TechnikosPrekyba

Siūlau visiems paklausyti šito seminaro ir pabandyti suprasti apie ką pasakoje 25 metus notille dirbantis ūkininkas. Seminaras apie piktžolių kontrole notille. Dauguma lentelių yra moksliškai pagrystų ir galima rasti google. Sėkmės.

Atvažiavo sėjamoji. Išvažiavome į lauką ir dantračio varžtas atsisuko. Gaila, kad autorius nenufilmavo, kad gedimas buvo pašalintas ir dirbta toliau.

3 metrų pakabinama orientuota į mažesnius ūkius lengvuose dirvožemiuose. 4 metrų ir daugiau prikabinam kur yra molingi ir sunkūs dirvožemiai.

Ne visi ima ir nustoja nedirbti. Kiti tai daro palaipsniui. Jei dirva nedžiūna pavasarį. Pravažiuoja su lėkštėmis. Galima pereiti laipsniškai. Yra daug ir įvairių variantų.

Būtinai. Mielai sudalyvausime visuose įšukiuose. Labai norėtume stoti į lauką su visais konkurentais. Kurie gali pasiūlyti pakabinamas tiesioginės sėjos 3 METRŲ sėjamasias su trąšomis (kad klasė būtų vienoda ir galima būtų įvertinti visus +-). Taip pat norėsime išbandyti savo tiesioginės sėjos ir kitų tiesioginės gamintojų sėjamasias minimalaus dirbimo lauke (po skutimo).

Pradedame registruoti visus kurie nori šiais metais pamatyti, išbandyti ar išsinuomoti tiesioginės sėjos Weaving Machinery GD3000 sėjamąją. Registracija tik paskambinus telefonu.;+37065668888.

Kanapių lapelių ir žiedų ėmimas su šukuotuve.

Justi paskambink 865552222. pabandysime padėti, nors ne iš mūsų pirkote. Tikrai galima sumažinti nuostolius jei yra ant javų.

Jam gerai sudygsta. O pačiam siūlyčiau pabandyti sekančiai; išbarstyti sėklas likus iki javapjūtės dviem savaitėms. Vienai savaitei. Važiuojant priešais kombainą. Ir važiuojant paskui kombainą. Padaryti išvadas ir jomis pasidalinti su čia esančiais. O čia foto tarpinių, sėta su kombainu Lietuvoje ir nieko nedirbta. Yra skirtumas sėjos po šiaudais ir virš šiaudų.

Žieminio rapso sėja po nušukuotų kviečių. (Foto daryta Anglijoje, Tony Reynolds ūkyje).

Kanapės. 20191002_141106.mp4

Video iš kanapių lauko. Nieko bendro su modeliais.

Tikrai, kad keistas požiūris.

Seno tipo šukuotuvės rotoriaus (šukų greitis) reguliuojasi mechaniškai perstatant dantračius. Jie buvo gaminami gerokai iki 2000 atrodo. Tokių yra keliatas Lietuvoje. (Dabar tokio principo yra ukrainietiškos) Dar yra RSD modelio šukuotuvės. Su keičiamais skriemuliais. Daugiausiai naudojami ryžiams. Tokių irgi yra parvežta dėvėtų į Lietuva. Jau beveik 19 metų eina CVS modelio šukuotuvės su variatoriumi kur iš kombaino kabinos reguliuoji šukų greitį. Kuris yra reikalingas keičiantis augalo drėgnumui. Kol drėgmės yra daug sūkių daugiau, o mažėjant sūkiai mažinami. 20191002_142000.mp4

Nei tamstai reikės, nei tamsta pirksite. Tai kam čia rašinėti??? Nepatinka tema, apeini (ignorą darai). O šukuotuvės vistiek bus perkamos. Neapsaugosi Lietuvos rinkos nuo jų.

Čia be tiesioginės sėjos. Ir šukuojami lapai ir žiedai. Sėklai yra finola. Ji yra trumpastiebė. Veda daug sėklos ir lengviau nuimti su kombainu. Bet ir tą reikia mokėti užauginti ,kad nešautų į 3 m.

Jei turi ir netinka, tai parduok. Kažkaip nežinau, kad būtumei pirkęs iš mūsų? Kiek laiko dirbi su ja? Kokiu tikslu įsigijai? Ar Shelbourne ar ukrainietišką? Naujo modelio ar seno jei Shelbourne? Nuostoliai priklauso nuo šukuotuvės sureguliavimo, dekos aukščio, rotoriaus greičio parinkimo, šukų pozicijos agresyvios/neagresyvios, kombaino greičio pasirinkimo, pasėlių tankumo, kultūros, drėgnumo, kombaininko įgūdžių nes ją sudėtingiau opertuoti negu su įprasta pjaunamąją ir t.t. Todėl skambink tel.; 865552222 pasižiūrėsime kuom galėsime padėti. Sėkmės.

VID_20190926_174327.mp4

Atsiprašome moralės ir dorovės policininko. Neprikabinau nuotraukų iš rudeninės sėjos. Kitą metą planuojame daryti demo turą.

Visur yra reikalinga simbiozė. Dirvožemyje, kaip augalas negali be mikroorganizmų ir atvirkščiai. Taip verslas be klientų. Tik maitinimas/partnerystė tarp žmonių nėra tokia tolerantiški, kaip visi procesai gamtoje/dirvožemyje. Simbiozė -du tarpusavyje artimai susiję organizmai, gyvendami simbiozėje, teikia vienas kitam naudą.

Veiksmas vyksta.

Paskambinkite tel.; 865552222

Beje į mokamą seminarą kuris kainavo po 50 eurų per pačios javapjūtės įkarštį susirinko gerokai virš 100. Kai kitos "firmos", net su nemokamu alkoholiu ar olialia mergomis tiek nesurenka.

Daugumai su metais ateina išmintis. Kai kuriems ateina tik metai. Taikyk kam nori. Joksai notilas, ar beariminis, ar kaip tu ten nori vadink, nepasiteisins nusipirkus, bet kokią sėjamą, net ir pačią brangiausią ar šukuotuvę, ar kokia kitą metalų krūvą. Aiškinu tamstai, labai kompetetingam plūgo broliui. Kad pirma susipažink su savo dirvožemiu jo cheminėmis sudėtimis, jame esančiais mikroorganizmais ir jų poveikiu dirvai bei augalams, augalų sėjomaina ir biologija, o poto pradėk ūkininkauti ir vadinti save ūkininku. Ir nesvarbu ar su plūgų ar be jo. Pačiam tikrai geriau nuo plūgo nenulipti. Ačiū ir labanakt.

Pačios sėjamosios ratai vos vos liečia dirvą. Pagrinde važiuoja ant diskų. Na, o kiek žemė suspaudžiam dirbant ir nedirbant, tai čia tikrai nėra ką diskutuoti. O svoris reikalingas, kad pjautų paviršių. Čia radau tokį straipsniuką, kaip dirvožemis pats tvarkosi be žmogaus įsikišimo; Grybai valgyti tinkami retai dėl jų struktūroje esančio chitino, kuris sunkiai virškinamas, bet pats chitinas labai svarbus dirvodaroje, kur jis jungiasi su humuso junginiais ir formuoja glomaliną - į klijus panašią medžiagą. Ši suklijuoja dirvožemio daleles ir taip susiformuoja dirvožemio struktūra. Tai labai svarbus natūralus procesas,kuris ~80% dirbamų žemių nevyksta, nes: *intensyvus žemės dirbimas suardo grybienos tinklą. *naudojami biocidai (herbicidai, pesticidai, fungicidai, insekticidai) naikina grybus. *augalų tręšimas azotinėmis bei fosforo trąšomis trukdo susidaryti simbiotiniams ryšiams su augalu, per kuriuos grybiena gauna maistą - anglies junginius. *monokultūriniai laukai mažina grybų įvairovę Sudaręs ryšius su simbioziniais grybais augalas: *gauna vandens, kurio savo šaknimis paimti negali, o grybiena gali, todėl sausra nėra tokia baisi. * mainais į cukrų ar kt angliavandenius augalas gauna įvairių mineralų (fosforą) iš grybienos tinklo, kuris yra tikrai platus ir pajėgus aprūpinti mineralais iš labai toli. *prisideda prie dirvodaros ir anglies grąžinimo atgal į dirvožemį iš atmosferos, nes iš tikrųjų, tai mikoriziniai grybai sukaupia ir patalpina daugiausiai anglies dirvožemyje. Susidariusi dirvožemio struktūra įgauna kempinės savybes, todėl sugeria daug daugiau vandens, o atsiradęs poriškumas įleidžia oro, kuriame yra 78% azoto. Tai yra 70 000 tonų azoto virš kiekvieno hektaro žemės. Dirvožemyje yra bakterijos, kurios orui patekus į dirvą perdirba jame esantį azotą į augalui prieinamą formą. ....bet kasmet ūkininkai azoto trąšoms išleidžia milijardus pinigų ir toliau prisideda prie CO2 (anglies dioksido) išsiskyrimo į atmosfera, kai anglis yra limituojantis faktorius visame procese...