Jump to content

UKININKO LAISKAS


SVAJOTOJAS

Recommended Posts

KAIP GYVENA LIETUVA. Laba dieną, vakarą ar rytą. Čia su jumis Lietuvos ūkininkas VYTAUTAS. Turiu trys sūnus: GEDIMINĄ, ALGIRDĄ ir MINDAUGĄ. Dar turiu tris dukras: ALDONĄ, AUSTĖJA ir JURGITĄ. Dar - kelias dešimtis anūkų. Dauguma jų dirba ūkyje, bet vienas yra gydytojas - turi SAVO polikliniką. Jauniausia, Eglutė – dainininkė. Dainuoja lietuvių tautos ir SAVO kūrybos dainas. Turi SAVO įrašų studiją. Labai populiari užsienyje. Neseniai laimėjo eurovizijoje su savo kūrybos daina apie savo tėvynę Lietuvą. Jos dainoje persipynė senovinių lietuvių tautos melodijų garsai su naujoviškais ritmais, ir tokia egzotiška daina labai patiko nieko panašaus lyg šiol negirdėjusiems užsieniečiams. Man jau 80 metų. Žmonai BIRUTEI - 78. Papasakosiu trumpai kaip gyvenu. Mano vaikų darželyje yra daug vaikų. Visi jau žino SAVO LDK istoriją, tautos papročius ir labai protingi. Neseniai buvau pas juos užėjęs ir paklausiau, iš ko žmonės pasaulyje gyvena. Visi lyg vieno vaikai šaukė: '' Iš žemės ". Žinot, vaikų mąstymas tyras ir švarus kaip ašara - jie dar nevisai supranta, kad daug žmonių gyvena iš tų žmonių, kurie gyvena iš žemės. Taigi, turiu pasakyti, kad mes, lietuviai, esame labai protingi ir sąmoningi žmonės, nes į Lietuvos valdžią išsirinkome tokius pat žmones kaip ir mes patys. Žodžiu, – savus. Kai tik prasidėjo < PERESTROJKA >, Europos sąjunga skyrė Lietuvai paramą. Mūsų Lietuvos valdžia gerai suprato, kad Lietuva gerai gyvens ir bus nuo nieko nepriklausoma tik tada, kada turės savo žemę ir gyvens iš savo žemės. Tad atgavusiems žemę žmonėms įsikūrimo pradžiai Lietuvos valdžia iš karto skyrė negrąžinamas paskolas iš Europos sąjungos paramos Lietuvai lėšų fondo. Todėl dabar aš, Lietuvos ūkininkas, gerai įsikūriau ir gyvenu paukščių apčiulbėtame, medumi, duona ir malkų dūmais kvepenčiame sodžiuje labai gerai, nes viską turiu SAVO iš savo žemės. Gi ko neturiu, tai, pardavęs kažką SAVO, nusiperku iš kitataučių. Pirmiausia pasakysiu ko neturiu. NETURIU TIK DRUSKOS, NAFTOS IR METALO. O ką turiu. Turiu 300 hektarų SAVO žemės.Toje žemėje turiu SAVO gyvenamą namą, SAVO sodą ( obelų, slyvų, braškių, serbentų, aviečių ...), SAVO pirtį, SAVO karvidę, SAVO kiaulidę, SAVO avidę, SAVO žirgyną, SAVO bityną, SAVO paukštidę, SAVO kluoną, SAVO svirną, SAVO malūną, SAVO cukraus fabrikėlį, SAVO odų perdirbimo ir siuvimo fabrikėlĮ, SAVO vilnos apdirbimo, paukščių pūkų apdirbimo fabrikėlį, SAVO medžiagos audimo ir siuvimo fabrikėlį, SAVO pieno ir jo produktų gamybos įmonėlę, SAVO duonos kepyklėlę, SAVO alkogolio fabrikėlį, SAVO medžio apdirbimo ir baldų gamybos fabrikėlį, SAVO kalvę, SAVO plytų ir čerpių gamybos fabrikėlį, SAVO dviejų tipų kelias elektrines, SAVO turistinę bazę, SAVO kaimo pradinę mokyklėlę, kurioje vaikai mokomi principu: ,, MĄSTYK SAVARANKIŠKAI “. JOJE UŽDRAUSTA VAIKAMS NUSIRAŠINĖTI VIENIEMS NUO KITŲ UŽDAVINIŲ SPRENDIMUS. Na ir mieste dar turiu SAVO vaikų darželį ir SAVO BANKĄ. Jame kartais truputį skolinu ŠVEDAMS, vokiečiams, britams, italams ir KINIEČIAMS, nes tie proto ubagai tai nieko savo nepadaro, o gyvena tik iš svetimų išsivysčiusių tautų gamybos projektų. Mano vyriausias sūnus Mindaugas mėgsta bankininkauti tame SAVO banke. Gediminas užsiima prekyba su užsieniu grynaveisliais mūsų žirgais, mūsų gamybos baldais, kailiais, avaline, audiniais, rūbais, statybinėm medžiagom, maisto produktais ir kt. Algirdas tvarko gamybos procesą sodžiuje, o Aldona - namų ūkį. Turime nedidelę SAVO skalbyklėlę, kurioje mums apatinius rubus skalbia samdiniai iš užsienio: vokiečiai, britai, rusai, italai, japonai, kiniečiai ... Austėja veda vietinę prekybą tėvynėje Lietuvoje. Mūsų dar šiltą, neseniai iš karvių išmelžtą pieną, šviežią grietinėlę, sūrį, varškę, sviestą, mėsą, medų, kiaušinius, vaisius, daržoves mieste parduodame SAVO parduotuvėse, kuriose nebrangiai pirkti labai mėgsta visi miestiečiai. Kaimiški lietuviški patiekalai mano svečių namų restorane labai patinka užsieniečiams turistams. Ypač jie vertina karštus nuo keptuvės bulvinius blynus su grietinėlės - varškės padažu, bulvinus blynus, keptus ant kopūstų lapų krosnyje, įvaires keptas dešreles, virtus rūkytus kumpius su krienais, klevų sulos su miežiais geltoną alų ir kt. Geras apetitas būna svečiams grįžus iš mano sportinio komplekso bazės, kurioje vieni plaukioja baseine, kiti žvejoja, treti važinėja dviračiais po miškus, žiemą slidinėja nuo kalnų ir tt. Sporto turizmą tvarko mano jaunėlė dukra Jurgita. Labai daug prekių eksportuojame. Iš nemaisto produktų avikailių kailinius labai mėgsta kiniečiai. Bet ir visa kita mano kokybiška produkcija su auksinėm etiketėm ,, MADE IN LITHUANIA – VYTAUTAS “ labai vertinama ir paklausi pasaulyje. Parašykite ir jūs, pasidalinkite savo džiaugsmais, kaip gyvenate Lietuvoje, ką turite SAVO, kiek esate paskolinę užsieniečiams, kiek kitataučių skalbia jūsų apatinius jūsų skalbykloje, dirba drabužių ir avalinės valykloje ir kt … Tik nevaikščiokite pėsti iš Vokietijos, nes nušalsite kojas. 2011 01 15 :icon-surprised:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 2 savaičių...
Visi svjojam panasiai kaip ir SVAJOTOJAS tik kartais daug kam pritruksta kantrybes taip svajoti. Pirmiausia reikia keistis patiems ir valdzia tada tikrai bus SAVA kurios nereikes keiksnoti. Dabar ka turim tai ir turim, kokia tauta tokia ir valdzia :eusa-liar:

Atvirkščiai Algi. Pagal tave gautūsi: kokie vaikai-tokie ir tėvai. :lol: Pagal mane: kokie tėvai -tokie ir vaikai. Todėl: kokia valdžia-tokia ir tauta. Kokį rodo pavyzdį, taip visi ir gyvena, manydami, kad taip normalu.

O svajotojas mums nupaišė tą vaizdą, kurį visi įsivaizdavom atgavę nepriklausomybę ir kokį mums bandė nupaišyti tuometiniai šaukliai, tik pamiršo pasakyti kas taip gyvens: jie-viršunėlės, ar mes-šaknelės.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kagi pabandom visa istorija pateikti is kito galo kur galbut daugeliui artimiau dusios. Gal ir nevisiems tai taikitina bet... Na ir kita vertus nebutinai supraskit , kad ir sio posmo autorius nebutinai apie save raso...

Atejo metas kada Tevyne atgavo nepriklausomibe, kiek puoseleta i tai vilciu , kiek svajoniu ir nerealiu minciu sugalvota buvo. Grazina zeme , pastatus , kaip tai didingai skambejo. Daugeliui tai lig atligis uz patirta skriauda, uz nusavintus hektarus, pastatus , givulius , patirta neteisybe sovietiniais metais kada buves seimininkas tapo kolukio kolukieciu ir priprates dorai ir saziningai dirbti turejo dar ir kitiems pritingintiems alga uzdirbti. Taip ir prabego jaunyste ir brandus amzelis o atligis uz to gerio kurima atiduota sveikata tai ir traumos ir netgi pasimatimas su giltine kur tik valios ir savu pastangu deka ji buvo nuvyta salin. Tas Zmogus nera koks girtuoklis ar tinginys , jis paprasciausiai dirbo dorai ir saziningai. Taigi griztam i atkurta nepriklausomybe ir paziurekim kaip yvikiai klostisis toliau.

Zmogus kaip ir daugelis kitu atgavo savo zeme tik deja pastatu , ka cia apie pastatus kai net sodybos zymes toj zemelej neatrastum. Zodziu ta atgauta zeme reikia idirbti o kuo gi idirbsi kai net nera su kuo, pajai atgauti tik keli parsiokai ir pora karviu, pasirodo tiek tas Zmogus uzdirbo per 30metu kur "kurdamas kolkuki" savo rankomis surente neviena tvarta ir buvo giriamas uz savo darbstuma. Jis uzaugino ir ismoke savo vaikus taipat dorai dirbti, tad atgavus ta SAVO zemele patikejo ja vienam is savo vaiku.

Tesiam toliau... Zmogus junior nusprende tapti UKININKU kaip ir jo tevas, jo senelis. Sumete i kruva santaupas ir isisgijo sena suvargusi traktoriuka kuri kelis metus is eiles paskersdavo ir vel sudedavo i kruva . Uzsispirimas ar tiesig genai senoliu dare savo , atgauta zemele pradejo duoti sioki toki derliu, ukis pradejo dideti, pamate kaiminai kaip jaunelis Zmogus plusa patikejo ir savo zemele del vienokiu ar kitokiu jiems zinomu priezasciu. Tad ir technikos poreikis augo, Zmogus nuosirdziai tikejo savo darbu ir nesudvejojo net i besocius bankus pagalbos kreiptis o ir sie jam neatsuko nugaros. Ukis pradejo panaseti i europos ukius tik deja ir valdzia pradejo elgtis kaip europa diktuoja , uzkrove ta Zmogu visokiausiom ataskaitom ir pamokimais , kad diena lauke nakti prie popieriu ar atvirksciai. Zmogus kantrus nes is mazens iprates prie darbo, pazeminimo ar net pasmerkimo , netgi jis neesas joks pirmininkiukas ar direktoriukas , viska kantriai savo rankomis ir protu pasiekes ir dar bankus, valstybe remia is savo ukio kuri jam visokius patikrinimus ir pamokimus is savo aukstybiu nuleidzia ant jo surambejusio sprando. Pamirsom viena, pati pona DIEVA kuris kasmet visokiausiu eibiu prikrecia ir Zmogui nuo to tik sunkiau, nepasakysi gi valstybei su savo besociais vaikais (valdimo ir mokesciu aparatas), kad siemet maziau ar isvis mazai uzderejo javai ir kitos kulturos. Gyvena ir dirba Zmogus nes kitaip nebuvo mokitas , eina griuna , vel stojasi ir vel klumpa , patiliukais asara nubraukdamas, netgi blogas mintis nuveja salin..., vardan ko ? , vardan savo vaiku kuriuos moko vel to paties , doro ir saziningo gyvenimo kaip ir ji Tevas mokino, savo ideju, savo Tevynes tik ar ta jo Tevyne aukotusi taip del jo???

Sita istorija tai mazdaug puses amziaus (nuo 1945m.) , kazkam atrodis kvaila, kazkam bereiksme o gal kas ir pagalvos , blin juk taip panasu i manaja..., ka cia ir bepridursi, juk cia PAPRASTO ZMOGAUS GYVENIMAS PANORUSIU TAPTI UKININKU.

p.s na manau jau cia prie jumoru nebetinka, greiciau i laisvas temas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sis laiskas, yra mano siekiamybe ir gyvenimo tikslas :) zinoma, daugelis pamanysit kad as esu, naivus svajotojas, taciau as nuo pat vaikystes, nuo tada kai pradejau ropot keturiom paskui teti arianti kelis arus su uz sunku darba kolukyje gautu arkliu, nuo tada as supratau, kad tas zodis savo o ne kazkieno yra pati didziausia jega, varanti visa zmonija i prieki. Nuo tada as siekiu to, atiduodu visa save, neskaiciuodamas laiko atiduoto gamtai, ir as tikiu, kad tai nera tuscias darbas, ir jei nespesiu as pats visko sukurt, mano darbus perims vaikai, ir jie tes si darba :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 1 mėnesio...

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti


×
×
  • Create New...