Jump to content

Recommended Posts

Gal gali plačiau pakomentuot, nes kai pagalvoju tai tas 500 euru gali būti ir pas mus neužilgo, tada reiks rimtai pasitempt.....?

 

na mūsų rinka yra šiek tiek kitokia ir joje nuomos kaina = išmokos. Greitu metu gali ir vėl nuoma kilti. nes jei išmokos smulkiems bus virš 500 lt tai žemės nuomininkas už 300 ar 400 nebenuomos. Olandijoje ūkininkai stengiasi paimti kuo daugiau ir greičiau produkcijos iš vieno hą per kuo trumpesnį laiko tarpą. Iš jų pokalbio supratome, kad grūdinės kultūras auginti mažuose ūkiuose yra nuostolinga todėl jie visi specializuojasi i gėlininkystę + daržininkystė. iš rudenio sodina tulpes arba narcizus ankstyva pavasarį nuima derlių ir jau gegužės mėnesį sėja daržoves, pupeles, žirnius ar kukurūzus. Ūkininkai linke koperuotis ir įkuria mažus perdirbimo cechus. daržininkystės ūkiai labai pažangūs ir produktyvūs, visur beveik sudiegtos laistymo sistemos, naudoja tiksliasias ūkininkavimo technologijas ir ūkio valdymo programas. pagal kurias išiskaičiuoja kiek tenka vieno žmogaus darbo valandų skaičius, produkcijos tonai ar vienam gyvuliui.  Palyginimui mūsų gyvulininkystės ūkiai skiria per metus vienam gyvuliui 220 h o olandijos iki 70 h. tas pats ir su augalininkyste. Daug dirbame, bet skaičiuoti nemėgstame. 

 

Aišku ir jų dirvožemis labai struktūringas ir derlingas. Nėra prastos žemės o grioviuose vanduo žalias :) 

Share this post


Link to post
Share on other sites

AG Paulius,daug tu čia ?-ų užmetei. Žinai problemą,tai randi ir sprendimą. Kaip pvz.,tavasis 2 -?-as apie nuomojamų laukų kartoteką:arba klausai,ką parašė Inžinierius,arba galvoji pats,tuo labiau,kad žinai bėdą.Turi daug laukų,išsinuomotų skirtingu laiku,todėl tas nuolatinis bėgiojimas pas nuomininkus atima iš tavęs daug laiko.Tą pats žinai,ane?Vadinasi,meti tą pedantišką nuomos laiko matavimą,pasiderini su visais nuomininkais laikus,datas( pvz.,sutartėles pakoreguoji +/- keliais mėn.,kad datos galų gale sutilptų į vieną mėnesį tais pačiais metais.Gavai derlių,pardavei,bac prieš Kalėdas eurus nuomininkams,aptarei nuomos perspektyvas,kas pratesė,kas nebepratesė nuomą,ir vėl planuoji darbus. Aišku,jei ha daug,tai gali būti sunku atsegti iš karto visiems už nuomą,bet tada jau gali "išbarstyti" atsiskaitymo datas.

Share this post


Link to post
Share on other sites

"Todėl olandijos ūkininkai yra priversti ieškoti kaip galima efektyviau ukininkauti ir pasiekti tokių gerų rezultatų kurie atpirktų išlaidas ir dar duotų gražą. Jų verslo modeliai skiriasi nuo mūsų požiūrio jie viską verčia per valandas į tam tikrą vienetą ar tai būtų galvijas ar hektaras ir panašiai. ir palyginimui labai didžiulis skirtumas gaunasi, tuo pasekoje ir efektyvumas. "-O lietuviams šis pasakymas netinka?Nepyk,bet man tai primena komjaunimo komitetų susirinkimo paskaitas.Pas mus irgi verčia VMI ar NMA,jei tu apie EDV ar SP.Beje,o kiek už 1 ha olandas gauna išmokų?Koks nuosavos ir nuomuojamos žemės santykis?

Share this post


Link to post
Share on other sites

"Todėl olandijos ūkininkai yra priversti ieškoti kaip galima efektyviau ukininkauti ir pasiekti tokių gerų rezultatų kurie atpirktų išlaidas ir dar duotų gražą. Jų verslo modeliai skiriasi nuo mūsų požiūrio jie viską verčia per valandas į tam tikrą vienetą ar tai būtų galvijas ar hektaras ir panašiai. ir palyginimui labai didžiulis skirtumas gaunasi, tuo pasekoje ir efektyvumas. "-O lietuviams šis pasakymas netinka?Nepyk,bet man tai primena komjaunimo komitetų susirinkimo paskaitas.Pas mus irgi verčia VMI ar NMA,jei tu apie EDV ar SP.Beje,o kiek už 1 ha olandas gauna išmokų?Koks nuosavos ir nuomuojamos žemės santykis?

Ukininkas olandijoje jei neklystu išmokas gauna apie 3  karus didesnes nei pas mus, deklaracija galima žemės sklypui, kartą į metus. Ir jei tu augini tulpes tai gauni už tulpes jei daržoves gauni už daržoves, būna kad laukas nuomuojamas 2 kartus per sezoną vieniem kurie augina turlpes ir negauna deklaracijos , o pavasari išnuomuojamas daržininkams kurie pasiima deklaracija. Ir pas juos yra labai didelė konkurencija dėl žemės. nuosavos jie labai mažai turi, jei ūkis iki ha turi 15 ha nuosavos tai jau labai labai didelis turtuolis. Sunku žodžiais perteikti viską, nepamatęs nesuprasi :)  o dabar jei taip galvojate, kad skaičiuoja NMA VMI ir taip toliau, jie skaičiuoja sau, bet tikrai ne jums ir jie skaičiuoja bendrai staistiką. Jei jūs ūkininkaujate galite pasakyti kiek darbo valandų tenka vienam jūsų traktoriui per metus ? kiek tenka to traktoriaus valandų vienam hektarui per metus, kiek tenka jūsų darbuotojo darbo valandų traktoriui ir hektarui, ar pagamintos produkcijos vienetui ? ar taip męs įpratę skaičiuoti ? kiek esu susidūręs su ūkininkais jie labiausiai linke į viską žiūrėti per išlaidas į hektąrą ir savikainą produkcijos ? 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Pauliau, kada turėsite išmanųjį purkštuvą? Ar technika su autocomand? Koki laukų plotai pas jus bei BB?

Ną manau kai jau nebeturėsiu kur dėti pinigų, tada pradėsiu tiuninguoti techniką. Nes šiendienai visos tos technologijos yra geros, bet jų atsiperkamumas labai ilgas, salyginai labai brangu. Pirmiausiai manau reikia susistatyti ūkio valdymo technologijasir pasistatyti džiovyklas su grūdų saugojimo bokštais, o tada jaus sutaupius ne vieną tūkstantuką investuoti į autocomand. Dėl purkštuvų tai dar didesnis levelis nes jau tada reikia ir skaitmeninius žemėlapius turėti. Klausimas kiek iš jūsų, juos turite ? 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Į paskutinį klausimą dar neatsakėte. Nes nuo to labai daug kas priklauso, nes kaip pažiūri į kitų rajonų kolegų laukus, seilės tysta, nuo jų platumos. Ir manyčiau jei jau augalininkystės ūkis yra virš 300ha ir laukai panašūs į laukus, išmanioji technika būtina. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Į paskutinį klausimą dar neatsakėte. Nes nuo to labai daug kas priklauso, nes kaip pažiūri į kitų rajonų kolegų laukus, seilės tysta, nuo jų platumos. Ir manyčiau jei jau augalininkystės ūkis yra virš 300ha ir laukai panašūs į laukus, išmanioji technika būtina. 

Labai teisingai kalbi, kad TŪS labiau didelių laukų teritorijoms. Visų pirma joms atsipirkti reikia labai didelių plotų, tokių kad net ūkininkų ūkių LT tokių mažai yra, nebent bendrovės. Paimkim tą patį N sensor apie kurį kalbėta jau buvo. Realiai jis reikalingas tik vienam tręšimui, nes naudojamas tik ant gerai išsikrūmyjusio pasėlio. Tai kiek reikia ha kol jis atsipirks, jei jo kaina pigiausio apie 30 k€, brangesnių ir 50 k€. plius prie viso to dar ir tręštuvo reikia brangesnio su navarotais.

Kitas varijantas. P, K, hu, Mg, S ir kita tyrimai ir tręšimas pagal žemėlapius. Pagal kombaino monitoringą pasidariau laukų derlingumo žemėlapius. Ir jokio stebūklo nepamačiau. Visų pirma derlius varijuoja priklausomai nuo dirvožemio. Lyginant derlingą priemolį su durpe, smeliu, žvyru derliaus skirtumai apie 3 kartus. Kas aišku ir taip seniausiai, juk ne aklas, matai kas į kombainą byra. Ir tai yra tame pačiam vidutiniam kokių 8 ha lauke. Ant tiek varijuoja dirvožemis, kad apie kokių tikslių tyrimų naudą nėr nei ko svajoti. Tiesiog per sunku bus suprasti nuo ko derlius susiformuos toks, per daug faktorių. Prie viso to dar užmirkimai, kalvos, skirtingas gruntinio vandens aukštis. Gal Kazachstano, Australijos, JAV ar Kanados, gal Vengrijos ar Ukrainos laukuose tas dirvožemis stabilesnis ir plotai visai kiti ir atpirks įdėtas investicijas. Pas mus labai abejoju, net jei tai ir Kėdainiai ar Pasvalys.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Man cia gime klausimas kas daug ha dirba -ir viska jus patys darote -ta prasme suspejate ... suprantu per daugeli metu paziuri i lauka pabraidai ir mazdaug gali pasakyti kiek byres ;) pvz purskimui turite laiko apibegti viska ir nuspeti kas uzpuole kas puola (ligos)ir t.t ????

Share this post


Link to post
Share on other sites

Paminejai pelnas vienodas is 100 ha ir 500 ha gal galetum tada paaiskinti 100 ha ukiui pirksi sejamaja 3 metru darbinio plocio penkiems simtams jau ji mazoka vadinasi 4 metru kainos ju skiriasi tik kokiu 30000-40000 tukstanciu

Klausimas kuriam ukiui ji pirma atsipirks ir prades nesti graza ?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Man cia gime klausimas kas daug ha dirba -ir viska jus patys darote -ta prasme suspejate ... suprantu per daugeli metu paziuri i lauka pabraidai ir mazdaug gali pasakyti kiek byres ;) pvz purskimui turite laiko apibegti viska ir nuspeti kas uzpuole kas puola (ligos)ir t.t ????

Ligų patogeninių dirvoje yra tiek kad net neverta galvoti kad augalai gali kažkuo nesusirgti geriausia stebėti orą, augalų tankį, ir prognozuoti kada kaš prasidėti gali. Visuomet jei naudoji fungicida naudok prieš ligų pasirodymą nes jie liga jau plika akimi matoma purskimas pavėluotas, nupurskes tik sustabdysi plitimą ligos bet dalį derliaus jau būsi praradęs. su kenkėjais paprasčiau gali naikinti židiniais. Ir prognozuoti jų plitimą

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ligų patogeninių dirvoje yra tiek kad net neverta galvoti kad augalai gali kažkuo nesusirgti geriausia stebėti orą, augalų tankį, ir prognozuoti kada kaš prasidėti gali. Visuomet jei naudoji fungicida naudok prieš ligų pasirodymą nes jie liga jau plika akimi matoma purskimas pavėluotas, nupurskes tik sustabdysi plitimą ligos bet dalį derliaus jau būsi praradęs. su kenkėjais paprasčiau gali naikinti židiniais. Ir prognozuoti jų plitimą

Dabar klausimas paciam jei jus nutuokiat apie agronomija kodel ieskot kazko jei pats zinot ta ka reikia zinoti ... as pvz ziuriu taip dideleje kontoroje turi buti komanda kurioje zmogus turi ziureti butent ta darba ir dirbti -uo tadu ir rezultatas bus ir darbas mylimas juk pats nespesit ir arti ir seti ir kulti ir t.t aisku buna isimciu kur bega keturiom :))

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ligų patogeninių dirvoje yra tiek kad net neverta galvoti kad augalai gali kažkuo nesusirgti geriausia stebėti orą, augalų tankį, ir prognozuoti kada kaš prasidėti gali. Visuomet jei naudoji fungicida naudok prieš ligų pasirodymą nes jie liga jau plika akimi matoma purskimas pavėluotas, nupurskes tik sustabdysi plitimą ligos bet dalį derliaus jau būsi praradęs. su kenkėjais paprasčiau gali naikinti židiniais. Ir prognozuoti jų plitimą

Neaiskus tu man vistiek.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dabar klausimas paciam jei jus nutuokiat apie agronomija kodel ieskot kazko jei pats zinot ta ka reikia zinoti ... as pvz ziuriu taip dideleje kontoroje turi buti komanda kurioje zmogus turi ziureti butent ta darba ir dirbti -uo tadu ir rezultatas bus ir darbas mylimas juk pats nespesit ir arti ir seti ir kulti ir t.t aisku buna isimciu kur bega keturiom :))

Matot kaip yra jei aš gerai išmanau agronomija nereiškia, kad ir visus kitus dalykus susijusius su ūkio valdymu galiu taip gerai išmanyti. Kaip ir minėjau anksčiau yra darbininkai ir specialistai kurie atlieka savo darbą, tačiau rezultatus darbo vistiek aš turiu vertinti. O kad objektyviai galėčiau vertinti turiu išmanyti tai ką darau ar tai ką noriu įvertinti. Kaip minėjau apie buhalterijai apskaitinikes tik suvedamos pliusas su minusų o ar jūs bandote analizuoti savo laukus ir išlaidas,gautus pelnus - minusus . Kelerių metų bėgyje. Aš nieko blogo nematau tame kad esu zingeidus, kaip tik su kitais tokiais žmonėmis galime isdiskutuoti kažką naujo. Ar jūs galite atsakyti kiek per metus kuris jūsų traktorius nudirba darbo valandų ? Padaryti grafiką ir analizuoti kodėl vieni dirba daug o kiti mažiau, kiek suvartoja kuro tam tikram darbui, Poto išskaičiuoti kiek bendrai viso kuro sudeginta darbo valandų skaičiui ir kiek mg tenka vienam KW. Ar žinote kad kai jus nematote tarkim dirbantis žmogus netinkamai pasirenka važiavimo greitį ir darbinį gylį kiek jūs prarandame tiek kokybės, kuro ir galiausiai piniginių atžvilgiu. ?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sunku rasti geru specialistu kurie atsiduos i darba 100procentu .. jo mintys sutapo kiekviena darba turi dirbti specialistas tada kaip sakoma atidirbs 100procentu. bet jei jam reikes galvoti kaip aprengti kuom pavalgydinti vaikus jis dar galvos kaip is sono dasidurti. :) o kur dar nasumas taupymas is jo puses..

apie vadybininkus siulancius produkta -visada jie burs kad preke gera ir t.t cia ne vienas gali pasakyti kad ikiso S...

pelnas ir nepelnas daug priklauso nuo oro :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sunku rasti geru specialistu kurie atsiduos i darba 100procentu .. jo mintys sutapo kiekviena darba turi dirbti specialistas tada kaip sakoma atidirbs 100procentu. bet jei jam reikes galvoti kaip aprengti kuom pavalgydinti vaikus jis dar galvos kaip is sono dasidurti. :) o kur dar nasumas taupymas is jo puses..apie vadybininkus siulancius produkta -visada jie burs kad preke gera ir t.t cia ne vienas gali pasakyti kad ikiso S...pelnas ir nepelnas daug priklauso nuo oro :)

Na jei jau darbuotojas pradeda galvoti kaip prisidurti prie algos ar kitaip kaip prasisukti nieko gero nebesitikek iš jo darbo jau jis niekada nebus sisikoncentraves į užduotį o tik galvos kaip prasisukti, o prasisukimui pas ūkininkus jei esi samdomas galimybių ir landų yra abstu

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kiekvienas vadybininkas Pardavejas žiūri į savo pusę tai ką jis turi ir ką reikia parduoti. Ūkininkavimo yra nukreipęs į blogąją pusę mes tampame vis labiau priklausomi nuo chemijos ir rasų pardavėjų o interesai sukurti veisles kad jos būtų kuo vertingesnės ir derlingesnes tačiau vis labiau priklausomos nuo chemijos ir trąšų pramonės. Mus daro marionetės kurios uždirba vis daugiau pinigų ir juos atiduodame pramonei o patys turime tik darbą ir dar kartą darbą bei paskolas bankuose.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Matot kaip yra jei aš gerai išmanau agronomija nereiškia, kad ir visus kitus dalykus susijusius su ūkio valdymu galiu taip gerai išmanyti. Kaip ir minėjau anksčiau yra darbininkai ir specialistai kurie atlieka savo darbą, tačiau rezultatus darbo vistiek aš turiu vertinti. O kad objektyviai galėčiau vertinti turiu išmanyti tai ką darau ar tai ką noriu įvertinti. Kaip minėjau apie buhalterijai apskaitinikes tik suvedamos pliusas su minusų o ar jūs bandote analizuoti savo laukus ir išlaidas,gautus pelnus - minusus . Kelerių metų bėgyje. Aš nieko blogo nematau tame kad esu zingeidus, kaip tik su kitais tokiais žmonėmis galime isdiskutuoti kažką naujo. Ar jūs galite atsakyti kiek per metus kuris jūsų traktorius nudirba darbo valandų ? Padaryti grafiką ir analizuoti kodėl vieni dirba daug o kiti mažiau, kiek suvartoja kuro tam tikram darbui, Poto išskaičiuoti kiek bendrai viso kuro sudeginta darbo valandų skaičiui ir kiek mg tenka vienam KW. Ar žinote kad kai jus nematote tarkim dirbantis žmogus netinkamai pasirenka važiavimo greitį ir darbinį gylį kiek jūs prarandame tiek kokybės, kuro ir galiausiai piniginių atžvilgiu. ?

 

O Jūs visa tai žinote savame ūkyje? visa tai pamatuojate, stovite lauke ir sekate, girdite kaip traktorius dirba, kokiomis apsukomis, kokiu gyliu, kokia pavara? :) Kaip ir minėjote, jei nori viską žinoti, turi viską ir mokėti, bet taip gyvenime nebūna. Tam yra specialistai, kurie tą darbą išmano ir gali tuos grafikus pateikti. Kas susiję su traktoriaus darbu, kuro sudeginimu, vėl, yra šiais IT laikais įrangų, kur seka kuro sudeginimą per tam tikrą laiką ir panašiai. Manau, visa tai žinote, tai kur problemos sekti tuos rezultatas kompe, telefone, darytis išvadas ir priimti sprendimus?.. 

 

O dėl specialisto atsidavimo darbui, žinote gerą posakį? Ko nepadaro pinigai, tą padaro dideli pinigai. Tai mokėkite kaip priklauso tam specialistui, darbininkui, ir jis dirbs susikoncentravęs tik tam kas pavesta jam. O kai mokate minimumus, tai ko jūs norite iš tų specialistų??.. Ir prasideda kalbos ir dejonės. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Matot kaip yra jei aš gerai išmanau agronomija nereiškia, kad ir visus kitus dalykus susijusius su ūkio valdymu galiu taip gerai išmanyti. Kaip ir minėjau anksčiau yra darbininkai ir specialistai kurie atlieka savo darbą, tačiau rezultatus darbo vistiek aš turiu vertinti. O kad objektyviai galėčiau vertinti turiu išmanyti tai ką darau ar tai ką noriu įvertinti. Kaip minėjau apie buhalterijai apskaitinikes tik suvedamos pliusas su minusų o ar jūs bandote analizuoti savo laukus ir išlaidas,gautus pelnus - minusus . Kelerių metų bėgyje. Aš nieko blogo nematau tame kad esu zingeidus, kaip tik su kitais tokiais žmonėmis galime isdiskutuoti kažką naujo. Ar jūs galite atsakyti kiek per metus kuris jūsų traktorius nudirba darbo valandų ? Padaryti grafiką ir analizuoti kodėl vieni dirba daug o kiti mažiau, kiek suvartoja kuro tam tikram darbui, Poto išskaičiuoti kiek bendrai viso kuro sudeginta darbo valandų skaičiui ir kiek mg tenka vienam KW. Ar žinote kad kai jus nematote tarkim dirbantis žmogus netinkamai pasirenka važiavimo greitį ir darbinį gylį kiek jūs prarandame tiek kokybės, kuro ir galiausiai piniginių atžvilgiu. ?

pirmiausiai gal reiketu skaiciuoti nuo zmoniu skaiciaus kiek pas tave dirba, nes 500 ha ukyje gali dirbti 4 ir 14 zmoniu, paskiau traktoriaus skaicius ir kokia auginimo technologija, nes ariant ar neariant skiriasi darbu valandu skaicius ir per kiek laiko ir su kuo nuimamas derlius? (su 5 nivom ar dviem ar vienu nasiais vakarietiskais kombainais) Tiesa tuos 50 lt sutaupytus is ha nuo trasu gali labai greitai prarasti nukulus 1proc dregnesnius grudus, o netinkamu laiku pardaves derliu gali prarasti dar ne viena 100, arba dar netinkamu laiku nupirkus trasas gali padidinti ha savikaina daugiau nei 50 lt. Tai klausimas kiek pas tave optimizuotas dabar ukio valdymas?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ūkio valdymo programų dabar jau daug yra ir įvairių. Nelygu ko norima. Yra ir iš traktorių kad paimami duomenys jei norima labai veltis į smulkmenas, tai Fendt traktorių ir kombainų programa Vario Doc, JD ir kiti brendai turi kažką savo. Bet tos programos neturi žmogaus smegenų ir nieko nepadarys be žmogaus įsikišimo. Nuvažiavus į kiekvieną lauką turi suvesti krūvą duomenų išvažiuojant iš lauko juos išsaugoti. Tas atima šiek tiek laiko. Sunku pasakyti kas geriau, ar nudirbti per tą sugaištą laiką kažkiek darbų, ar turėti labai tikslius lauko sąnaudų duomenis? Prie viso to tuos duomenis suvedus į PC dar reikia susisteminti, studijuoti, analizuoti. Realiai tam laiko turim nebent žiemos metu. Tos programos irgi turi savo kainą. Tokių dalykų atsiperkamumas miglotas. Sunku pasakyt ko tame daugiau, reklamos ar tikro atsiperkamumo. Tod programos atkeliavę iš Australijos ar kitų laukų platybių ir jų stambiųjų ūkių, kur ko gero atsiperka ilgainiui, o pas mus????? Didelis klausimas. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

O Jūs visa tai žinote savame ūkyje? visa tai pamatuojate, stovite lauke ir sekate, girdite kaip traktorius dirba, kokiomis apsukomis, kokiu gyliu, kokia pavara? :) Kaip ir minėjote, jei nori viską žinoti, turi viską ir mokėti, bet taip gyvenime nebūna. Tam yra specialistai, kurie tą darbą išmano ir gali tuos grafikus pateikti. Kas susiję su traktoriaus darbu, kuro sudeginimu, vėl, yra šiais IT laikais įrangų, kur seka kuro sudeginimą per tam tikrą laiką ir panašiai. Manau, visa tai žinote, tai kur problemos sekti tuos rezultatas kompe, telefone, darytis išvadas ir priimti sprendimus?.. 

 

O dėl specialisto atsidavimo darbui, žinote gerą posakį? Ko nepadaro pinigai, tą padaro dideli pinigai. Tai mokėkite kaip priklauso tam specialistui, darbininkui, ir jis dirbs susikoncentravęs tik tam kas pavesta jam. O kai mokate minimumus, tai ko jūs norite iš tų specialistų??.. Ir prasideda kalbos ir dejonės. 

taip technologijų šias laikais yra daug, bet ar visos jos yra reikalingos sprendžia kiekvienas žmogus, pasirinkdamas tokią ūkininkavimo technologija kuri efektyviausias jo ūkiui ir būdinga ūkio teritorijoje. Jei pas tave lengvesnės žemės tai ir dirbsi gal būt be ariminia technologija jei sunkesnės žemės stengsiesi daugiau susiarti, bet čia kiekvieno pagal situacija ir galimybes. Tačiau, kad ir kaip bedirbtumete vistiek turite žinoti tiek kuro normas tiek ha iždirbi, ir laiką.

Aš geriausiu yrankiu laikau GPS man jis viską pasako :) ir kaip važiuoja traktorius ir kiek nuvažiuoja ir t.t. o dėl informacinių technologijų gal kas bandėte dirbti su AgroFarmis arba AgroSmart ūkio valdymo programomis ? labai įdomu sužinoti nuomone, jei kas turite ir jomis naudojatės ? Aš asmeniškai naudojuosi agrofarmis, bet jau nusibodo visokios problemos strigimai ir informacijos dingimai. Labai intensyviau pradėjau domėtis profesionaliomis ukio valdymo programomis. gal kas ką galite parekomenduoti ?  

Share this post


Link to post
Share on other sites

pirmiausiai gal reiketu skaiciuoti nuo zmoniu skaiciaus kiek pas tave dirba, nes 500 ha ukyje gali dirbti 4 ir 14 zmoniu, paskiau traktoriaus skaicius ir kokia auginimo technologija, nes ariant ar neariant skiriasi darbu valandu skaicius ir per kiek laiko ir su kuo nuimamas derlius? (su 5 nivom ar dviem ar vienu nasiais vakarietiskais kombainais) Tiesa tuos 50 lt sutaupytus is ha nuo trasu gali labai greitai prarasti nukulus 1proc dregnesnius grudus, o netinkamu laiku pardaves derliu gali prarasti dar ne viena 100, arba dar netinkamu laiku nupirkus trasas gali padidinti ha savikaina daugiau nei 50 lt. Tai klausimas kiek pas tave optimizuotas dabar ukio valdymas?

puikiai išvardinote kelis apsektus norint optimisuoti ūkio veiklą, ir ūkininkavimą padaryti rentabilesniu. Kolkas pas mene 130 ha tenka 1 žmogus, turiu kelis traktorius ir vieną našesni kombainą. Ukininkauti tenka sunkioje žemėje, todėl taikau tik arimą. Dėl grūdų drėgmės neimu per daug į galvą spėju su vienu kombainu viską nusikulti o jei ir drėgnesni kokie grūdai būna pagelbsti džiovyklos, kur savikaina 4 maženė nei elevatoriuje. Taigi ir čia sutaupome. o dėl trašų svarbiusia pirkti tik to ko reikia ir pagauti tinkamą momentą kainos atžvilgiu. Štai ir pagal tokius skaičiavimus sutaupai mažiausiai 100 - 200 lt. jei skaičiuoti ūkio mastu imant vidurki  500 x 150 = 75 000 lt Jau ir technikos remontui po vieno sezono kaip ir pakaktų.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Paskaičiau apie tą česnakų auginimą. Geri jauni, darbštūs ūkininkai. Praėjo keletas metų ir jau matau ką kita. Matos kad susiduriama su problemomis. Bent jau bandoma ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos. O jinai pagal viską yra tokia, kad įvyko šioks toks užspringimas, kas yra normalu kai atsikandi daugiau nei gali sukramtyti ir nuryti. Čia taip vaizdžiai pasakiau, bet manau neapsirikau. Išeitis kokia. Manau nebesistenkti didinti aklai ūkio, o visų pirma susidoroti kaip reikiant su tuo kas yra. Suprantu kad jauni, pilna ambicijų, sveikatos ir ryžto, bet tas jaunatviškas maximalizmas gali pakišt koją. Geriau gerai susitvarkyti su mažiau žemių, nei blogai su daug. Gyvas pavyzdys, dirbau prieš keletą metų 340 ha ir gyvenau blogiau nei dabar iš 250 ha.

Labiau į temą. Ūkio valdymo programų dabar jau daug yra ir įvairių. Nelygu ko norima. Yra ir iš traktorių kad paimami duomenys jei norima labai veltis į smulkmenas, tai Fendt traktorių ir kombainų programa Vario Doc, JD ir kiti brendai turi kažką savo. Bet tos programos neturi žmogaus smegenų ir nieko nepadarys be žmogaus įsikišimo. Nuvažiavus į kiekvieną lauką turi suvesti krūvą duomenų išvažiuojant iš lauko juos išsaugoti. Tas atima šiek tiek laiko. Sunku pasakyti kas geriau, ar nudirbti per tą sugaištą laiką kažkiek darbų, ar turėti labai tikslius lauko sąnaudų duomenis? Prie viso to tuos duomenis suvedus į PC dar reikia susisteminti, studijuoti, analizuoti. Realiai tam laiko turim nebent žiemos metu. Tos programos irgi turi savo kainą. Tokių dalykų atsiperkamumas miglotas. Sunku pasakyt ko tame daugiau, reklamos ar tikro atsiperkamumo. Tod programos atkeliavę iš Australijos ar kitų laukų platybių ir jų stambiųjų ūkių, kur ko gero atsiperka ilgainiui, o pas mus????? Didelis klausimas. 

Na mano atvėju Jūsų komentaras nėra labai tikslus aš puikiai susitvarkau su ūkiu ir dėl to man galvos neskauda, aš mielai dar kelius šimtelius ha priglauščiau jei tik atsirastų. Tik klausimas kodėl jūs sakote kad 340 ha buvo blogiau nei 250 ha. arba buvo prastos žemės, kurios pastoviai buvo nuostolingos arba, atsirado ūkio valdymo spragų kurios išaugo į problemas dėl kurių teko mažinti valdomus ūkio hektarus. Arba atsirado kaimynas kuris atmušė žemes ? visos Jūsų išvardintos programos yra yrankiai bet kad tinkamai jos veiktų reikia papildomų softų ir žaisliukų todėl tai nėra mums priimtina ir tikrai tas atsiperkamumas labai labai tolimas.  Programos alizavimui labai nepatogios, kol jų neperpranti, bet norint neužmiršti nieko reikia nuolat dirbti, o tai naudinga tik labai dideliuose ūkiuose.  Ką ateityje prisipažystu planuoju įsigyti tai lygegretaus vairavimo sitemą purškimui ir sėjai tai tikrai naudinga ir atsiperkamumas aiškus. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×