Jump to content

Recommended Posts

Prieš 12 valandų, Aidas007 pranešimas:

Atrodo liuks matysim kaip toliau bus. Idomu kaip su akmenuotais laukais dirba.

Akmenuotoje dirvoje dirba gerai. Hidraulinės apsaugos veikia, o kadangi pats išsėjimo diskas sukiojasi ant šarnyro, tai turi galimybę ir nusisukti, taip apeidamas kliūtį arba ant posūkių kopijuoti sėjamą ir neišversti žemių į šoną ir nepalikti atvertos sėklos guoliavietės. Ką pats sužinojau, kad labai svarbu pasirinkti sėjos laiką. Ne tada kada tu nori ar kaimynas sėja, o tada kada dirva yra pakankamai pradžiuvusi. Dirva su tarpiniai augalais ir nedirbta daug geriau priima sėkla negu sutrinta iš po plūgų ir kultivatorių. Ir nereikia bijoti dėl išdžiuvimo. Nes kai apžiūrinėjau laukus vakar, tai drėgmės buvo po 1 cm. sluoksniu. Sėti geriau į aukštesnę ražieną arba smulkinti šiaudai turi būti paskleisti vienodai. Patyrę notill-kai kalba, kad svarbu pataikyti sėją netgi pagal mėnulio fazes?? Nes gamtoje viskas seniai yra sutvarkyta. No till ą pradėčiu iš karto po javapjūtės užsėjęs ražienas tarpinių augalų mišiniu kurių šaknynas dirbtų ir žiema maitindamas dirvožemį. Poto pavasarį glifosuoti  ir sėti tiesiogiai. Žieminius sėčiau po ankštinių augalų, kas ten geriau su kuo ir po kuo eina ir aišku pačiam žinant kurios dirvos geriau priima.

Palyginau pasėta tiesiogiai ir šalia sėtą su dirbimu. Žolių beproto dirbtoje dirvoje. 

Nežinau, kam ten sako, kad reikia perėjimas nuo plūgo prie diskų, nuo diskų prie tiesioginės?? Geriau imti kažkurią dalį laukų ir nebedirtbti visai, o kita dalį dirbti. Kad mažiau būtų finasinių problemų. Ir pot truputi didinti plotus. Reikia numatyti, kad teks 5-10 % laukų aukoti bandymams. Kitaip taip paprastai nebus lengva rasti tinkamus sprendimus savo žemėse arba jie brangiai kainuos. 

Na ir skeptikams tikrai, net neverta pradėti. Nes tikrai susidursi su problemomis ir klaidomis. Ir jei ieškosi kaltų aplinkui, o ne sprendimų ir atsakymų, nieko gero nebus. Ir žinoma, tai ilgametis procesas. Minimum 5 metai, kad pradėtų rodytis rezultatai. Tiek pat kiek reikia universitetui baigti. :-))

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandas, manttys pranešimas:

Gera niša tiesioginės sėjos paslaugų teikimui 

Nemanau. Nes kaip sakiau tinkamas sėjos laiko parinkimas yra labai svarbu notille. Taip pat sėjamosios reguliavimas. Norint gerai pasėti teks sėjamą gerai sureguliuoti. Tai reikia daryti kiekvienam lauke, o jei tam pačiam lauke skirtinga dirvožemio struktūra, tai gali tekti reguliuoti ir po kelis kartus. Kitu atveju sėklos gali eiti per giliai arba per sekliai. Todėl svarbu, kad reguliavimas būtų kuo paprastesnis ir greitas. Nes kitaip operatorius spjaus į reguliavimus. Su paslaugos tiekėju tokios kokybės negausi nes jam hektarai galvoje sukasi.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2019-05-16 at 17:16, Zvanas pranešimas:

Pražia graži, įdomu kaip vėliau atrodys ir koks derlingumas bus.

Seno no-tillininko posakis "Dažnai ūkininkas pasėjęs tiesiogiai į dirvą įsivaizduoja, kad pasėlis turi atrodyti taip pat arba net gražesnis, negu pasėta į dirbtą lauką". Deja realybė būna visai kitokia, todėl daugumai iš karto atsiranda abejonių. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2019-05-17 at 10:19, TechnikosPrekyba pranešimas:

Akmenuotoje dirvoje dirba gerai. Hidraulinės apsaugos veikia, o kadangi pats išsėjimo diskas sukiojasi ant šarnyro, tai turi galimybę ir nusisukti, taip apeidamas kliūtį arba ant posūkių kopijuoti sėjamą ir neišversti žemių į šoną ir nepalikti atvertos sėklos guoliavietės. Ką pats sužinojau, kad labai svarbu pasirinkti sėjos laiką. Ne tada kada tu nori ar kaimynas sėja, o tada kada dirva yra pakankamai pradžiuvusi. Dirva su tarpiniai augalais ir nedirbta daug geriau priima sėkla negu sutrinta iš po plūgų ir kultivatorių. Ir nereikia bijoti dėl išdžiuvimo. Nes kai apžiūrinėjau laukus vakar, tai drėgmės buvo po 1 cm. sluoksniu. Sėti geriau į aukštesnę ražieną arba smulkinti šiaudai turi būti paskleisti vienodai. Patyrę notill-kai kalba, kad svarbu pataikyti sėją netgi pagal mėnulio fazes?? Nes gamtoje viskas seniai yra sutvarkyta. No till ą pradėčiu iš karto po javapjūtės užsėjęs ražienas tarpinių augalų mišiniu kurių šaknynas dirbtų ir žiema maitindamas dirvožemį. Poto pavasarį glifosuoti  ir sėti tiesiogiai. Žieminius sėčiau po ankštinių augalų, kas ten geriau su kuo ir po kuo eina ir aišku pačiam žinant kurios dirvos geriau priima.

Palyginau pasėta tiesiogiai ir šalia sėtą su dirbimu. Žolių beproto dirbtoje dirvoje. 

Nežinau, kam ten sako, kad reikia perėjimas nuo plūgo prie diskų, nuo diskų prie tiesioginės?? Geriau imti kažkurią dalį laukų ir nebedirtbti visai, o kita dalį dirbti. Kad mažiau būtų finasinių problemų. Ir pot truputi didinti plotus. Reikia numatyti, kad teks 5-10 % laukų aukoti bandymams. Kitaip taip paprastai nebus lengva rasti tinkamus sprendimus savo žemėse arba jie brangiai kainuos. 

Na ir skeptikams tikrai, net neverta pradėti. Nes tikrai susidursi su problemomis ir klaidomis. Ir jei ieškosi kaltų aplinkui, o ne sprendimų ir atsakymų, nieko gero nebus. Ir žinoma, tai ilgametis procesas. Minimum 5 metai, kad pradėtų rodytis rezultatai. Tiek pat kiek reikia universitetui baigti. :-))

Aš ir galvočisu apie tai kad pradėti sėti ketvirtadalį laukų ir didinti po truputį. BET dirbant kelis šimtus ha bendro ploto tai gaunasi prabanga tokią sėjamąją turėti sėjant daugiau negu 50 ha

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 9 valandas, lithuanus pranešimas:

Aš ir galvočisu apie tai kad pradėti sėti ketvirtadalį laukų ir didinti po truputį. BET dirbant kelis šimtus ha bendro ploto tai gaunasi prabanga tokią sėjamąją turėti sėjant daugiau negu 50 ha

kame brabangibybė? su kuo lyginant? jei su mano konsdilde ar kaimyno fiona, tada taip, bet jei lygint su nauju vederiu? kaip tarnauja ir laiko vaderis mes visi žinom, o apie GD nežinom nieko... va kur klausimas. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 23 valandas, jevgenijus pranešimas:

kame brabangibybė? su kuo lyginant? jei su mano konsdilde ar kaimyno fiona, tada taip, bet jei lygint su nauju vederiu? kaip tarnauja ir laiko vaderis mes visi žinom, o apie GD nežinom nieko... va kur klausimas. 

Kionkskilde turėdamas ant trešdalio ploto nepirksi naujo vederio. Manau sėsi visą plotą. O sėt visą plotą su GD rizika. Reikia technologija atodirbt

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 7 minutes , lithuanus pranešimas:

Kionkskilde turėdamas ant trešdalio ploto nepirksi naujo vederio. Manau sėsi visą plotą. O sėt visą plotą su GD rizika. Reikia technologija atodirbt

GD tinka bet kuriai technologijai. Galima sėt visą plotą, o dalį no till. Su vaderiu to nepadarysi. Juolab su mano konsgilde :D 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Vakar teko pabūti tarp dviejų notilininku. Vienas su 20 m. be plūgo patirtimi, kitas su 10 m. be plūgo patirtimi. Mano akimis žiūrint tai buvo mikrokardio chirurgijos profesoriaus ir rezidento pokalbis. Supratau, kad nieko nesuprantu apie notillą. Ir kad rezultatai pasiekiami tik per atkaklumą ir patirtį. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 23 minutes , TechnikosPrekyba pranešimas:

Vakar teko pabūti tarp dviejų notilininku. Vienas su 20 m. be plūgo patirtimi, kitas su 10 m. be plūgo patirtimi. Mano akimis žiūrint tai buvo mikrokardio chirurgijos profesoriaus ir rezidento pokalbis. Supratau, kad nieko nesuprantu apie notillą. Ir kad rezultatai pasiekiami tik per atkaklumą ir patirtį. 

O jei papuola 2017 metu lietus ir kuldamas, bei isvezdamas grudus ta visa 20 metu darba nubrauki:(.  Protingas augalininkas turi ismanyti pliusus ir minusus abieju technologiju ir ju pasekmes, ir galimas problemas.  O svarbiausia atlikti teisinga statytma uz busimus orus sekanti desimtmeti:)))

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 5 minutes , paulius radvila pranešimas:

O jei papuola 2017 metu lietus ir kuldamas, bei isvezdamas grudus ta visa 20 metu darba nubrauki:(.  Protingas augalininkas turi ismanyti pliusus ir minusus abieju technologiju ir ju pasekmes, ir galimas problemas.  O svarbiausia atlikti teisinga statytma uz busimus orus sekanti desimtmeti:)))

Suskusi, išlyginsi, suarsi jei reiks ir pradėsi iš "naujo". Nors aš nemanau, kad vienkartinis žemės dirbimas kažką ten labai sugadins, kad tektų pradėt iš naujo. Nes jei bakterijų šaukšte dirvos yra daugiau gyventojų visoje planetoje, tai jos išgyvens tą retą momentą kai jų gyvenamąją teritoriją sujudina koks noragas. Ir apskritai... biota išgyveno šimtmečius plūgo , tad nereikia mums taip susireikšmint.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Man tai kažkoks kosmosas, ar kartais no till nesiskiria nuo to 20 metu nearimines technologijos ? Nes kiek suprantu ir vienas ir kitas žeme dirbo skutikais, ir draskė ne po viena karta per sezoną...

Kazkaip tas grūdimas prievartinis man nelabai, na sakykim galima diskutuoti arti ar nearti, vien dėl drėgmės saugojimo. Jei arimas butų labai blogai pasaulyje jo tiek nebutu siais laikais. Žmones kalba apie bakterijas kaip apie stebuklą, kažkaip keista kad pamirštame naudingas ir nenaudingas bakterijas, o ir arimas nevisas jas naikina, visdelto į saules šviesa išverčia tik dalį dirvoziamio, kita dalis taip ir lieka tamsoje. O kaip apie ligų pernešėjus kurie taip ir lieka dirvos paviršiuje...  Man kažkaip tas no till tai toks rundapo naudojimą skatinanti technologija. Nes varputis ne iškeltas į paviršių net ir nupirkštas per tam tikra laiką atsigauna.

Bijau kad tas klimato šiltėjimas, labai rimtai duoda per smegenys, ir pradedama mąstyti apie ganėtinai keistas technologijas, žmones pradeda žirnius su dobilais sėti, ir visokiu kitokiu technologijų primasto. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, kestoxs pranešimas:

Man tai kažkoks kosmosas, ar kartais no till nesiskiria nuo to 20 metu nearimines technologijos ? Nes kiek suprantu ir vienas ir kitas žeme dirbo skutikais, ir draskė ne po viena karta per sezoną...

Kazkaip tas grūdimas prievartinis man nelabai, na sakykim galima diskutuoti arti ar nearti, vien dėl drėgmės saugojimo. Jei arimas butų labai blogai pasaulyje jo tiek nebutu siais laikais. Žmones kalba apie bakterijas kaip apie stebuklą, kažkaip keista kad pamirštame naudingas ir nenaudingas bakterijas, o ir arimas nevisas jas naikina, visdelto į saules šviesa išverčia tik dalį dirvoziamio, kita dalis taip ir lieka tamsoje. O kaip apie ligų pernešėjus kurie taip ir lieka dirvos paviršiuje...  Man kažkaip tas no till tai toks rundapo naudojimą skatinanti technologija. Nes varputis ne iškeltas į paviršių net ir nupirkštas per tam tikra laiką atsigauna.

Bijau kad tas klimato šiltėjimas, labai rimtai duoda per smegenys, ir pradedama mąstyti apie ganėtinai keistas technologijas, žmones pradeda žirnius su dobilais sėti, ir visokiu kitokiu technologijų primasto. 

Aš galiu klysti, bet juk daugelis ligų tėra grybų veiklos pasekmė. Ar ne? Jei taip, tai nuo kada grybams ant saulutės yra geriau už šiltą drėgną vietą dirvoje? Ir kaip čia gaunasi, kad aš ariu ir fungicidų naudoju nemažiau už tą kuris nearia? Ir kodėl tiek kalbų apie tą rundapą? Tipo visų kitų galima po šaukštelį į arbatą? Bet kuris dirvinis herbicidas man atrodo kur kas pavojingesnis. Arba pvz Tombo, ištrauka: "Mėšlas su šiaudais, kurie buvo purkšti Tombo turi būti įkultivuoti į dirvą mažiausiai 7 mėnesius prieš pradedant auginti cukrinius runkelius, bulves, saulėgrąžas, daržoves (tokias kaip pomidorai, salotos, agurkai ir kt.), bei ankštinius augalus." ....7 mėnesiai Karlai!  

O dė to arimo paplitimo... na, sėdintiems ant žirgo nugaros tokie kaip Bencas, Daimleris ar Dyzelis turėjo atrodyt gan keistai. Bet kas dabar keistas? ;) 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...