Šilauogės

[vk_]

Na ką, sezonas baigiasi, galima sutvarkyti šilauoges. Bene svarbiausia iškarpyti visokias nuo derliaus išvirtusias, nusenusias, silpnas, kreivas ir į krūmo centrą augančias šakas. Tada verta papildyti mulčio sluoksnį. Ir galima (bet nebūtina) patręšti, kas tuo užsiima. 

 

[vk_]

Atkreipkite dėmesį, kas būna dėl perlaistymo - maždaug nuo 16:00.

[vk_]

Vis tarp tebenoksta Bonus: 

[Ricci]

Prieš 2 valandas, vk_ pranešimas:

Vis tarp tebenoksta Bonus: 

Aš kaip tik pasodinau rudenį Bonus. Jį viena iš vėlyvų veislių kaip ir chandler.  3 metų sodinukas. 

Nustebau kad taip ilgai dar noksta. Kaip uogų skonis? 

[vk_]

Prieš 11 valandų, Ricci pranešimas:

Aš kaip tik pasodinau rudenį Bonus. Jį viena iš vėlyvų veislių kaip ir chandler.  3 metų sodinukas. 

Nustebau kad taip ilgai dar noksta. Kaip uogų skonis? 

Pernai pas mane buvo pirmas nedidelis derlius ant Bonus ir pavasaris šiltesnis, tai jos prinoko daug anksčiau. Pernai net buvau pagalvojęs, kad galima bandyti sodinti dar vėlyvesnes veisles. O šiemet Bonus ir Darrow ilgai noksta, užtruko. Paprastai nokimas labai vėluoja persikrovusiuose krūmuose, šitame Bonus gana daug uogų, bet persikrovusiu negaliu pavadinti ir gal nokimas labiau užsilaikė dėl vėlyvo pavasario.  Apie Bonus skonį net nežinau, ką pasakyti, nieko labai ypatingo.

Pernai rudenį vėlyvos Darrow uogos buvo labai gerai išnokusios ir skanios. O šiemet man toks įspūdis, kad vasarą uogos buvo saldesnės ir skanesnės. Šiemet rudenį kai kurios uogos ilgai kabo pusiau sunokusios ir nenori pilnai sunokti.

Šiemet pas mane su šilauogėmis buvo dvi problemos - kai kurių krūmų persikrovimas ir netikėti kenkėjai, pirma maniau, kad ten barsukai, bet panašu, kad ten jenotai darbavosi.

Su krūmų persikrovimu bandžiau kovoti dar žiemą išgenėdamas dalį šakelių su žiediniais pumpurais, bet pritrūko patirties, pervertinau kai kurių krūmų galimybes "ištraukti" derlių ir nepakankamai išgenėjau. Šiemet labiausiai persikrovimo problemą pajutau ant Bluecrop krūmų, taip pat kažkiek ant kai kurių Reka, Northland, net ant vieno Toro krūmo. Dabar galvoju, kad gal net būtų buvę naudos labiau prakarpius žiedines šakeles minėtame Bonuse ir Darrow krūmuose. Gyveni ir mokaisi, ateinančiam sezonui dar labiau pragenėsiu, beje, per paskutinį mėnesį jau beveik visas šilauoges gana rimtai pragenėjau. Dabar darau didžiąją genėjimo dalį - praretinu krūmus, nukarpau netinkamas šakas, nukarpau po uogų nurinkimo likusias tuščias kekes. O link pavasario finalizuosiu genėjimą, gal po žiemos kas pašals ir tada jau reiks galutinai suteikti krūmams gerą formą ir praretinti žiedines šakeles, jei matysis, kad jų per daug.

Kenkėjai jenotai prasiėjo (kai kur po kelis kartus) per 6-ias mano šilauogių tranšėjas iš 7-ių. Teritorija aptverta metaliniu tinklu ir dar šilauogės apdengtos tinklu nuo paukščių, tai kaime ir gyvenama vieta. Per tvorą nepralysdavo nei jokie šunys, nei kaimynų auginami paukščiai, o jenotai pralenda laisvai. Po metaliniu tinklu pasikasa arba praskečia ir pralenda per skyles tvoros tinkle, kur šienaujant truputį pažeistas tinklas, o paukščių tinklas jiems išvis nebuvo jokia kliūtimi, jį tiesiog suplėšydavo ir tiek. Iš pradžių tikėjausi, kad pavyks juos išbaidyti ir dar buvo neaišku, per kur pralenda. Sūnus, kuris medžioklėse dalyvauja varovu, naktimis nueidavo jų pažiūrėti, tai matė juos gal 10 kartų, du kartus nepastebėjęs priėjo labai arti, tai vieną kartą žvėriukas ėmė taip urgzti, kad mano medžiotojo visa turėta drąsa iškart išgaravo ir sakė, kad daugiau arti jų neis. Kitą kartą nepastebėjus ir arti priėjus, žvėriukas staiga pašoko ir nukūrė, labai pergąsdindamas sūnų, bet tada nors pamatė, kur pralenda po tvora. Kartą vaikščiodamas sūnus pamatė du žvėriukus, vienas laikė kitą sukandęs ties kaklu, ir tas labai garsiai inkštė. Du kartus sūnus ant jų užmetė petardas, kurias naudoja per varymines medžiokles. Bet jokio efekto, tuo momentu žvėriukas pabėga, o kitą naktį jis vėl ateina. Tie kenkėjai visą kaimą terorizuoja (ėda visas uogas, laužo vaiskrūmius, kasa duobes, išarė vejas ieškodami kirminų, ateina kiekvieną naktį ir t.t.), kreipėsi į medžiotojus, bet medžiotojai nieko nedaro, tingi. Rezultate man teko pjaustyti metalinį tinklą juostomis ir tvirtinti prie tvoros dalį tinklo įkasant į žemę. Taip padarius nebeįlenda, dar bandė keliose vietose prasikasti, bet pajunta tinklą, dar per tinklo akis prakišę letenas pakapsto iš vidaus, bet nepralenda. Tad apsigyniau nuo jų tik tada, kai beveik visu perimetru įkasiau metalinį tinklą į žemę. Daug darbo buvo, bet dabar ramu, na nebent jie išmoks tvoromis laipioti arba ateis kokie invaziniai meškėnai, kurie jau moka laipioti.

[Ricci]

prieš 6 minutes , vk_ pranešimas:

Pernai pas mane buvo pirmas nedidelis derlius ant Bonus ir pavasaris šiltesnis, tai jos prinoko daug anksčiau. Pernai net buvau pagalvojęs, kad galima bandyti sodinti dar vėlyvesnes veisles. O šiemet Bonus ir Darrow ilgai noksta, užtruko. Paprastai nokimas labai vėluoja persikrovusiuose krūmuose, šitame Bonus gana daug uogų, bet persikrovusiu negaliu pavadinti ir gal nokimas labiau užsilaikė dėl vėlyvo pavasario.  Apie Bonus skonį net nežinau, ką pasakyti, nieko labai ypatingo.

Pernai rudenį vėlyvos Darrow uogos buvo labai gerai išnokusios ir skanios. O šiemet man toks įspūdis, kad vasarą uogos buvo saldesnės ir skanesnės. Šiemet rudenį kai kurios uogos ilgai kabo pusiau sunokusios ir nenori pilnai sunokti.

Šiemet pas mane su šilauogėmis buvo dvi problemos - kai kurių krūmų persikrovimas ir netikėti kenkėjai, pirma maniau, kad ten barsukai, bet panašu, kad ten jenotai darbavosi.

Su krūmų persikrovimu bandžiau kovoti dar žiemą išgenėdamas dalį šakelių su žiediniais pumpurais, bet pritrūko patirties, pervertinau kai kurių krūmų galimybes "ištraukti" derlių ir nepakankamai išgenėjau. Šiemet labiausiai persikrovimo problemą pajutau ant Bluecrop krūmų, taip pat kažkiek ant kai kurių Reka, Northland, net ant vieno Toro krūmo. Dabar galvoju, kad gal net būtų buvę naudos labiau prakarpius žiedines šakeles minėtame Bonuse ir Darrow krūmuose. Gyveni ir mokaisi, ateinančiam sezonui dar labiau pragenėsiu, beje, per paskutinį mėnesį jau beveik visas šilauoges gana rimtai pragenėjau. Dabar darau didžiąją genėjimo dalį - praretinu krūmus, nukarpau netinkamas šakas, nukarpau po uogų nurinkimo likusias tuščias kekes. O link pavasario finalizuosiu genėjimą, gal po žiemos kas pašals ir tada jau reiks galutinai suteikti krūmams gerą formą ir praretinti žiedines šakeles, jei matysis, kad jų per daug.

Kenkėjai jenotai prasiėjo (kai kur po kelis kartus) per 6-ias mano šilauogių tranšėjas iš 7-ių. Teritorija aptverta metaliniu tinklu ir dar šilauogės apdengtos tinklu nuo paukščių, tai kaime ir gyvenama vieta. Po metaliniu tinklu pasikasa arba praskečia ir pralenda per skyles tvoros tinkle, kur šienaujant truputį pažeistas tinklas, o paukščių tinklas jiems išvis nebuvo jokia kliūtimi, jį tiesiog suplėšydavo ir tiek. Iš pradžių tikėjausi, kad pavyks juos išbaidyti ir dar buvo neaišku, per kur pralenda. Sūnus, kuris medžioklėse dalyvauja varovu, naktimis nueidavo jų pažiūrėti, tai matė juos gal 10 kartų, du kartus nepastebėjęs priėjo labai arti, tai vieną kartą žvėriukas ėmė taip urgzti, kad mano medžiotojo visa turėta drąsa iškart išgaravo ir sakė, kad daugiau arti jų neis. Kitą kartą nepastebėjus ir arti priėjus, žvėriukas staiga pašoko ir nukūrė, labai pergąsdindamas sūnų, bet tada nors pamatė, kur pralenda po tvora. Kartą vaikščiodamas sūnus pamatė du žvėriukus, vienas laikė kitą sukandęs ties kaklu, ir tas labai garsiai inkštė. Du kartus sūnus ant jų užmetė petardas, kurias naudoja per varymines medžiokles. Bet jokio efekto, tuo momentu žvėriukas pabėga, o kitą naktį jis vėl ateina. Tie kenkėjai visą kaimą terorizuoja (ėda visas uogas, laužo vaiskrūmius, kasa duobes, išarė vejas ieškodami kirminų, ateina kiekvieną naktį ir t.t.), kreipėsi į medžiotojus, bet medžiotojai nieko nedaro, tingi. Rezultate man teko pjaustyti metalinį tinklą juostomis ir tvirtinti prie tvoros dalį tinklo įkasant į žemę. Taip padarius nebeįlenda, dar bandė keliose vietose prasikasti, bet pajunta tinklą, dar per tinklo akis prakišę letenas pakapsto iš vidaus, bet nepralenda. Tad apsigyniau nuo jų tik tada, kai beveik visu perimetru įkasiau metalinį tinklą į žemę. Daug darbo buvo, bet dabar ramu, na nebent jie išmoks tvoromis laipioti arba ateis kokie invaziniai meškėnai, kurie jau moka laipioti.

Matysiu ko kitais metais tikėtis iš Bonus. Šiais metais pasodinau į tranšėja 3 Rekas, 1 Puru, (paragavus patiko ši veislė nes uogos buvo labai saldžios) 1 Bonus, ir 1 Chandler.  Į tranšėja imaišiau su durpėmis samanomis ir spygliais 1 kg sieros. Galvoju siera bus startas pavasariui. 

Va štai kas ir pas mano tėvus niokoja veja. Ogi šie gyviai. Visa pievelė išasinėta. 

Praeitais metais patyriau zuikių ataką apskabės šilauogių krūmus.  Šiais metais tversiu tvorą jog to dalyko išvengti. 

VK_ kaip pas tave su žiediniais pumpurais šį rudeni? Manau jog ir pumpurų auginimas vėluoja. Galvoju dėl šalto pavasario pas šilauoges kažkur gera savaitę viskas vėliau. 

[vk_]

prieš valandą, Ricci pranešimas:

Matysiu ko kitais metais tikėtis iš Bonus. Šiais metais pasodinau į tranšėja 3 Rekas, 1 Puru, (paragavus patiko ši veislė nes uogos buvo labai saldžios) 1 Bonus, ir 1 Chandler.  Į tranšėja imaišiau su durpėmis samanomis ir spygliais 1 kg sieros. Galvoju siera bus startas pavasariui. 

Va štai kas ir pas mano tėvus niokoja veja. Ogi šie gyviai. Visa pievelė išasinėta. 

Praeitais metais patyriau zuikių ataką apskabės šilauogių krūmus.  Šiais metais tversiu tvorą jog to dalyko išvengti. 

VK_ kaip pas tave su žiediniais pumpurais šį rudeni? Manau jog ir pumpurų auginimas vėluoja. Galvoju dėl šalto pavasario pas šilauoges kažkur gera savaitę viskas vėliau. 

1 kg sieros 6 krūmeliams yra gana daug. Jei siera granuliuota, o ne milteliai, tai ji ilgai lėtai veiks. Ką vadini "startu pavasariui"? Siera pagrinde skirta substrato rūgštumui palaikymui, ji nepakeičia trąšų ir kažkokio greito efekto ("starto") nebus. Ir aš turbūt į substratą nedėčiau samanų, nebent jomis pamulčiuoti iš viršaus.

Pas mus pievelę dar varninių paukščių būriai pakasinėja, nuo jų lieka skylutės ir mažos duobutės, o šiemet su jenotų pagalba va toks va rezultatas:

[vk_]

Dėl žiedinių pumpurų nesuku galvos, paskutiniais metais jų visad būdavo per daug. Beje, šią nuotrauką su žiediniais pumpurais naudoju telefono fonui, nes labai gražios spalvos, ypač Amoled ekrane:

[Ricci]

prieš valandą, vk_ pranešimas:

Dėl žiedinių pumpurų nesuku galvos, paskutiniais metais jų visad būdavo per daug. Beje, šią nuotrauką su žiediniais pumpurais naudoju telefono fonui, nes labai gražios spalvos, ypač Amoled ekrane:

Apie sierą tai turėjau mintyje jog startas gal būt substrato rūgštis nebus sumažėjus per žiemą. Išplautų kritulių ar sniego.  Tiesiog galvoju siera bus kažkieka aptirpusi ir mikroorganizmai žemei sušilus pradės ją skaidyti. Bėriau granuliuotą sierą. Dar jos užbėrau jau ant pasodintų krūmų dariau eksperimentą. Ant keletos krūmelių užberiau po 100 gramų granuliuotos sieros. Ant kitų nebėriau žiūrėsiu koks skirtumas bus kito sezono vegetacijos metu. 

Samanų dėjau dėl mikoriozės. Galvoju greičiau grybas atsiras. 

Kas liečia pumpurus tai ir pas mane panašiai pradėjo dygti buvau kažkiek sunerimes. Na aesu pradedantis augintojas tai nelabai turiu dar su kuo palyginti. 

Aš vis dar laistau šilauoges krūmas gauna 20 litrų per savaitę. Ir galvoju laistysiu žinoma jeigu nelis iki kokio Gruodžio pradžios. Nes teko žiūrėti rusų augintojus youtube jie vandens duoda kol prasideda užšalimas. Kitaip tariant laistymas užsibaigia su žemės užšalimu. Tai kas man padarė didelia nuostabą. 

[vk_]

prieš 1 minutę , Ricci pranešimas:

Apie sierą tai turėjau mintyje jog startas gal būt substrato rūgštis nebus sumažėjus per žiemą. Išplautų kritulių ar sniego.  Tiesiog galvoju siera bus kažkieka aptirpusi ir mikroorganizmai žemei sušilus pradės ją skaidyti. Bėriau granuliuotą sierą. Dar jos užbėrau jau ant pasodintų krūmų dariau eksperimentą. Ant keletos krūmelių užberiau po 100 gramų granuliuotos sieros. Ant kitų nebėriau žiūrėsiu koks skirtumas bus kito sezono vegetacijos metu. 

Samanų dėjau dėl mikoriozės. Galvoju greičiau grybas atsiras. 

Kas liečia pumpurus tai ir pas mane panašiai pradėjo dygti buvau kažkiek sunerimes. Na aesu pradedantis augintojas tai nelabai turiu dar su kuo palyginti. 

Aš vis dar laistau šilauoges krūmas gauna 20 litrų per savaitę. Ir galvoju laistysiu žinoma jeigu nelis iki kokio Gruodžio pradžios. Nes teko žiūrėti rusų augintojus youtube jie vandens duoda kol prasideda užšalimas. Kitaip tariant laistymas užsibaigia su žemės užšalimu. Tai kas man padarė didelia nuostabą. 

Siera netirpsta vandenyje, ją tik mikroorganizmai perdirba. Pavasarį substrate matysi tokių pačių sieros grūdelių kaip įbėrei. Bet gerai padarei, toks substrato rūgštingumo palaikymo būdas yra pats geriausias.

Žiūrint youtube reikia atsižvelgti, kokiame ten klimate augina. Nemažai yra video iš vietovių, kuriose vasarą kelis mėnesius būna 40 C laipsnių karščiai ir nelyja po kelis mėnesius, o bendri metiniai krituliai sudaro 250 mm, kai pas mus - 650 mm. Tai ten kalba apie rudeninį dirvožemio prisodrinimą vandeniu, nes ten visa žemė iki daugiau nei metro gylio gali būti visiškai sausa, ko pas mus niekada nebūna. Aš šiemet išvis nelaisčiau šilauogių ir nematau problemos, gera vasara be ilgesnių sausrų buvo. O dėl sprendimo laistyti ar ne, tai nereikia galvoti, reikia truputį prakasti substratą ir pažiūrėti, ar jis drėgnas. Jei truputį drėgnas - tai viskas gerai, jei šlapias - tai blogai, o jei sausas - tai reikia saikingai palaistyti. Dabar rudenį jau gana šalta ir drėgna, naktimis iškrenta rasa, tai giliau po mulčiumi substratas neišdžiūna. Realiai užtenka vieno vidutinio lietaus, kad rudenį substratas būtų pakankamai drėgnas mėnesį. Tad sakyčiau, kad rudenį pas mus šilauogės ne laistomos, o tik substratas plaunamas vandeniui kiaurai prasisunkiant. Ir tas perteklinis šlapumas tik kenkia šilauogėms - tiek šaknims, tiek grybienai.

[Ricci]

Prieš 4 valandas, vk_ pranešimas:

Siera netirpsta vandenyje, ją tik mikroorganizmai perdirba. Pavasarį substrate matysi tokių pačių sieros grūdelių kaip įbėrei. Bet gerai padarei, toks substrato rūgštingumo palaikymo būdas yra pats geriausias.

Žiūrint youtube reikia atsižvelgti, kokiame ten klimate augina. Nemažai yra video iš vietovių, kuriose vasarą kelis mėnesius būna 40 C laipsnių karščiai ir nelyja po kelis mėnesius, o bendri metiniai krituliai sudaro 250 mm, kai pas mus - 650 mm. Tai ten kalba apie rudeninį dirvožemio prisodrinimą vandeniu, nes ten visa žemė iki daugiau nei metro gylio gali būti visiškai sausa, ko pas mus niekada nebūna. Aš šiemet išvis nelaisčiau šilauogių ir nematau problemos, gera vasara be ilgesnių sausrų buvo. O dėl sprendimo laistyti ar ne, tai nereikia galvoti, reikia truputį prakasti substratą ir pažiūrėti, ar jis drėgnas. Jei truputį drėgnas - tai viskas gerai, jei šlapias - tai blogai, o jei sausas - tai reikia saikingai palaistyti. Dabar rudenį jau gana šalta ir drėgna, naktimis iškrenta rasa, tai giliau po mulčiumi substratas neišdžiūna. Realiai užtenka vieno vidutinio lietaus, kad rudenį substratas būtų pakankamai drėgnas mėnesį. Tad sakyčiau, kad rudenį pas mus šilauogės ne laistomos, o tik substratas plaunamas vandeniui kiaurai prasisunkiant. Ir tas perteklinis šlapumas tik kenkia šilauogėms - tiek šaknims, tiek grybienai.

Sutinku su jumis. Manau skirtingame klimate ir augalo priežiūra turi kiek kitokia specifika kažko reikia daugiau ar mažiau jį prižiūrint.  

Aš jau saviškes pieš dvi savaites užmulčiavau Durpetos aukštapelkės durpe ir užpyliau pušų mulčiaus apie 8 cm sluoksniu. Kitaip tariant žiemai paruošiau. Dar žonoma prieš užmulčiuojant palaisčiau kalio sulfato ištirpinau 20 gramų ant 10 litrų vandens. Vienam krūmui. Ir pabarsčiau superfosfato 30 gramų krūmui. 

[vk_]

Prieš 14 valandų, Ricci pranešimas:

Sutinku su jumis. Manau skirtingame klimate ir augalo priežiūra turi kiek kitokia specifika kažko reikia daugiau ar mažiau jį prižiūrint.  

Aš jau saviškes pieš dvi savaites užmulčiavau Durpetos aukštapelkės durpe ir užpyliau pušų mulčiaus apie 8 cm sluoksniu. Kitaip tariant žiemai paruošiau. Dar žonoma prieš užmulčiuojant palaisčiau kalio sulfato ištirpinau 20 gramų ant 10 litrų vandens. Vienam krūmui. Ir pabarsčiau superfosfato 30 gramų krūmui. 

Puikiai rūpiniesi savo šilauogėmis, įdedi daug darbo, todėl joms nelieka jokių kitų galimybių kaip tik puikiai augti ir derėti. 

Šilauogės lengvai perneša žiemas, mūsų klimate praktiškai nieko nereikia daryti siekiant, kad jos sėkmingai peržiemotų. Jos sėkmingai peržiemoja net kai auginamos lauke vazonuose, kurie žiemą pilnai peršąla. Pas mane per kelias žiemas nebuvo jokių žymesnių apšalimų (apšaldavo tik vienas kitas nesumedėjęs ūglys), nors aš jų rudenį netręšiu nei fosforu, nei kaliu. Tad kodėl daug kur kartojama rekomendacija rudenį patręšti kaliu ir fosforu siekiant, kad greičiau sumedėtų ūgliai? Šiuo klausimu man ateina dvi mintys:

1)      Galbūt to reikia, kai buvo gana daug ir gana ilgai tręšiama azotu, dėl ko augalas nenormaliai ilgai auga ir gali nespėti sumedėti;

2)      Tiesiog visi nesigilindami kartoja tą patį mitą.

Beje, aš irgi užsisakiau durpių sunkvežimį, planuoju apmulčiuoti augančias ir gal dar truputį naujų pasisodinsiu. Mulčiuoti yra gerai visus metus ir dabar aš mulčiuosiu ne su tikslu, kad žiemą neapšaltų, o su tikslu, kad naujame durpių sluoksnyje išaugtų naujos šaknys, būtų storesnis mitybinis sluoksnis, krūmai būtų didesni ir atitinkamai duotų didesnį derlių. Pernai rudenį irgi užbėriau durpių, tai mačiau, kad dabar jose jau puikiai išaugusios šaknys.

[vk_]

Kaip šilauogės gauna reikalingas mitybines medžiagas iš substrato? Tas medžiagas jos įsiurbia per šaknis. Įsiurbti gali tik vandenyje ištirpusias medžiagas ir kurios yra tinkamoje formoje. Pavyzdžiui, substrate gali būti daug fosforo junginių, bet jei jie bus netirpūs vandenyje, tai šilauogės tiesiog negalės jų paimti. Yra du būdai, kurie pagerina jų apsirūpinimą maistinėmis medžiagomis:

1)      Mums visiems girdėta mikorizė. Substrate išauga grybiena, kuri sudaro simbiozę su šilauogėmis (susijungia šaknyse) ir vyksta abipusiai naudingi mainai. Šilauogės grybams duoda fotosintezės būdu lapuose pagamintus angliavandenius, o grybai sudaro tartum daug didesnę papildomą šaknų sistemą, per kurią šilauogėms tiekia vandenį, mineralus, pagamina įvairias medžiagas ir net sugeba iš substrato paimti ir padaryti šilauogėms tinkamais mineralus, kurių jos pačios negalėtų paimti. Esame girdėję apie mikorizę, bet nežinome, kad lygiai taip pat veikia aplink gyvas augalų šaknis susikuriančios mikroorganizmų kolonijos. Augalas mikroorganizmus maitina iš šaknų į substratą  išskirdamas angliavandenius, o šie atsidėkoja perdirbdami jam naudingas medžiagas. Apie tai galite pažiūrėti kelis video, kurie pateikti šioje žinutėje ir truputį toliau.   Tai yra pats geriausias ir sveikiausias mitybos būdas, nes taip šilauogės gauna visko, ko reikia, ir gauna subalansuotus kiekius. Bet šis būdas šilauogėms „kainuoja“ – jos turi susimokėti pagamintais „angliavandeniais“. Kad šis būdas sėkmingai veiktų, reikia sudaryti sąlygas, kad išaugtų mikorizė ir mikroorganizmų kolonijos – reikia puraus substrato, kuriame būtų daug oro, reikia mulčiaus, kuris padėtų palaikyti drėgnumą substrate ir sumažintų temperatūros svyravimus jame, reikia tinkamo rūgštaus pH, reikia saugoti šią gyvybę – grybus ir mikroorganizmus – kad neišnuodyti jų su chemija (fungicidais, insekticidais, intensyviu trąšų naudojimu).

2)      Antras būdas yra tręšimas. Įdedi trąšų, rezultate substrate padidėja atitinkamų medžiagų koncentracija ir augalas su tokiomis pačiomis pastangomis gauna daugiau medžiagų. Tai lengvas būdas greitai gauti rezultatą. Bet jis turi trūkumų – mityba gaunasi nesubalansuota, per greitas augimas skatina ligas ir pritraukia kenkėjus, sumažėja augalo atsparumas nepalankioms sąlygoms, ligoms ir kenkėjams, per dideli trąšų kiekiai naikina mikorizę ir naudingų mikroorganizmų kolonijas, kai kas teigia, kad su trąšomis išauginamas gausus, bet menkavertis derlius. Tyrimai rodo, kad mažas tręšimas duoda didesnį efektą augalams su mikorize nei augalams be mikorizės, tai yra, mikorizė padeda efektyviau įsisavinti trąšas. Bet dideli trąšų kiekiai duoda tokį rezultatą, kad augalas lengvai „nemokamai“ gauna medžiagų ir tada jis nustoja angliavandeniais maitinti mikorizę ir mikroorganizmus, ir jie pradeda nykti.

Praktinės išvados:

1)      Norite maksimaliai greito šilauogių augimo ir maksimalaus derliaus – planuokite intensyvų tręšimą trąšomis;

2)      Norite sveikiausių augalų ir vertingiausių uogų – remkitės mikorize plius mikroorganizmų kolonijomis – būtinai mulčiuokite, venkite didesnio chemijos naudojimo;

3)      Kompromisinis variantas veikia, kol trąšos vartojamos saikingai. Pradėjus daug naudoti mineralinių trąšų mikorizė ima nykti.

[Ricci]

Prieš 12 valandų, vk_ pranešimas:

Puikiai rūpiniesi savo šilauogėmis, įdedi daug darbo, todėl joms nelieka jokių kitų galimybių kaip tik puikiai augti ir derėti. 

Šilauogės lengvai perneša žiemas, mūsų klimate praktiškai nieko nereikia daryti siekiant, kad jos sėkmingai peržiemotų. Jos sėkmingai peržiemoja net kai auginamos lauke vazonuose, kurie žiemą pilnai peršąla. Pas mane per kelias žiemas nebuvo jokių žymesnių apšalimų (apšaldavo tik vienas kitas nesumedėjęs ūglys), nors aš jų rudenį netręšiu nei fosforu, nei kaliu. Tad kodėl daug kur kartojama rekomendacija rudenį patręšti kaliu ir fosforu siekiant, kad greičiau sumedėtų ūgliai? Šiuo klausimu man ateina dvi mintys:

1)      Galbūt to reikia, kai buvo gana daug ir gana ilgai tręšiama azotu, dėl ko augalas nenormaliai ilgai auga ir gali nespėti sumedėti;

2)      Tiesiog visi nesigilindami kartoja tą patį mitą.

Beje, aš irgi užsisakiau durpių sunkvežimį, planuoju apmulčiuoti augančias ir gal dar truputį naujų pasisodinsiu. Mulčiuoti yra gerai visus metus ir dabar aš mulčiuosiu ne su tikslu, kad žiemą neapšaltų, o su tikslu, kad naujame durpių sluoksnyje išaugtų naujos šaknys, būtų storesnis mitybinis sluoksnis, krūmai būtų didesni ir atitinkamai duotų didesnį derlių. Pernai rudenį irgi užbėriau durpių, tai mačiau, kad dabar jose jau puikiai išaugusios šaknys.

Ačiū VK_ stengiuosi atrodo noriu jog krūmeliams nieko netruktų.  Aš galvoju taip kiekvieną metą sluoksniuoti ant mulčiaus durbių sluoksnį ir vėl mulčias taip kiekvienais metais rudenį. Manau naujomis durpėmis užpilamas mulčias greičiau supuva ir taip rūgština supstratą. Tokia rotacija gal visai neblogai. Dar vieną dalyką man rekomendavo Petras Basalykas. Jog nepabijoti durpių užpilti prie pat kamieno. Kitaip tariant į vidurį krūmo. sako toks procesas labai skatina naujų ūglių dygimą.

Paklausus jo o kaip kvėpavimas šaknų ir kamieno kaklelio puvinys jog neįsimestų. Sako nebijok mes eile metų taip darorome. Taigi darysiu eksperimentą pavasarį dar uždėsiu durpių į krūmo vidurį.  

 

[vk_]

prieš 39 minutes , Ricci pranešimas:

Ačiū VK_ stengiuosi atrodo noriu jog krūmeliams nieko netruktų.  Aš galvoju taip kiekvieną metą sluoksniuoti ant mulčiaus durbių sluoksnį ir vėl mulčias taip kiekvienais metais rudenį. Manau naujomis durpėmis užpilamas mulčias greičiau supuva ir taip rūgština supstratą. Tokia rotacija gal visai neblogai. Dar vieną dalyką man rekomendavo Petras Basalykas. Jog nepabijoti durpių užpilti prie pat kamieno. Kitaip tariant į vidurį krūmo. sako toks procesas labai skatina naujų ūglių dygimą.

Paklausus jo o kaip kvėpavimas šaknų ir kamieno kaklelio puvinys jog neįsimestų. Sako nebijok mes eile metų taip darorome. Taigi darysiu eksperimentą pavasarį dar uždėsiu durpių į krūmo vidurį.  

Vargu ar durpėmis užpiltas mulčius greičiau supus. Mulčiaus puvimą gali paskatinti azoto trąšos, bet ar verta skubinti mulčiaus supuvimą? Mulčiaus pagrindinė užduotis yra palaikyti didesnę drėgmę ir sumažinti temperatūros svyravimus, o maisto medžiagų šilauogės pakankamai gaus iš substrato. Be to, spyglių mulčiuje yra mažai maistinių medžiagų. Tad daugelis augintojų džiaugiasi, kai mulčius nesupūna kelis metus.

Nereikia tikėtis, kad spyglių ar pjuvenų mulčius parūgštins. Mačiau pH matavimus, tai papuvusių spyglių iš miško pH buvo 5-6, kas yra daug ir ant ribos šilauogėms. Parūgštinimą tau duos siera, kurios jau pribėrei, ir nieko daugiau tau nereikia.

Dauguma augintojų šilauoges storai užberia ir augina kaupo forma. Jei užberti durpėmis, tai jose greit išaugs šaknys. Manau, kad mūsų klimato sąlygomis šilauogės geriau auga pasodintos būtent tokia kaupo forma arba pakeltose lysvėse, nes jose į substratą patenka daugiau oro ir jos greičiau sušyla. Bet auginant tokiame kaupe greičiau džiūsta substratas, todėl praktiškai reikia lašalinės laistymo sistemos. Aš irgi storai užberiu, bet nedarau kaupo, nes nelaistau. Bet turint laistymo sistemą rekomenduočiau būtinai daryti kaupą. Taip pat ir konteineriuose auginant šilauoges, jos greičiau išauga nei žemėje: 

 

[vk_]

 

[vk_]

 

[vk_]

 

[vk_]

Priaugo grybų, nežinau, ar jie sudaro mikorizę, bet vis tiek džiaugiuosi: 

Paskutinis derlius:

Stebuklas - lapo pažastyje iškart trys žiediniai pumpurai. Čia Reka krūmas, kurį pavasarį persodinau siekdamas atgaivinti: 

[duncis]

[Ricci]

O mane šilauogės vakar taip nustebino. Nuvažiavus pas tėvus pamačiau jog šilauogė nori žydėti.  Čia vienas krūmas. Tik gaila nežino tėvai kokia veislė. Manau šilumos per daug šių metų laiku. 

[vk_]

Prieš 14 valandų, Ricci pranešimas:

Manau šilumos per daug šių metų laiku. 

Manau, kad šiluma nekenkia. Šalnų nebuvo, šilauogės toliau sau auga, pas mane dalis jų dar gana žalios, o kai kurios ir visai gražiai žalios. Keli pražydę žiedukai niekam nepakenks. Pas mane irgi buvo atskirų žiedų nenormaliu laiku - rudenį ar vasaros viduryje.

[Ricci]

Prieš 6 valandas, vk_ pranešimas:

Manau, kad šiluma nekenkia. Šalnų nebuvo, šilauogės toliau sau auga, pas mane dalis jų dar gana žalios, o kai kurios ir visai gražiai žalios. Keli pražydę žiedukai niekam nepakenks. Pas mane irgi buvo atskirų žiedų nenormaliu laiku - rudenį ar vasaros viduryje.

Vk nuraminai. Vis galvoju kaip augina šilauoges tokie vokiečiai olanadai ar net lenkai kai pas juos klimatas ir ruduo kiek šiltesnis ir ilgesnis. Atrodo pumpurai negali visi prasiskleisti rudenį. O pavasarį nebus kam žydėti.  

Klausiau kitoje grupėje. Tai sakė būdinga rudeninis pražydimas patriot veislei. Kitos nieko panašaus

[vk_]

On 2020-10-25 at 08:27, duncis pranešimas:

Gražiai gausiai apmulčiuota. Gražūs vešlūs krūmai, su kuriais vertėtų va taip nehumaniškai pasielgti:

 

[vk_]

Prieš 4 valandas, Ricci pranešimas:

Vk nuraminai. Vis galvoju kaip augina šilauoges tokie vokiečiai olanadai ar net lenkai kai pas juos klimatas ir ruduo kiek šiltesnis ir ilgesnis. Atrodo pumpurai negali visi prasiskleisti rudenį. O pavasarį nebus kam žydėti.  

Klausiau kitoje grupėje. Tai sakė būdinga rudeninis pražydimas patriot veislei. Kitos nieko panašaus

Dabar turime jau trečią iš eilės ilgą šiltą rudenį. Beje, lyginant su vidutiniu daugiamečiu rudeniu šis ruduo yra truputį šiltesnis, bet labai didelės anomalijos nėra. Labai didelė anomalija buvo praėjusi šilta žiema ir po jos sekęs šaltas pavasaris. Jei jau jie nepakenkė mūsų šilauogėms, tai dabartinis ruduo išvis nekenksmingas.

Pradedu galvoti, kad tokiais ilgais rudenimis pranašumą turi veislės, kurios neskuba numesti lapų. Pas mane tuo ypač pasižymi Draper - ne visi, bet didelė dalis lapų vis dar skaisčiai žali. Vienais metais man ją apsnigo su lapais, bet niekas neapšalo. Žiūrėsiu, kas toliau su ja gausis.