Jump to content

Recommended Posts

Paskelbta

Viena karve per karta gauna iki 2.5 kg mieziu/kvieciu miltu, +apie 500g kukuruzu miltu ir premiksai. Tokia porcija gauna 2 kartus per diena (ryta ir vakare).Vidutiniskai is vienos karves gaunam 7-7.5 t pieno. Siai dienai baltymu papildomai neduodam, nors masciau apie pasariniu pupu itraukima.  Tik klausimas ar nebus po to perdaug baltymu. Nes sienainis turi ankstiniu nemazai savo sudetyje, ten taip pat pigiu baltymu saltinis. Tik truputi nuklydom nuo mano klausimo kaip ir kuo geriausia pakeisti siena? :) Pienmegi, gal noretumete pasidalinti savo karviu serimo sudetimi? Manau isties praverstu :)

Paskelbta

Šienainiu visiškai pakeisti gali, reikėtu žiūrėti, kad lastelienos nepritrūktu jame tik, tuomet manau neturėtu kilti bėdu vien šeriant šienainiu. Pienmegys kapitalistas, pigei negausi iš jo karvių raciono :)

Paskelbta

Šienainyje ląstelienos tikrai nepritrūks....

O tuose miltuose, kuriuos jūs išvardijote, baltymų nėra.. (t.y. mažiau negu ankštiniuose) Bet, jei gaunate pike 32-33 kg (kaip rašėte 7500) tai šienainis tikrai geras ir baltymingas...

Paskelbta

Šienainio nesmulkinimas, ar susmulkinimas, nekeičia ląstelienos kiekio jame... Pjauti rekia visada laiku, o jei nupjautas laiku, tai šienas, ar šienainis bus pagamintas, karvės lastelienos gaus praktiškai vienodai... Atrodo neitikėtina, bet... Na taip, paprastai šienui žmonės vėlina pjūties laiką, va tada ir dydėja ląsteienos procentas... Jau nemažai metų, karviu šėrimui nenaudoju šieno.

Paskelbta

Kartais, bet tai būna gana nedažnai, į dalytuvą imetame po kokį kilogramą/karvei šiaudų. Bet paprastai to nedarome. čia jei buna išimtinais atvejais, pagal zootechniko rekomendaciją. Paprastai darome mixa: šiemainis, koncentrai +mineralai, dar pagal metus ir sezoną, buna kad į mixa dedame cukrinių išspaudas, traiškytus kukuruzus. Kai augindavome kukuruzus, tai ir kukuruzus ilosuotus dėdavome... Žodžiu visada stengiamės, kad kuo lilgesni laiką pašaras būtų kuo vienodesnis...Na čia ir Pienmėgys tą dalyką moksliškai aiškino, manau jis galėtu viską išsamiai paaiškinti ir apie tą skrandžio rūgštėjimą...

Paskelbta

Kowboy rašo,kad jau pradėjo(?)šienapjūtę,o kaip kiti kolegos?Na ,norėčiau ir aš,bet paskutines dienas ,tai nei dienos be lietaus.Tai kilo klausymas-šiuo metu tą pačią dieną ir sukate žolę,neapvytinę?

Min-de,jau buvo apie tą rūgštingumo svyravimą kažkur diskutavom.Jo išvengti galima arba sumaišant pašarusarba (jei nėra galimybių)dažniau dalinti tuos miltus.

Paskelbta

Šienainio nesmulkinimas, ar susmulkinimas, nekeičia ląstelienos kiekio jame... Pjauti rekia visada laiku, o jei nupjautas laiku, tai šienas, ar šienainis bus pagamintas, karvės lastelienos gaus praktiškai vienodai... Atrodo neitikėtina, bet... Na taip, paprastai šienui žmonės vėlina pjūties laiką, va tada ir dydėja ląsteienos procentas... Jau nemažai metų, karviu šėrimui nenaudoju šieno.

Visiška tiesa.
Paskelbta

O ka naudojate? Maisote su siaudais ar apsiribojate vien silosu, sienainiu? Kaip isvengti karviu virskinimo trakto uzrukstejimo? Tai labiausiai mane neramina.

Virškinimo traktas (o jei tiksliau, prieskrandis, įvairiuose virškinimo trakto vietose rūgštingumas laaaaabai skiriasi) rūgštėja ne nuo silosų (šienainių) o nuo neląstelieninių angliavandenių pertekliaus arba nuo jų šėrimo per daug per kartą..

Neląstelieniniai anglaivandeniai tai krakmolai, cukrai, pektinai, fruktanai, gliukanai..

Visų jų šaltinis- grūdai, grūduose nuo 55 iki 72 procentų krakmolo..

Dar kuo smulkiau grūdai malti, tuo didesnė rizika surūgštėjimui..

Dar skirtingų grūdų krakmolas skyla skirtingu greičiu..

Lėčiausiai skyla kukurūzų ir miežių krakmolas

Greičiausiai- avižų ir kviečių..

Greitai skylantis ir smulkus grūdų krakmolas labai padidina acidozės (surūgštėjimo) pavojų..

Paskelbta

Mačiau vieną nedidelį lauką nupjauta, bet ir tai vien kiaulpienės matyt tebuvo. Planavau šį savaitgali atidaryti šienavimo sezoną, bet aplinkybės taip nulėmė, kad pradžia bus tik kitą savaitę. :)

Paskelbta

Žolės normaliai, nuo 15 iki 20 rulonų/ha. be to branda pati ta. Tikiuosi neprasto atolo, nes jei dabar laukti kol jos padaugės, tai kristu vertė ir atolo nemažai prarasčiau.

Paskelbta

Žolės normaliai, nuo 15 iki 20 rulonų/ha. be to branda pati ta. Tikiuosi neprasto atolo, nes jei dabar laukti kol jos padaugės, tai kristu vertė ir atolo nemažai prarasčiau.

ir kokiam čia krašte? Nes pas mus pievos atnaujintos ir srutom tręštos, bet iki 10 rulonų būtų toli... tai laukiam dar. akivaizdu kad toj pačioj mažoj Lietuvoj labai nevienodos klimatinės sąlygos

Paskelbta

Laukiam laukiam, kol žolė į medį pavirs, o karvės į bebrus.... Po to bus bliausmai, kad pienas nebėga, ir jo kaina maža..... ir mus visi aplink skriaudžia..

pervažiavus visą Lietuvą jaučiasi kontrastas gan didelis tarp Kauno ir mūsų šiaurės. Mums iki jų tokios pat žolės brandos savaitės reikia.

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...