Jump to content

Recommended Posts

Paskelbta
prieš 20 minutes , AG Paulius pranešimas:

Taip tai bus grandininė reakcija, bet manau saugiausiai jaučiasi grūdų supirkėjai šioje situacijoje. Jei bus kontraktas pirks jei ne tada jiems neįdomu ką veikia ūkininkas.

paziurek Agrorodeo finansus. na nėra ten jokio saugumo jausmo žiūrint i jų pelno šokinėjimus :D O tik grūdais ir verčiasi

 

Beje, pieno kaina irgi važiuoja žemyn. mišrūs ūkiai kentės taip pat

Paskelbta
Prieš 1 valandų, Marijus197 pranešimas:

Ministerija dirba be strategijos, ir kyla klausimas, ar išvis supranta, kas ką daro. Kai turime progą iki galo pastovėti už savo orumą, net ir tada to nesugebame. O juk buvo kritikuojama, kad Navickas dirbo blogai, nors žmogus tikrai stengėsi.

Trumpai keli skaičiai:

  • Lietuva pagamina tik apie 0,9 % viso Europos Sąjungoje pagaminamo pieno.

  • Lietuvoje užauginama maždaug 2 % visos ES grūdų produkcijos.

MERCOSUR susitarimas daugiausia yra naudingas gamybos ir perdirbimo pramonei dėl pigesnės žaliavos importo ir platesnių eksporto galimybių pramonės produkcijai, įskaitant techniką ir jos dalis.
Pieno sektoriuje teoriškai gali pagerėti pieno miltelių eksporto galimybės, tačiau kartu ES įsipareigoja importuoti didelius kiekius jautienos, kurios pati ES jau nebeužaugina pakankamai. Tai darys spaudimą jautienos kainai ir atsilieps visam pieno sektoriui. 
Grūdų sektoriuje tikėtina bus importuojama soja, kukurūzai gal ir pigesni javai. Tokiu atvėju baltyminių ir pašarinių kultūrų perspektyvos tampa miglototos. 
 

 

Paskelbta

Šių metų gruodžio 31 d. EKOOP kooperatyvas mini 1-ųjų veiklos metų sukaktį. Tai laikas, kai galime atsigręžti į pradžią ir pasidžiaugti – idėjos, kurios atrodė drąsios, šiandien jau tapo realiais darbais ir rezultatais.

EKOOP – tai naujos kartos skaitmeninis kooperatyvas, vienijantis Lietuvos ūkininkus, kurie nori veikti kartu, bet neprarasti savo sprendimų laisvės. Mes tikime, kad kooperacija turi būti ne prievarta, o pasirinkimu. Todėl kiekvienas narys pats apsibrėžia, kiek ir kokias vertes jis nori kurti kooperatyve.

Ką gauna EKOOP narys?

o   Nemokamą prieigą prie bazinės HIKOS ūkio valdymo sistemos
o   Galimybę pirkti ir parduoti per kooperatyvą – skaidriai, bendromis apimtimis, geresnėmis sąlygomis
o   Individualią pagalbą rengiant metinį ūkio biudžetą

o   Agronomines, gamybines ir investicines konsultacijas
o   Rinkos įžvalgas ir informaciją, kuri padeda priimti sprendimus

EKOOP vertybės

EKOOP nėra kooperatyvas, kuris valdo ūkininką.
Mes padedame, bet neįpareigojame.
Mes patariame, bet nevaldome.
Jūs išlaikote kontrolę ir sprendžiate patys.

Tai kooperacija, kurioje laisvė nėra pažadas – ji yra taisyklė.

Rezultatai

Per pirmuosius veiklos metus EKOOP pardavė produkcijos už 350 000 eurų.
Kitų metų tikslas –
3 000 000 eurų.

Kvietimas diskusijai

Jeigu kada nors galvojote apie kooperaciją, bet nerandate tinkamos progos ar tinkamos formos – EKOOP gali būti būtent ta vieta, kurioje jauskitės laisvai ir matysite naudą.

Kviečiu susisiekti, bendrauti, mielai atsakysiu į visus klausimus. Kooperacija prasideda ne nuo sutarties – o nuo pokalbio.

  • po 4 savaičių...
Paskelbta

Mieli kolegos, forumo bičiuliai,

Baigiantis metams, norisi palinkėti to, kas kiekvienam žemdirbiui yra svarbiausia – stabilumo ir gamtos palankumo.

Tegul ateinantys 2026-ieji būna dosnūs: linkiu, kad pieno ir grūdų kainos išliktų palankios, o pavasarį laukai pasitiktų sodria žole. Tegul javai Jūsų laukuose gula ne nuo vėjų, o tik nuo sunkaus ir gausaus derliaus svorio.

 Linkiu Jums neblėstančios stiprybės, kantrybės ir geležinės sveikatos. Tegul kiekvienas ankstyvas rytas ir vėlyvas vakaras laukuose duoda matomą rezultatą, o visos įdėtos pastangos atsiperka su kaupu.

  • po 2 savaičių...
Paskelbta
prieš valandą, Marijus197 pranešimas:

Toks jau tas gyvenimas – ūkininkas gyvena viltimi, o ta viltis dažnai ir lieka tik viltimi. Kažkada norėjosi traktoriaus, po to – daugiau žemės, vėliau – naujų padargų, dar vėliau – naujos, galingesnės technikos. Ir vis kažkada atrodė, kad kai viską turėsi, bus gera ir ramu gyventi: norėsi tik dirbti ir turtus krautis.Tačiau kiekvieną dieną susiduriame su ekonomikos varikliu, kuris viską stumia į priekį greičiau, nei pačiam pavyskta pasiekti savo „saldainį“. Tai panašu į prie šuns nugaros ant lazdos pririštą dešros gabalą – jis motyvuoja bėgti į priekį, tačiau niekaip nepavyksta jo pagriebti.
ES–Mercosur susitarimas Europos Sąjungai garantuoja apie 4 mlrd. papildomų pajamų kasmet, neskaitant naujų verslo sandorių. Iš pirmo žvilgsnio ši suma neatrodo kažkas itin reikšmingo. Tačiau pažvelkime kitu kampu: kinai aktyviai veržiasi į Afriką ir Pietų Ameriką su technika, įranga ir technologijomis, o ES su savo muitais jau buvo per ilgai „užsižaidusi“. Europos Sąjunga praranda konkurencingumą prieš JAV ir Kiniją. Manau, šis sprendimas yra naujų galimybių suteikimas ES verslams, siekiant padidinti jų konkurencingumą. ES žemės ūkis gal ir nukentės, tačiau klausimas – kaip? Mano nuomone, didžiausia įtaka gali būti cukraus ir mėsos pramonei, nes čia bus tiesioginis spaudimas. Kalbant apie grūdus, pieną ir kitas biržines prekes, vis tiek viskas bus parduodama pagal rinkos kainą.ES gali išlošti per CBAM mokesčius, kuriuos turės mokėti trečiųjų šalių importuotojai. O ką reiškia CBAM? Tai reiškia, kad valstybės turės generuoti kreditus, kuriuos parduos importuotojams – čia jau atsiranda milijardinė rinka, apie kurią kol kas beveik nekalbama.

Manau, kad ES–Mercosur, CBAM bei kitos ES strategijos yra tarpusavyje susietos ir veikia kaip kompleksinė visuma, kuri padės apsaugoti ES gamintojus.

Paskelbta
Prieš 1 valandų, AG Paulius pranešimas:

Toks jau tas gyvenimas – ūkininkas gyvena viltimi, o ta viltis dažnai ir lieka tik viltimi. Kažkada norėjosi traktoriaus, po to – daugiau žemės, vėliau – naujų padargų, dar vėliau – naujos, galingesnės technikos. Ir vis kažkada atrodė, kad kai viską turėsi, bus gera ir ramu gyventi: norėsi tik dirbti ir turtus krautis.Tačiau kiekvieną dieną susiduriame su ekonomikos varikliu, kuris viską stumia į priekį greičiau, nei pačiam pavyskta pasiekti savo „saldainį“. Tai panašu į prie šuns nugaros ant lazdos pririštą dešros gabalą – jis motyvuoja bėgti į priekį, tačiau niekaip nepavyksta jo pagriebti.
ES–Mercosur susitarimas Europos Sąjungai garantuoja apie 4 mlrd. papildomų pajamų kasmet, neskaitant naujų verslo sandorių. Iš pirmo žvilgsnio ši suma neatrodo kažkas itin reikšmingo. Tačiau pažvelkime kitu kampu: kinai aktyviai veržiasi į Afriką ir Pietų Ameriką su technika, įranga ir technologijomis, o ES su savo muitais jau buvo per ilgai „užsižaidusi“. Europos Sąjunga praranda konkurencingumą prieš JAV ir Kiniją. Manau, šis sprendimas yra naujų galimybių suteikimas ES verslams, siekiant padidinti jų konkurencingumą. ES žemės ūkis gal ir nukentės, tačiau klausimas – kaip? Mano nuomone, didžiausia įtaka gali būti cukraus ir mėsos pramonei, nes čia bus tiesioginis spaudimas. Kalbant apie grūdus, pieną ir kitas biržines prekes, vis tiek viskas bus parduodama pagal rinkos kainą.ES gali išlošti per CBAM mokesčius, kuriuos turės mokėti trečiųjų šalių importuotojai. O ką reiškia CBAM? Tai reiškia, kad valstybės turės generuoti kreditus, kuriuos parduos importuotojams – čia jau atsiranda milijardinė rinka, apie kurią kol kas beveik nekalbama.

Manau, kad ES–Mercosur, CBAM bei kitos ES strategijos yra tarpusavyje susietos ir veikia kaip kompleksinė visuma, kuri padės apsaugoti ES gamintojus.

.ES gali išlošti per CBAM mokesčius, kuriuos turės mokėti trečiųjų šalių importuotojai. Klausimas kas mums žemdirbiams iš to? 🤔 Manau nieko 🫤

Paskelbta
prieš 25 minutes , ceck pranešimas:

.ES gali išlošti per CBAM mokesčius, kuriuos turės mokėti trečiųjų šalių importuotojai. Klausimas kas mums žemdirbiams iš to? 🤔 Manau nieko 🫤


Pagal CBAM (Carbon Border Adjustment Mechanism) logiką, prekyba taršos leidimais ir kreditais iš esmės yra valstybių kompetencija. Būtent valstybės, siekdamos dekarbonizacijos tikslų, tampa pagrindinėmis „kreditų gamintojomis“ ir reguliuotojomis. Tai reiškia, kad anglies kreditų rinka neturėtų būti palikta vien privačioms iniciatyvoms – ypač žemės ūkio sektoriuje.
Dirbant dekarbonizacijos darbo grupėje ministerijoje, jau buvo teikti pasiūlymai ir priimta nemažai netiesioginių sprendimų, tokių kaip:
tiesioginių sėjamųjų įsigijimo kompensacijos,
mažesnės dirvos dirbimo intensyvumo technikos skatinimas,
dyzelino akcizų didinimas,
dyzelinių transporto priemonių apmokestinimas.
Tačiau visi šie sprendimai iš esmės veikia per sąnaudų didinimą, o ne per ūkininko sukuriamos vertės monetizavimą.
Mano vienas iš pagrindinių siūlymų: valstybinė žemės ūkio anglies kreditų metodika.
Vienas iš esminių, bet iki šiol neįgyvendintų sprendimų – valstybinės žemės ūkio anglies kreditų metodikos sukūrimas, leidžiantis:
sertifikuoti ūkininkų vykdomą veiklą pagal vieningą valstybės standartą;
fiksuoti ir apskaityti „pagamintus“ anglies kreditus valstybinėje apskaitos sistemoje;
sudaryti galimybę šiuos kreditus naudoti ar realizuoti per viešą, reguliuojamą mechanizmą.
Technologiškai ši sistema nėra sudėtinga:
pasėlių struktūra ir plotai – jau deklaruojami,
ūkinės praktikos – aiškiai apibrėžtos,
skaitmenizacija ir stebėsena – iš esmės jau egzistuoja.
Tai nėra teorinis modelis – tai administracinis sprendimas, kuriam trūksta tik politinės valios.
Problema: privačių interesų dominavimas
Didelis pasipriešinimas šiai idėjai kilo iš privačių anglies kreditų iniciatyvų lobistų, kurie šiandien:
kaupia anglies kreditų portfelius,
kuria uždaras metodikas,
perima ūkininkų sugeneruotą vertę,
palieka valstybę stebėtojo, o ne reguliuotojo vaidmenyje.
Rezultatas – privatus kapitalas kaupia ilgalaikį turtą, o ūkininkas gauna trumpalaikę, dažnai neadekvačią naudą arba tampa priklausomas nuo vieno tiekėjo.
Strateginė nauda ES ūkininkams
Jeigu anglies kreditų sistema veiktų valstybės lygiu, ūkininkai galėtų:
gauti papildomas pajamas pagal dirbamą plotą ir taikomas praktikas;
kompensuoti augančias trąšų, kuro ir technologijų sąnaudas;
sumažinti priklausomybę nuo tiesioginių subsidijų;
tapti aktyviais dekarbonizacijos dalyviais, o ne jos kaštų nešėjais.
Tokiu principu būtų galima realiai stiprinti Europos ūkininkų konkurencingumą globalioje rinkoje, kartu išlaikant klimato tikslus ir socialinį teisingumą.
Esminė tezė
Dekarbonizacija žemės ūkyje turi tapti pajamų šaltiniu ūkininkui, o ne vien papildomu mokesčių ir apribojimų paketu.

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...