Tuškutė Paskelbta Vasario 6, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 6, 2013 Vyras pagamino triušiams (jaunikliams) šėryklą šienui. Taip gražiai jie valgė. Ateinam po poros valandų, guli gudručiai ėdžių viršuje. Urvą iškniso ir sulipo Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Aika Paskelbta Vasario 8, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 8, 2013 Vyras pagamino triušiams (jaunikliams) šėryklą šienui. Taip gražiai jie valgė. Ateinam po poros valandų, guli gudručiai ėdžių viršuje. Urvą iškniso ir sulipo Patirtas dalykas Ir rodos pro tokią mažą angą išlenda... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Vasario 8, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 8, 2013 Vyras pagamino triušiams (jaunikliams) šėryklą šienui. Taip gražiai jie valgė. Ateinam po poros valandų, guli gudručiai ėdžių viršuje. Urvą iškniso ir sulipo Patirtas dalykas Ir rodos pro tokią mažą angą išlenda... Tai va, rodos tik snukutis telpa. Beu taip smagu, kad tokie gudručiai! Čia matyt kiekvieno pradedančiojo potyriai Iš lazdyno vytelių tas ėdžias darė, bet lovelė išėjo Dabar naują gamina. Iš tinklo Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
kluikas Paskelbta Vasario 8, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 8, 2013 gal galima foto tos seryklos Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Vasario 8, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 8, 2013 gal Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Vasario 8, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 8, 2013 gal Mano gudručiai Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Vasario 8, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 8, 2013 Čia kartu gyvena keturiolika triušiukų 2 ir 3 mėn. Planavom vasarą dėt stogelį ir pastatyt į voljerą (4x3 m) Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Agne30 Paskelbta Vasario 9, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 9, 2013 Man primena zoologijos sodeli. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Gurmanas Paskelbta Vasario 24, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2013 GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) padidintos rizikos produktų grupei priskiriami: rapsai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, spirito, alaus, cukraus gamybos atliekos, koncentruotieji pašarai. Genetiškai modifikuoti organizmai – grėsmė tausojamajai plėtrai. Didžiausią grėsmę kelia patentuotos gyvybės formos ir GMO įdiegimas žemės ūkyje. Biotechnologija ir genetikos revoliucija per labai trumpą laiką pasiekė didelių laimėjimų. Genų inžinerija – tai vieno ar kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Dažniausiai jie ir vadinami genetiškai modifikuotais organizmais. Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje pačioje ląstelėje, iš kurios buvo paimtas. Dėl to augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios iki tol jiems buvo nebūdingos. Genų inžinerija leidžia peržengti rūšių ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į genetiškai modifikuotus gali būti perkelti tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų genai. To nebuvo per milijonus gyvybės evoliucijos žemėje metų, todėl pasekmės yra sunkiai prognozuojamos. Kodėl genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai gali būti pavojingi? Pirma, intervencijos proceso metu gali mutuoti net tik įterpti genai, bet ir visas augalo genomas. Antra, GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, todėl GM maistas gali sukelti toksikozę arba alergiją. Fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip po genetinių manipuliacijų atsiradę augalai žmonėms atima regėjimą, gali virsti realybe jau šiandien. Trečia, metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, yra neištobulinti ir negarantuoja transgeninių augalų saugumo. Egzistuoja du plačiausiai naudojami metodai: 1) ląstelių apšaudymas volframo arba aukso dulkėmis, su kuriais susiejami transgenai. Šiuo atveju nežinoma, kiek naujų genų ir kuriose genomo vietose įsitvirtina. 2) genų įterpimas plazmidėmis, paimtomis iš vienos dirvožemio bakterijos. Šis metodas dažniau naudojamas, bet yra pavojingesnis. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad įvairius gyvūnus šeriant GM maistu, šios plazmidės patenka į įvairių vidaus organų ląsteles: kraują, skrandį, spermą ir t. t., sukelia fiziologinius pokyčius, mutacijas ir reprodukcinės funkcijos pažeidimus. Nepaisant to, galingos tarptautinės kompanijos išvystė ir plečia savo veiklą įvairiausiose srityse. Nors kyla prieštaravimų, tačiau GMO ypač sparčiai plinta žemės ūkio gamyboje. Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1982 m., o per paskutinį penkerių metų laikotarpį pasauliniai genetikų augalų plotai padidėjo daugiau nei 30 kartų. Keturios šalys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kanada, Kinija – augina daugiausia GM augalų. Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei aplinkai, nei žmonėms. Nėra žinoma, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau neįmanoma nuspėti, kokia ateitis laukia žmonijos. Ilgalaikio GM maisto vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką 68 keliančių veiksnių, tam reikia daug laiko, milžiniškų lėšų ir kt. Vartojant GM produktus, gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams; GM maiste gali atsirasti naujų toksinų bei alergenų. Šiuo metu plačiausiai pasaulyje auginami herbicidams ir kenkėjams atsparūs augalai – naudingi gamintojams, bet ne vartotojams. Iš vis dabar auginamų GM augalų 70 % sudaro atsparūs herbicidams, o 20 % – kenkėjams. Plačiausiai auginamos GM sojos, atsparios herbicidui glifosatui. Tai didžiulis palengvinimas žemdirbiams, tačiau jau yra ir pavojaus signalų: Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 50 % padaugėjo žmonių, alergiškų sojoms. Naujausiais pranešimais iš Šveicarijos ir Prancūzijos, bitės, aplankiusios GM rapsų žiedus, neberanda kelio į savo avilius ir žūsta. Daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, patekusių į natūralią gamtą, galimą žalą bioįvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. GM augalų žiedadulkės gali patekti ir apdulkinti giminingus laukinius augalus, augalai ir vabzdžiai gali įgyti imunitetą pesticidams. GM mikroorganizmai dar pavojingesni nei augalai ir gyvūnai, nes jie daug sparčiau dauginasi ir mutageniškai kinta. Ekologiniame ūkyje GMO (genetiškai modifikuotų produktų) NEGALIMA naudoti. Jei ūkininkas naudoja prieš tai minėtus pašarus, tada jis turi turėti iš tiekėjo pažymą, kad pirkti produktai nėra genetiškai modifikuoti arba nenaudoti jų ž. ū. paskirties gyvūnams šerti. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ekopasarai Paskelbta Vasario 24, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 24, 2013 GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) padidintos rizikos produktų grupeipriskiriami: rapsai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, spirito, alaus, cukraus gamybos atliekos, koncentruotieji pašarai. Genetiškai modifikuoti organizmai – grėsmė tausojamajai plėtrai. Didžiausią grėsmę kelia patentuotos gyvybės formos ir GMO įdiegimas žemės ūkyje. Biotechnologija ir genetikos revoliucija per labai trumpą laiką pasiekė didelių laimėjimų. Genų inžinerija – tai vieno ar kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Dažniausiai jie ir vadinami genetiškai modifikuotais organizmais. Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje pačioje ląstelėje, iš kurios buvo paimtas. Dėl to augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios iki tol jiems buvo nebūdingos. Genų inžinerija leidžia peržengti rūšių ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į genetiškai modifikuotus gali būti perkelti tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų genai. To nebuvo per milijonus gyvybės evoliucijos žemėje metų, todėl pasekmės yra sunkiai prognozuojamos. Kodėl genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai gali būti pavojingi? Pirma, intervencijos proceso metu gali mutuoti net tik įterpti genai, bet ir visas augalo genomas. Antra, GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, todėl GM maistas gali sukelti toksikozę arba alergiją. Fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip po genetinių manipuliacijų atsiradę augalai žmonėms atima regėjimą, gali virsti realybe jau šiandien. Trečia, metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, yra neištobulinti ir negarantuoja transgeninių augalų saugumo. Egzistuoja du plačiausiai naudojami metodai: 1) ląstelių apšaudymas volframo arba aukso dulkėmis, su kuriais susiejami transgenai. Šiuo atveju nežinoma, kiek naujų genų ir kuriose genomo vietose įsitvirtina. 2) genų įterpimas plazmidėmis, paimtomis iš vienos dirvožemio bakterijos. Šis metodas dažniau naudojamas, bet yra pavojingesnis. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad įvairius gyvūnus šeriant GM maistu, šios plazmidės patenka į įvairių vidaus organų ląsteles: kraują, skrandį, spermą ir t. t., sukelia fiziologinius pokyčius, mutacijas ir reprodukcinės funkcijos pažeidimus. Nepaisant to, galingos tarptautinės kompanijos išvystė ir plečia savo veiklą įvairiausiose srityse. Nors kyla prieštaravimų, tačiau GMO ypač sparčiai plinta žemės ūkio gamyboje. Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1982 m., o per paskutinį penkerių metų laikotarpį pasauliniai genetikų augalų plotai padidėjo daugiau nei 30 kartų. Keturios šalys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kanada, Kinija – augina daugiausia GM augalų. Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei aplinkai, nei žmonėms. Nėra žinoma, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau neįmanoma nuspėti, kokia ateitis laukia žmonijos. Ilgalaikio GM maisto vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką 68 keliančių veiksnių, tam reikia daug laiko, milžiniškų lėšų ir kt. Vartojant GM produktus, gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams; GM maiste gali atsirasti naujų toksinų bei alergenų. Šiuo metu plačiausiai pasaulyje auginami herbicidams ir kenkėjams atsparūs augalai – naudingi gamintojams, bet ne vartotojams. Iš vis dabar auginamų GM augalų 70 % sudaro atsparūs herbicidams, o 20 % – kenkėjams. Plačiausiai auginamos GM sojos, atsparios herbicidui glifosatui. Tai didžiulis palengvinimas žemdirbiams, tačiau jau yra ir pavojaus signalų: Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 50 % padaugėjo žmonių, alergiškų sojoms. Naujausiais pranešimais iš Šveicarijos ir Prancūzijos, bitės, aplankiusios GM rapsų žiedus, neberanda kelio į savo avilius ir žūsta. Daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, patekusių į natūralią gamtą, galimą žalą bioįvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. GM augalų žiedadulkės gali patekti ir apdulkinti giminingus laukinius augalus, augalai ir vabzdžiai gali įgyti imunitetą pesticidams. GM mikroorganizmai dar pavojingesni nei augalai ir gyvūnai, nes jie daug sparčiau dauginasi ir mutageniškai kinta. Ekologiniame ūkyje GMO (genetiškai modifikuotų produktų) NEGALIMA naudoti. Jei ūkininkas naudoja prieš tai minėtus pašarus, tada jis turi turėti iš tiekėjo pažymą, kad pirkti produktai nėra genetiškai modifikuoti arba nenaudoti jų ž. ū. paskirties gyvūnams šerti. Aciu uz info, pagirtina Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Kovo 10, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 10, 2013 Šiandien savo triušiams pabandymui išviriau grikių. Sulapnoko kad nu Galės vyras sėkmingai toliau sėt Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
raganaite.sar Paskelbta Kovo 15, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 15, 2013 Šiandien savo triušiams pabandymui išviriau grikių. Sulapnoko kad nu Galės vyras sėkmingai toliau sėt o nevirti netinka? ir siaip kas duodat grudus cielus ar malat ir misini darot? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Kovo 15, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 15, 2013 Šiandien savo triušiams pabandymui išviriau grikių. Sulapnoko kad nu Galės vyras sėkmingai toliau sėt o nevirti netinka? ir siaip kas duodat grudus cielus ar malat ir misini darot? Duodu paprastų grūdų nuolat. Puikiai sukramto Tiesa, mūsų avižos mažo lukštingumo. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Agne30 Paskelbta Kovo 16, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 16, 2013 As tai maciau per laida, kad kailiniams triusiams duoda grikiu ir kazkokiu toksinu surisejo. Kailis butu grazus. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
raitelis Paskelbta Kovo 16, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 16, 2013 As tai maciau per laida, kad kailiniams triusiams duoda grikiu ir kazkokiu toksinu surisejo. Kailis butu grazus. pas mane ir be toksinu kailis grazus, atvaziuok duosiu paciupinet Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vyciunia Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 jau pradedat serti triusius zole? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
raitelis Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 jau pradedat serti triusius zole? dar planuoju sieno is kaimo atsivezt, nes paskutine kitka siandien praemiau... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vaidasker Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 jau pradedat serti triusius zole? As jau zole seriu ~2savaites. Tai kai idedu sieno nebenori jo esti ir sustoje laukia kada duosiu zoles Taipogi grudu zymiai maziau besueda kai zoles duodu. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
raitelis Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 2 savaites Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vaidasker Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 taip jei itartinai atrodo is kur zoles gaunu, tai praeitais metais pasistaciau siltnami ~220m² ir puse jame nieko neauga apart zoles tai vat ta zolyte ir seriu triusius.... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tuškutė Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 taip jei itartinai atrodo is kur zoles gaunu, tai praeitais metais pasistaciau siltnami ~220m² ir puse jame nieko neauga apart zoles tai vat ta zolyte ir seriu triusius.... Griekas tokio siltnamio neisnaudot. Naikink žoles ir daržoves sėk! Jei vasara bus kaip pavasaris - tik šiltnamyje kažką užaugint eis. Laukiu ir aš žolės. Morkas baigiu Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
kluikas Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 nu eblogas siltnamiukas noretusi ir foto pamatyt Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
raitelis Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 Morkas baigiu Morku dar turiu dafiga, bet pradejo masiskai gest, eina i konteineri Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
vaidasker Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 nu eblogas siltnamiukas noretusi ir foto pamatyt kad jau teko fotoaparata uzkurti tai jau ne tik siltnami parodysiu Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
raitelis Paskelbta Balandžio 30, 2013 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 30, 2013 sunkiai kuriasi is po ziemos??? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
 (300 x 250 px).png)
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti