Derliaus nuėmimo dienoraštis

[kesstonis]

Prieš 23 valandas, Ukius_bulvinskis pranešimas:

Kiek už 5,4% nuoskaita? 

KG su 1.2% neprieme.

[grazbek]

On 2026-08-08 at 11:03, Quattro pranešimas:

Ta pačia tema – mano ūkio rapsų statistika per paskutinius kelerius metus (knistis į ankstesnius metus pagailėjau laiko ). Kombainas tas pats, valomosios neturiu.

išvada viena viską reikia vežti į uostą.Nes elevatoriuose pergriežti reikalavimai.Grybu ieško kad pašariniais taptu šiukšliu randa neadekvačius kiekius žodžiu tema apmastymams.

[AG Paulius]

prieš valandą, grazbek pranešimas:

išvada viena viską reikia vežti į uostą.Nes elevatoriuose pergriežti reikalavimai.Grybu ieško kad pašariniais taptu šiukšliu randa neadekvačius kiekius žodžiu tema apmastymams.

Dresūra veikia... Teisingos mintys pas tave kyla to ir siekia prekybininkai. Logistikos kaštai turi priklausyti ūkininkui. 

[grazbek]

prieš 6 minutes , AG Paulius pranešimas:

Dresūra veikia... Teisingos mintys pas tave kyla to ir siekia prekybininkai. Logistikos kaštai turi priklausyti ūkininkui. 

kiekvienam savo: jei mano transportas pigesnis nei jų;kaina didesnė uoste;nuoskaitos mažesnės uoste. Be to kai kurie uostai atmosuoja grynais iš karto vietoje nereikia laukti dviejų mėnesiu ar dar ilgiau kad gautum teisingą kaina.Tai kodėl ne?

[vrimvydas]

Prieš 2 valandas, grazbek pranešimas:

kiekvienam savo: jei mano transportas pigesnis nei jų;kaina didesnė uoste;nuoskaitos mažesnės uoste. Be to kai kurie uostai atmosuoja grynais iš karto vietoje nereikia laukti dviejų mėnesiu ar dar ilgiau kad gautum teisingą kaina.Tai kodėl ne?

15 metu vazu tik i uosta ir neduodu uzdirbti perekupam . Aisku reik zinoti su kom sneketi . Dar minusas kad pvm arba nulinis turi duoti ataskaitas kas menesi . Bet kisene padarei pasunkėja.  

[ukininkas ed]

On 2026-08-09 at 13:12, kesstonis pranešimas:

KG su 1.2% neprieme.

ar tu rimtai

[DZIUFAS]

Achema kas virš 1% pašaras ir dar -10 e už 1%.Nebevežam.

[Ukius_bulvinskis]

Su fuzarioze atrado naują arkliuką, nes su drėgme jau nelabai pavyksta užsidirbti, tai čia rado būdą kaip užsidirbti, tik keisčiausia kad su 1,2% nepriėmė. Kas virš 1% tas pašaras, jei parametrai geri, tai dar pravalius gali pasidaryti ir ekstra iš to pašaro. 

[AGROMAN]

prieš 8 minutes , Ukius_bulvinskis pranešimas:

Su fuzarioze atrado naują arkliuką, nes su drėgme jau nelabai pavyksta užsidirbti, tai čia rado būdą kaip užsidirbti, tik keisčiausia kad su 1,2% nepriėmė. Kas virš 1% tas pašaras, jei parametrai geri, tai dar pravalius gali pasidaryti ir ekstra iš to pašaro. 

Triukų dar jie tikrai turi. Vežu vežu kiek vežu kritimas 320 ir netyčia tik 170, po to vėl 320

[ukininkas ed]

Prieš 4 valandas, DZIUFAS pranešimas:

Achema kas virš 1% pašaras ir dar -10 e už 1%.Nebevežam.

Tai kad vakar dar buvo pusantro priima tik iki trijų o šiai į šitą apjplėšinėjimą turėtų sureguoti ministerija negali grūdai kurie pernai buvo geri šiemet jau tapo blogais nes pernai pašarinei buvo nuo dviejų

[Shimshius]

prieš 35 minutes , ukininkas ed pranešimas:

Tai kad vakar dar buvo pusantro priima tik iki trijų o šiai į šitą apjplėšinėjimą turėtų sureguoti ministerija negali grūdai kurie pernai buvo geri šiemet jau tapo blogais nes pernai pašarinei buvo nuo dviejų

tu bent pats supranti ka parasei?

[ukininkas ed]

prieš 40 minutes , Shimshius pranešimas:

tu bent pats supranti ka parasei?

kas netaiptau su teksto suvokimu problemos?

[kesstonis]

Prieš 11 valandų, ukininkas ed pranešimas:

ar tu rimtai

Nu jo, nuveziau kitiem ir priėmė tik 4kl. Kiek vežiau pagrinde 2kl.buvo.Ir fuzarium arba nebudavo arba minimaliai 0,2-0,3.

[ukininkas ed]

Prieš 11 valandų, kesstonis pranešimas:

Nu jo, nuveziau kitiem ir priėmė tik 4kl. Kiek vežiau pagrinde 2kl.buvo.Ir fuzarium arba nebudavo arba minimaliai 0,2-0,3.

Tai KG su 1,2% net pašarui nepriėmė

[kesstonis]

prieš 30 minutes , ukininkas ed pranešimas:

Tai KG su 1,2% net pašarui nepriėmė

Neprieme.

[kestoxs]

Prieš 8 valandas, ukininkas ed pranešimas:

Tai KG su 1,2% net pašarui nepriėmė

Čia kauno grudai kaunas? Matyt Don tyrima dar darė ir nepraeina. Bet nesikeisiu gal aš ant tokiu partnerysčiu. Šiandien vienam vietinam elevatoriui iš pavieniu. Po 115 eur/t teko parduot. Va čia tai bizinis. 

[pukotukas]

Prieš 5 valandas, kestoxs pranešimas:

Čia kauno grudai kaunas? Matyt Don tyrima dar darė ir nepraeina. Bet nesikeisiu gal aš ant tokiu partnerysčiu. Šiandien vienam vietinam elevatoriui iš pavieniu. Po 115 eur/t teko parduot. Va čia tai bizinis. 

Tai kam parduodi toke kaina?vezki i kita elevatoriu

[kestoxs]

prieš 3 minutes , pukotukas pranešimas:

Tai kam parduodi toke kaina?vezki i kita elevatoriu

Geras klausimas, i kurį turbūt ir neturiu atsakymo. Aš pats kogero  ir nebūčiau pardavęs. Kadangi ir taip nevežu ten, nes jau patirties turiu, bet matyt sipnumo akimirka paimė. Sekina tokios keliones per elevatorius, šiandien iš esmes buvom pasiuntę viena mašina pakeliauti, tei vienur 2.9% kitur 1.3% bet net  ir tai nelabai džiugina, nes metama i pašara, minus 6 eur… + kelione, dar amtysim kas lieka.  klausimu visa tai sukelia  vis daugiau.  Ir metodikos ir “parteriai” perku - neperku ar perku po tiek…

[AG Paulius]

prieš 7 minutes , kestoxs pranešimas:

Geras klausimas, i kurį turbūt ir neturiu atsakymo. Aš pats kogero  ir nebūčiau pardavęs. Kadangi ir taip nevežu ten, nes jau patirties turiu, bet matyt sipnumo akimirka paimė. Sekina tokios keliones per elevatorius, šiandien iš esmes buvom pasiuntę viena mašina pakeliauti, tei vienur 2.9% kitur 1.3% bet net  ir tai nelabai džiugina, nes metama i pašara, minus 6 eur… + kelione, dar amtysim kas lieka.  klausimu visa tai sukelia  vis daugiau.  Ir metodikos ir “parteriai” perku - neperku ar perku po tiek…

Sakiau ir sakysiu – su grūdų supirkimu Lietuvoje yra bardakų bardakas.

Kas kaip nori, tas taip perka: susikuria savo kokybės klases, savo vertinimo metodikas, savo reikalavimus ir pagal juos sprendžia, kokios kokybės yra ūkininko užauginti grūdai.

O juokingiausia, o kartu ir liūdniausia, kai fuzariozės pažeistus grūdus vizualiai vertina sezonui mėnesiui atėjusios padirbėti mergaitės – studentės, o gal net moksleivės – kurios kartais net neatskiria paprasčiausiai susitraukusio, neišsivysčiusio grūdo nuo fuzariozės pažeisto grūdo.

Šiandien nuvežiau savo kviečius. Gavau „super ekstra“ įvertinimą – 0,5 % fuzariozės pažeistų grūdų.

Sakau:
– Parodyk, kur tu čia tą fuzariozę matai?

Rodo:
– Va, šitie smulkūs, susitraukę grūdai.

Sakau:
– Čia ne fuzariozė. Aš iš jūsų partnerio pirkau labai brangų, trijų veikliųjų medžiagų fungicidą būtent apsaugai nuo ligų. Parodyk man konkretų fuzariozės pažeistą grūdą.

Atsakymas:
– Aaa... OK, tada fuzariozės nėra.

Ir štai čia visas mūsų grūdų supirkimo sistemos „profesionalumas“ atsiskleidžia visu gražumu. Nuo 0,5 % fuzariozės iki 0 % – po vieno klausimo.

Jeigu nuo tokio subjektyvaus vizualinio vertinimo priklauso grūdų klasė ir galutinė ūkininko gaunama kaina, tai gal laikas pagaliau turėti aiškią, vienodą ir profesionalią vertinimo metodiką, o ne kiekvieno supirkėjo susikurtas taisykles?

[kestoxs]

Ehh. Čia kaip su karves imitimu yra trys kategorikos liesa vidutinio imitimo ir stambaus imitimo, ir supirkejas pagal savo akį nustato kuriai kategorijai gyvulys priklauso. 
Kai megynyje yra 5-8% grudinių priemaišų tai iš tu smulkių nera sunku priskaičiuot viena kita dešimtį procento ar visa %. 

[AG Paulius]

LST standartas – bazinė kokybės kartelė ar priemonė kurti vis naujas grūdų klases?

Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojame apie grūdų supirkimo tvarką, todėl verta pasižiūrėti ne tik į supirkėjų kainynus, bet ir į patį LST 1524 „Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ standartą bei jo vietą visoje sistemoje.

Per pastaruosius du dešimtmečius šis standartas buvo ne kartą keistas ir atnaujintas: galiojo LST 1524:2003, vėliau buvo 2008 ir 2014 m. keitiniai, 2019 m. priimta nauja redakcija, 2020 m. jos pataisos, o 2025 m. – dar viena nauja redakcija LST 1524:2025. Ją rengė TK 15 „Grūdai, grūdų produktai, duona, pašarai“.

Pats standarto atnaujinimas nėra blogas dalykas. Keičiasi technologijos, veislės, laboratoriniai metodai, rinka, todėl natūralu, kad turi keistis ir standartai.

Tačiau man įdomesnis kitas klausimas – kur baigiasi nacionalinis kokybės standartas ir prasideda atskiro supirkėjo komercinis standartas?

Oficialiai LST 1524:2025 nustato kviečių kokybės reikalavimus ir bazinius kokybės rodiklius, pagal kuriuos pirkėjas, remdamasis pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais reikalavimais ir sąlygomis, atsiskaito su tiekėju.

Valstybinė augalininkystės tarnyba taip pat aiškiai nurodo, kad šalims susitarus sutartyse gali būti nustatytos papildomos sąlygos, taip pat gali būti superkami kitokius nei standarte nurodytus kokybės rodiklius turintys grūdai.

Ir štai čia atsiveria labai plati erdvė verslo interpretacijai.

Turime nacionalinį standartą, nustatantį bazinę kartelę, tačiau greta jos supirkėjas gali susikurti aukštesnio lygio, jo verslo poreikius atitinkančius reikalavimus: „Super ekstra“, „Ekstra“, „1A“, „2A“, „3A“, „4A“ ir t. t.

Tai puikiai matyti ir konkrečioje 2026 m. sutartyje: joje šalia LST 1524 I–IV klasių atsiranda papildomos komercinės klasės ir joms nustatomi papildomi baltymų, hektolitro masės, glitimo, kritimo skaičiaus bei kiti reikalavimai.

Taigi ūkininkas realiame elevatoriuje susiduria jau ne vien su Lietuvos standartu, bet su dviejų lygių sistema:

LST nustato bazinius kokybės reikalavimus → sutartis ir supirkėjo komercinė politika ant jų uždeda papildomą kokybės reikalavimų sluoksnį.

Mano nuomone, čia ir prasideda pagrindinė problema.

Jeigu nacionalinis standartas tampa tik atspirties tašku, o kiekvienas didelis rinkos dalyvis virš jo gali konstruoti savo klases, papildomus rodiklius, nuoskaitas ir vertinimo principus, ilgainiui gauname situaciją, kai tas pats kviečių grūdas viename elevatoriuje gali turėti vieną komercinę vertę, o kitame – jau kitą.

Pats aukštesnių kokybės reikalavimų egzistavimas nėra problema. Malūnui ar eksportuotojui gali objektyviai reikėti 15 % baltymų, aukštesnio glitimo ar konkretaus kritimo skaičiaus kviečių. Už specifinę, rinkai reikalingą kokybę logiška mokėti daugiau.

Problema prasideda tada, kai aukštesni verslo poreikiai pradeda atrodyti kaip nacionalinis kokybės standartas, nors iš tikrųjų tai yra konkretaus pirkėjo komerciniai reikalavimai.

Todėl, mano nuomone, ūkininkui turi būti visiškai aiškiai atskirta:

kas yra LST nustatytas nacionalinis bazinis kokybės reikalavimas, o kas – konkretaus supirkėjo papildomas komercinis reikalavimas.

Dar svarbiau – papildomas reikalavimas neturėtų suteikti teisės laisvai interpretuoti paties LST nustatytų sąvokų ar tyrimo metodų.

Jeigu norime skaidrios grūdų rinkos, nacionalinis standartas turėtų būti vienodas atskaitos taškas visiems rinkos dalyviams, o visa tai, kas keliama aukščiau jo dėl konkretaus verslo poreikio, turėtų būti aiškiai įvardyta kaip papildoma komercinė sąlyga.

Nes priešingu atveju kyla labai paprastas klausimas:

kam mums reikalingas nacionalinis grūdų kokybės standartas, jeigu virš jo kiekvienas rinkos dalyvis gali susikurti savo „standartą“?

[kesstonis]

Pernai Kviečiam daviau tik po 300kg.Axan,derlius 6t.+    2kl.

Šiemet po 300kg.salietros +150Axan,derlius tos pačios 6t. 2kl.,dar netgi viena priekaba i 4 nuėjo..  Priešsėlis tas pats rapsai.  Gaunasi kad azoto vienais metais gavo vm 81 kg. kitais 142,5 kg, o derlius tas pats kažkaip keista.

[AG Paulius]

prieš valandą, kesstonis pranešimas:

Pernai Kviečiam daviau tik po 300kg.Axan,derlius 6t.+    2kl.

Šiemet po 300kg.salietros +150Axan,derlius tos pačios 6t. 2kl.,dar netgi viena priekaba i 4 nuėjo..  Priešsėlis tas pats rapsai.  Gaunasi kad azoto vienais metais gavo vm 81 kg. kitais 142,5 kg, o derlius tas pats kažkaip keista.

Sėjos laikas, augalų išikrūmyjimas, augalų vegetacija, ir azoto atidavimo laikas šiais metais buvo kitoks. šaltas pavasaris stipriai stabdė vegetaciją. 

[Dainius48]

Prieš 5 valandas, AG Paulius pranešimas:

Sėjos laikas, augalų išikrūmyjimas, augalų vegetacija, ir azoto atidavimo laikas šiais metais buvo kitoks. šaltas pavasaris stipriai stabdė vegetaciją. 

Gal turit kazkokiu pastebejimu del azoto atidavimo laiko, kada labiau pasiteisino, jei bandymu teko daryt. 

[AG Paulius]

prieš 5 minutes , Dainius48 pranešimas:

Gal turit kazkokiu pastebejimu del azoto atidavimo laiko, kada labiau pasiteisino, jei bandymu teko daryt. 

Šių metų tręšimo strategija: viena brangi klaida ir rezultatas, kuris vis tiek nustebino

Šie metai mano ūkyje dar kartą parodė, kad tręšimo strategijos negalima sudėlioti vien pagal kalendorių. Reikia žiūrėti į augalą, dirvožemį ir, svarbiausia, į orus.

Šiemet su azotu sąmoningai neskubėjau. Pagrindinė jo dalis buvo atiduota balandžio pabaigoje ir gegužės antroje pusėje. Mano ūkio teritorijoje nuo pavasario iki maždaug gegužės 20 dienos praktiškai nebuvo lietaus. Be to, vyravo vėsūs orai, pasitaikė šalnų.

Tokiomis sąlygomis augalai beveik nesimaitino, vegetacija buvo vangi, silpnai vystėsi šaknų sistema. Todėl nemačiau prasmės skubėti su didesnėmis azoto normomis vien todėl, kad „atėjo laikas tręšti“. Mano požiūriu, azotą reikia duoti tada, kai augalas turi realias sąlygas jį panaudoti.

Ir tada atėjo lietus.

Kartu su drėgme dirvoje jau buvo augalams prieinamas azotas. Galima tik įsivaizduoti, kaip į tai sureagavo Skagen – kviečiai tiesiog šovė į viršų, ir per kelias dienas pradėjo plyšti lapamakštė

Čia ir išryškėjo mano didžiausia šių metų technologinė klaida, kol nebuvo lietaus atrodė kas pasėlis stresuoja ir nebuvo augalų masės. Kai pradėjo lyti kas trečia dieną, augalai keitėsi kas valandą. O plyšusi lapamakštė sustabdė mano planus augalų reguliavimo. 

Nepanaudojau laiku augimo reguliatoriaus ant vėliavinio lapo.

Kol buvo sausa ir šalta, pasėlis neatrodė keliantis didelę išgulimo riziką. Tačiau po lietaus, gavęs drėgmės ir gerą azoto mitybą, Skagen pradėjo labai intensyviai augti. Vėliau plaukoijimo metu pasėlis atrodė labai perspektyvus pradėjus sunkėti varpoms liūtys padarė savo. 

Šita klaida kainavo brangiai. Mano vertinimu, sugulusiose vietose derliaus praradimas siekia apie 30 %.

Tačiau šių metų rezultatuose yra dalykas, kuris mane nustebino labiausiai.

Su maždaug 170 kg/ha veikliosios medžiagos azoto gaunu apie 7,5 t/ha kviečių derlių, o kviečiai pasiekia „Super ekstra“ klasę – daugiau kaip 15 % baltymų.

Tai reiškia maždaug 22,7 kg azoto vienai užaugintai tonai kviečių.

Šių metų patirtis man sako ką kita. Ne mažiau svarbu, kada tas azotas atiduodamas ir ar tuo metu augalas apskritai pajėgus jį panaudoti.

Šiemet vėlyvesnis azoto atidavimas, kurį iš esmės padiktavo sausra ir šaltas pavasaris, leido išlaikyti labai aukštą grūdų baltymingumą ir kartu pasiekti solidų derlių.

Šiemet už šią pamoką susimokėjau derliumi.