinimo, sunkiai tikėtinas variantas. Galioja reglamentas visoms es šalims nuo kada gali pradeti mokėti be išimčių. Toks sprendimas butu galimas tik sutarus visoms ES šalims. O dėl pūdymo tai faktas, kuris turi būti realiuotas atlaisvinant reikalavimus.

Kalbant apie sausra, kokia pagalbos forma būtų realiai naudingiausia, žaliojo pūdymo leidimas naudoti pašarams, sankciju švelninimas, projektu reikalavimu švelninimas. Pasidalinkite savo pastebėjimais ir nuomonėmis.

Eilinį karta viskas turi būti suderinta su Briuseliu. Juk "Briuselis" ES pinigus dalina ir geriausiai žino kur yra sausra o kur jos nėra. Žinoma čia kiek su ironija. Akivaizdžios sausros situacijoje, tyčinis jos ignoravimas yra susietas su valstybes biudžeto lešomis. Biudžetas yra deficitinis per covid'a buvo gerai pasišvaistyta pinigais, o dabar sorry! niekas skolintis nebenori, nebedaug liko laiko valdžioje. O po naujų rinkimų bus pjautynės kodėl vyriausybė tiek išlaidavo, kodėl tiek prasiskolino, kodėl, kodėl, kodėl. O gal todėl, kad valstybė realiai neturi straegijos, ir vyskta politine imptovizacija

Kaupiasi debesys, bus lietaus , o iki lietaus pasidalinsiu deklaravimo ispūdžiais. Kaip ŽŪM kolegos teigia deklaravimas eina pagal planą, ir dar niekad nebuvo toks "paprastas" kaip šiemet. Deje patirtis sako visai ką kita. Neužtenka sudėti kultūrų požymių ant laukų ir džiaugtis rezultatu, dabar reikia pasitelkti ir aukštąją matematika, tinkamai susidelioti kultūras pagal atsėliavimo galimybes,nusimatyti posėlinius, tarpinius augalus, (deliojant posėlinius augalus jau pravartu ir kitu metu vasarojaus planą pasiruošti), ivertinti laukų grupavimą pagal geografinę ūkio padėtį. Nusimatyti 5 procentus negamybinių plotų. Susižiūrėti kraštovaizdžio elementus, nuoširdžiai pasižadėti nebearti laukų (nes NMA alsis akis atydžiai kiekviena lauką), prisiimti "Biblijinį" augalų kaitos pažadą. Pavargti su naujai atsiradusios valstybine žemės lopineliais palaukese ir lauko pakraščiuose kurie ribojasi su keliais, ir dėje krastovaizdžio elementų pažymeti nėra galimybes tose vietose. Dar erroru kalnas dėl nuolatos besikeičiančių kžs ribu. Ir saldus pasiekto finišo jausmas. Bet moralas tame, kad deklaravimo sistema padaryta per sunki ir visiškai eilini karta neatsižvelgta i žemės ūkio verslo logiką. Ką tai duos, dėl augalų kaitos, gamybinių ir negamybinių veiklų sumažės prekinių augalų plotai, atsiras daugiau alternatyvių augalų kurių niekam nereikes, bus sunku parduoti, o didesni vasarojaus plotai padidins ūkininkų gamybinę rizika, šalnos, sausros, drėgmės trūkumas, ir galausiai prarastos pajamos ir prastėjanti finansinė padėtis. Pinigai kuria, pinigai griauna.

Suprantu, kad dabar sunkus metas pilnatis ir dar besitesianti sausra psichologiškai gniuždo, ieškai pašnekovu kuris tave galėtu išklausyti? Paskambink mano numeri turi.

Greitai prabėgo pusantrų metų. Sakyčiau, tai viena iš geriausių patirčių mano gyvenime. Per šį laikotarpį susidūriau su begalę iššūkių, tokiais kaip COVID-19 pandemija, karas, energetinė krizė, paukštininkystės ir kiaulininkystės krizės, dvi ministro interpeliacijos, strateginio plano rengimas ir derinimas su socialiniais partneriais, taip pat pieno krizė. Nuoširdžiai pasakius buvo sunku, bet tuo pačiu ir įdomu. Pamačiau koks yra trapus Lietuvos žemės ūkio sektorius ir kokios kyla sisteminės problemos. Problemos buvo ir bus, o šeima yra viena

Gera vakara, ponai. Šiek tiek prasnaudžiau postus, tačiau džiaugiuosi, kad atkreipėte dėmesį.

Vakar ŽŪM - Pieno Tarybos darbo grupėje buvo pristatyta nauja pieno įstatymo redakcija, pieno perdirbėjai iškart pasisake, kad prieštarauja bet kokiai prievartai. Dėja ūkininkų atstovai taip pat turėjo dvejonių, tačiau mano nuomone tai yra tik vienas realus būdas kuris leistu sureguliuoti "laukiniu vakarų žaidimo taisykles". Pieno sektoriuje.

Kalbant apie kooperatyvus nereiketu įsivaizduoti, kad jie visi kaip vienas vienodi. Tikri kooperatyvai yra pripažinti, nepripažinti dažniausiai siekia pasinaudoti pelno mokeščio lengvata. Kaip pvz.yra koop kuris 40 proc apyvartos padaro per medienos prekyba ir kita 10 proc. Superka ir perparduoda piena. Ūkininkai iš tokio kooperatyvo negauna jokios naudos, o koopas turi susimokėti tik 5% procentus nuo pajamų.

Sveiki, kalba eina tik apie perskaičiuoto pieno kaina, tai ką realiai gauna ūkininkas į rankas. Parama skirta padėti ūkininkams kuriems objektyviai yra sunku. Ir ju pajamos yra ženkliai žemiau savikainos. Kad būtų dar sąžiningau kainos vidurkis bus skaičiuojamas iš dviejų mėnesių (vasario ir kovo). Dėl šio sprendimo parama turėtu gauti apie 90 proc ūkininkų ir išmokama suma didėtų nuo 37 eur iki +-90 eur už turėtą piendavių skaičių kovo 1 d.

Legalu jei tai darai ant pasėlių

Statistinio pieno kainos struktūra. Įdomu ką prekybininai gali pasakyti, ar baisiai neefektyvi veikla ar rekordiniai metai ?

Taip aš ir taip sakau kur pinigai ten problemos.

O ką siūlai? Problemas visi matom kritikuoti labai lengva.

2022 metų faktas.

Kodėl pienas nepinga ? o todėl kad neturime smulkaus verslo. Turime pramogų centus kuriuose perkame maistą ir tuo pačiu pramogaujame, čia kaip atvažiuoti į degalinę ir apsipirkti suvokiant, kad kaina visada bus aukštesnė. Lietuvos gyventojų tankumas yra 64 gyventojai 1 km2 prekybos ir pramogų centrų plotas yra vienas didžiausių ES. Šių architektūros stebūklų išlaikymas prie buvusių elektros ir dujų kainų yra kosminis. Visi kaštai atgula ant prekių ir paslaugų. Štai tau ir atsakymas, kodėl nepinga pienas.

Dėl aukštų pienos kainų padidėjo pasaulinė pieno gamyba, ne išimtis ir Lietuva. Išaugusios pieno produktų kainos mažina jų vartojimas, t. y. mažėja paklausa, vartotojai pereina prie alternatyvių produktų vartojimo. Kinijos mažesnis importuotų pieno produktų kiekis (ES 2022 sausį-lapkritį LPM eksportas į Kiniją sumažėjo -36%, sviesto eksportas atitinkamai sumažėjo -32%) Euro kurso stiprėjimas dolerio atžvilgiu. Su mažiau eurų galima nusipirkti daugiau, krenta prekių kainą. Energetikos kainos stabilizavosi į prieškarinį lygį, atpigo dujos, nafta, elektra biržose. EU centrinio banko infliacijos valdymo programa. (augančios palūkanos mažina infliacijos rodiklį) tai atsiliepia produktų kainoms ir vartojimui. Pinga visa žemės ūkio produkcija, javai rapsai, kukurūzai.

Toks dezavu jausmas apima straipsnis 2009 metų. https://www.delfi.lt/verslas/kaimas/aitvarai-dosnus-tik-perdirbejams.d?id=20778481

Didelių Pieno ūkių gali atsirasti tik klausimas ar pieno visiems pakaks, tai klausimas kurie pasiryžę uždaryti gamyklas. Sitacija įvardyčiau kaip šakos pjovimą ant kurios sėdima.

Šiek tiek informacijos apie Pieno sektorių daug žmonės kalba, bet geriausia kalba kai yra pasiremiama oficialiais faktais. Taip žinau kad šiuo metu sektorius yra įtampoje ir pieno kainos krenta drastiškai Žemės ūkio ministerija padės kiek įmanoma šioje situacijoje ūkininkams. Nėra logikos kai skiriamos milijoninės investicijos į šį sektorių o jis kaip nyko taip ir nyskta. Ne piniguose klausimas o žmonių motyvacijoje. Diskutuokite, kalbėkite ir derėkitės su pieno supirkėjais.