AG Paulius

viskas teisingai įvardyta esmė kad technika kaip traktorius turi būti skaičiuojama per valandas o padargas per savo darbo specifiskumą, bačka kaip ir mėšlo kratytuvas galėtų būti skaičiuojama per m2 jei tai yra srut7 laistymas, tačiau atstumas iki lauko nuo ūkio ir kubų kiekis į hą visur gali skirtis tačiau sugaištamas laikas yra pamatuojamas veiksnys. Man asmeniškai nėra jokios skirtumo kur važiuoti ir ką daryti su traktoriumi kai skaičiuoju kad mano traktoriaus darbo valanda man kainuoja X pinigų. Teisingai buvo paminėta čia dar nėra kalbama apie kurą ir žmogų. Jie turėtų būtų atskirai priskaičiuojami jei kalbėtume apie paslaugos kainą. Dabar mes aptarinėjame tik savikainos skaičiavimą.

Pabandžiau paskaičiuoti, tokio traktoriaus moto valandos savikainą. Darant prielaidas: 1) Trakoriaus kaina 400 K 2) Amortizacinis laikotarpis 8 metai 3) likutinė vertė 30 % 4) per metus technika išdirba 1200 val. 5) Laikotarpio pabaigoje technika bus išdirbus 9600 mh. 6) Remonto ir eksplotacijai bus paskirta per metus 15 k arba per visą laikotarpį 120 K. 7) tai pat yra įtrauktas draudimas, pinigų nuvertėjimas dėl infliacijos. 1 valandos savikaina be pelno dalies siekia 65 eur. Taigi tokia ta realybė jei traktorius stovi užkurtu varikliu, ar važiuoja kelyje iki lauko kiekviena valanda šeimininui praktiškai turi kainuoti tiek. Kitu atvėju po 8 - 9 metų ūkinikas susidurs su galvos skausmu iš kur gauti 200 - 300 k naujo traktoriaus įsigyjimui.

Pagal mano skaičiavimus technika gali būti amartizuojama keliais būdais: 1) Darbo valandomis 2) Ploto vienetu (ha) 3) Tonomis (T) 1) Kodėl taip galvoju, nes mano manymų beveik visa technika turi būti vertinama per moto valandų skaičiavimą, nes nuo to priklauso ir eksplotacija, remontas, likutinė vertė, ir taip pat kiek ji sugeba uždirbti per laiko vienetą. 2) Padargai, kurių vertė yra labiau susieta su darbu turėtų būti vertinami per išdirbio prizmę. Kaip pvz jei perku prikabinamą purkštuvą, aš tikiuosi su nudirbti 25 000 ha. iki kol jis man nusidėvės, kiekvienas važiavimas su purkštuvu sukuria man vertę nuo kurios aš uždirbu, taip pat skaičiuojasi ir sėjamoji ir trašų barstytuvas iki kita žemės dirbimo technika. 3) technika kuri turi specifiškumą, kaip mėšlo kratytuvas. Pvz į vieną ha galima iškratyti 2 t arba 15 t. dėl to skiriasi kratytuvo darbo laikas viename ha tuo pačiu ir jo eksplotacija. Kokios būtų Jūsų nuomonės

Vakar buvo paminėtas Fendas 1050 jo kaina prasideda greičiaisiai nuo 380 - 400 K. ar tikrai tada nėra svarbi darbo savikaina ir pasiekiamas efektyvumas. Dažnai mes į viską numojam ranka sakydami kad tai nėra svarbu bet čia yra verslas pats sudėtingiausias verslas kuriame visos detalės yra labai svarbios ir tų detalių sutinku su Jumis yra begalė.

Bet iš kitos pusės žiūrint jei mes norime ekonomiškai stabilaus žemės ūkio sektoriaus turime ieškoti būdų kaip viską teisingai ir aiškiai galėtume suskaičiuoti. ŽŪM prioritetas yra smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, tad pasakymas kad kažkas dirba pigiau už savikainą nėra atsakinga požiūris. Aš 100 proc sutinku kad dirbti su fendu yra "Cool" ir "nice to have", tačiau o kas po to jei per visą laiką nesugebėsi užsidirbti ant naujo Fendo, vėl teks gryžti prie kažko paprastesnio.

https://www.delfi.lt/video/laidos/delfi-tema/delfi-tema-lietuvoje-sparciai-mazeja-ukiu-kur-nueisime.d?id=91610225&fbclid=IwAR3m7fhLVyjymPq_8AhhOLCRtgakO1lHGHnl7Zj9HjY8U4lTfzhJlg1L2d4

Jie neklystu Lietuvoje yra 3 - 4 skirtingi žemės ūkio apskaitos metodai. Problema yra ta, kad nėra vieno standarto tarp apskaitos metodų dėl to atsiranda skirtumai. Sakyčiau kalbant apie amortizacija mes ją naudojame kaip šios sąvokos bendratį. Kurioje savaime suprantama jau yra viskas įskaičiuota detaliai. Remontas ir eksplotacija jie taip pat įskaičiuoti. Tačiau suprantu kad tikroji amortizacija yra reli nusidėvėjimo kaina ir prie jos skaičiuojamos dedamosios, kaip buvo pateikta anščiau. Iš pricipo mes kalbame apie tą patį.

Viską teisingai surašei tikrai pritariu tavo mintims, išskyrus vienai frazei kurią paryškinau. Aš suprantu kad disciplinų yra daug žemės ūkyje pats viską savo kailiu patiriu. Tačiau kaip gali žinoti ką tu turi daryti jei neskaičiuoji, kartais ir nuostolingą veiklą turi vykdyti, ir tai tavo pasirinkime ar tas nuostolis bus didesnis ar mažesnis. Gerai įvardijai bazinius skaičiavimo elementus, kuras sėklos, trąšos, pesticidai - greičiausiai toks skaičiavimo modelis atėjo iš konsultantų vadybininkų kurie labai primityviai paaiškina ūkinikui kiek tonų grudų atiduosi už trašas bei chemija. Bet toks paaiškinimas tai kaip parodyti ranka krypti į šiaurę.

O gal geriau, įsėti įsėlį ir po derliaus nuėmimo palikti per žiemą, arba po derliaus nuėmimo pasėti tarpinius ir sudaryti naturalią konkurenciją piktžolėms.

ar tikrai pasakys ? Technikos nuomos rinka yra labai paprasta moki 30 k už sezoną arba 10 k už mėnesį ir darai ką nori su traktoriumi. Tačiau ar tai yra naudinga, ir kaip tai atorod gamybos savikainoje. Jūs juk skaičiuojate derliaus užauginimo savikainą.

Kad nėra lengva apskaičiuoti tai tikrai sutinku nes čia yra nemažai dedamųjų. Tačiau fundamentaliai aš linkęs vertinti taip: technikos kaina, nusidevėjimo laikotarpis, moto valandų skaičius, ir tada visos kitos dedamosios prie moto valandos kainos.

Čia turėtų būti butinybė o ne noro reikalas, šiadien dėl to, kad tai nėra kuopščiai pas visus skaičiuojama dauguma ūkininkų praranda savo asmeninius pinigus.

Ne šiuo klausimu nesutinku, turi būti konkrečiai skaičiuojama ir amortizacija, ir remonto dedamoji, kuri tikėtina ir bus panaudota per visą aksplotacijos laikotarpį ir likusios kitos dedamosios bei pelno siekis.

žinoma kad kiekvienas turi turėti savo vertę atitinkančią darbo valandos kainą.

Galėsim vėliau ir prie to prieiti bet prirmiau įdomu būtų išgirsti kokia yra savikaina skaičiavimo logika

Gal galite pasidalinti mintimis ir nuomonėmis kiek kainuoja 1 moto/ darbo valanda traktoriaus

Taip ten dar trūksta darbų. Bet išesmė tarp ūkinikų turėtų būti sutartas pats įkainių skaičiavimo principas, ir to principo laikomasi, tada būtų viskas skaidru ir objektyvų.

Vico lentelė yra tik teorinio pobūdžio kuri nėra tiksli. Taip žiūrėjau ir ją tikrinau ir manęs ji nėitikino. O ekonomikos institutas jau nebeskaičiuoja detalių įkainių. Manau visi sutinkame kad vienas įkainis nėra tinkamas kada technikos ir įrangos kaina gali skirtis 200 proc.

Žemės ūkio savikainos arba paslaugų įkainių skaičiavime turi būti įtraukta: Technikos amortizacija, kuras, padargo amortizacija, darbo užmokestis, infliacijos dedamoji pinigų vertei, pinigų kaina, remonto dedamoji, išlaidos draudimui, Pelno siekis.

Sveiki, Ponai noriu padiskutuoti žemės ūkio savikainos ir paslaugų įkainių tema. Kiek teko susipažinti čia yra tamsus miškas be jokių prošvaiščių, visi kažką imą bet iš ko tas kažkas susidaro niekas negali paaiškinti. Tai pakalbėkime iš esmės: Pradedant nuo pačios įdėjos kaip įkainis turi būti skaičiuojamas Ar nuo išdirbtų valandų įvertinimo ar pagal plotą ?

Kad ir kokia situacija gali būti dramatiška sakyčiau vistiek reikia ieškoti bendraminčių.

Tokia jau ta lobizmo kaina. Ekologinis ūkininkavimas yra naudingas tik pačiam ūkinikui ir vartotojui. Tačiau iš to jokios naudos pramonei. Milijardinės rinkos trašų, chemijos, technikos gamintojų, detalių tiekėjų, ir kitų paslaugų tiekėjų, prarastų pajamas jei ūkinikai pradėtų dirbti ne taip kaip reikia.

Nuotykių kelias yra visada linksmesnis, nesvarbu kiek jis kainuotų, o kai dar ir neskaičiuoji kiek prarandi tai ir galvos neskauda.

O kas Lietuvos ūkininkui yra priimtina ?