Dirvos idirbimo budai ir seja

[dumoju]

Su vrimvydu galima sutikti dėl daug kuo, tačiau jam pasakius A, reikia ir pasakyti B. Kodėl būtent darė taip kaip sako. Teorinis pagrindimas būtinas. Kitaip gaunasi situacija, kai pagiedojo, o visi kiti paplojo nesuprasdami o ką ten giedojo. 

[vrimvydas]

Prieš 10 valandų, min-de pranešimas:

Toks misinys nieko gero. Sakyciau netgi nelabai subalansuotas ir augalai ne pagal dirva ir sejos laika dalinai.

Taip sutinku misinys nieko gero  .uztai ir dirbu kad pasitobulinciau .

[linas78s]

Prieš 3 valandas, dumoju pranešimas:

Geriausias posėlis  iš mikorizei draugiškų augalų. Rapsas, ridikas nelabai tinkami. Svarbu ne kas ant žemės, o žemėje. Darant mišinį, reiktų ir varpinių

Dar būna augalų nedraugiškų mikoriziai? Visi augalai turi savo mikorizę ir jinai jam labai draugiška:) virš 20 augalų rūšių turi augti kartu kad pasiektų idealią mikorizę.

[dumoju]

prieš 21 minutes , linas78s pranešimas:

Dar būna augalų nedraugiškų mikoriziai? Visi augalai turi savo mikorizę ir jinai jam labai draugiška:) virš 20 augalų rūšių turi augti kartu kad pasiektų idealią mikorizę.

Paprastas klausimas tamstai, per kiek laiko suyra rapso šaknis? Atsakius į šitą taps aiškiau

[tadasjo]

O misinius tarpiniems kulturoms sejates patys augalus ar perkate? 

[linas78s]

prieš valandą, dumoju pranešimas:

Paprastas klausimas tamstai, per kiek laiko suyra rapso šaknis? Atsakius į šitą taps aiškiau

Tai pirmiausia reikia atskirti kur mikorizė o kur irimas jei šito neskiriat tai sunku paaiškinti, geriausia būtų pasikartoti kursą apie mikrobiologiją.

[dumoju]

prieš 19 minutes , linas78s pranešimas:

Tai pirmiausia reikia atskirti kur mikorizė o kur irimas jei šito neskiriat tai sunku paaiškinti, geriausia būtų pasikartoti kursą apie mikrobiologiją.

Jūs visiškai teisus. Negi reikėjo man nuo to pradėti, kas jau savaime aišku? Todėl ir klausiu, kodėl rapso šaknis skyla lėtai.

[Vilius]

Prieš 3 valandas, ramas 1 pranešimas:

Bet tai pats ir pili ta azota ,ar kazkas tau jo pripyle?Manau jeigu butum siemet kules 9-10 tonu ,kaip visada sitos eilutes butai ir neparases...Kaip ir brolis plugas  numestas i kampa.

Iki 150vm trešiu azota tiek rapsui tiek kviečiam. Nematau reikalo ten varyt gerais metais didelės dozės pasiteisina bet dirvožemiui ne i nauda. Yra teke pasiekt 200vm riba bet buvo vieni metai tokie. O jonišky standartas 200-250vm azoto net kaikurie sugeba ir virš 250vm veiklios isudyt. Pavasari bandysim su 130-140vm užaugint. 

[vrimvydas]

Prieš 5 valandas, dumoju pranešimas:

Be drėgmės balanso gali auginti kur nori, visur bus blogai ir angles mažės visur. 

tie zemes nasu balai sakem ant vandens rasyti . Kada jie buvo skaicuojami . sei dienai zemaitijoje yra derlingesniu lauku nes jie turi givulininkiste nei Joniskije  kur buvo varoma chemija is dvieju ranku ir traktoriai pas visus sveria min12 t . buvo net tokia mada kai ukinikai lenktiniavo kas giliau I zeme ilindo . Turim ka turim .ir as tokiu klaidu esu pridirbes .

[vrimvydas]

Prieš 7 valandas, Remse pranešimas:

Bepigu jam taip kalbėti. Juk cia Joniskio zemes, kur dirvos sunkios. Retai kada sausra cia paveikia. Jie nieko netresdami gali gauti 5 t/ha kvieciu. 

Zinok siemet kas trese ant 10 t kule 5t ir tie kas trese pagal poreike kule 5t . O sunki dirva turi ne ka maziau minusu nei lengva .

[vrimvydas]

Prieš 5 valandas, dumoju pranešimas:

Organiniam azote mineralinio yra tik 2 proc. Sausom sąlygom dirvožemis nesugeba paversti greitai ir daug į nitratinį. Tokiomis sąlygomis bet kokia azotinė trąša panaudota ne nitratinės formos yra dirvos niekinimas

Oi dabar gausi uz tokias mintis nuo rimtu ir viska gerai zinanciu ukininku . Ir apskritai kam tie europos mokslininkai daro visokius tirimus ka jie ten peza su visokiom isvadom . Geriau jie paklaustu Lietuvos ukininko dirbancio nettt 30 metu ar maziau kaip ir ka reikia daryti ir viska suzinotu be jokiu bandimu . Tokas jausmas kad visi europos agronominiai protai dirba Lietuvoje ukininkais .

[vrimvydas]

Prieš 2 valandas, Vilius pranešimas:

Iki 150vm trešiu azota tiek rapsui tiek kviečiam. Nematau reikalo ten varyt gerais metais didelės dozės pasiteisina bet dirvožemiui ne i nauda. Yra teke pasiekt 200vm riba bet buvo vieni metai tokie. O jonišky standartas 200-250vm azoto net kaikurie sugeba ir virš 250vm veiklios isudyt. Pavasari bandysim su 130-140vm užaugint. 

tikrai su tiek uzaugs ir ne ka blogiau . O jei dar du metus iseiles tresei normalei ir gavai mazesni derliu nei tikejeisi ir neesi susivares humusinguma  tai to azoto yra socei tik gal jis nuejes I gilesnius sloksnius arba netoligiai pasiskirstes . tam ir yra tarpines kulturos .

[jevgenijus]

prieš 4 minutes , vrimvydas pranešimas:

Oi dabar gausi uz tokias mintis nuo rimtu ir viska gerai zinanciu ukininku . Ir apskritai kam tie europos mokslininkai daro visokius tirimus ka jie ten peza su visokiom isvadom . Geriau jie paklaustu Lietuvos ukininko dirbancio nettt 30 metu ar maziau kaip ir ka reikia daryti ir viska suzinotu be jokiu bandimu . Tokas jausmas kad visi europos agronominiai protai dirba Lietuvoje ukininkais .

Jūs Rimvydai turite bėdą. Virtualiam bendravime reikia mokėti perduoti ne tik informaciją, bet ir emociją. Iš šio posto neina suprast, sarkazmas ar bandymas įžeisti. 

[vrimvydas]

prieš 38 minutes , jevgenijus pranešimas:

Jūs Rimvydai turite bėdą. Virtualiam bendravime reikia mokėti perduoti ne tik informaciją, bet ir emociją. Iš šio posto neina suprast, sarkazmas ar bandymas įžeisti. 

Niekada neturejau noro nieko izeisti jei uzena toks potrsukis tesiog pasisalinu. Jooo romanu tikrai nemokeciau rasyti o virtualiai apskritai jau nesmoksiu , ne tas amzius. PS Sarkazmas

[dumoju]

prieš 52 minutes , vrimvydas pranešimas:

Oi dabar gausi uz tokias mintis nuo rimtu ir viska gerai zinanciu ukininku . Ir apskritai kam tie europos mokslininkai daro visokius tirimus ka jie ten peza su visokiom isvadom . Geriau jie paklaustu Lietuvos ukininko dirbancio nettt 30 metu ar maziau kaip ir ka reikia daryti ir viska suzinotu be jokiu bandimu . Tokas jausmas kad visi europos agronominiai protai dirba Lietuvoje ukininkais .

Yra ne tik Europos, bet ir pvz. Australų išsamūstyrimai. Vakarinėje dalyje dėl drėgmės trūkumo jau pila biocharą, nebeturi humuso. Viskas dėl pastovių sausrų. Per porą sausų metų pas mus humuso apmažėjo taip pat. 

[jevgenijus]

prieš 14 minutes , vrimvydas pranešimas:

Niekada neturejau noro nieko izeisti jei uzena toks potrsukis tesiog pasisalinu. Jooo romanu tikrai nemokeciau rasyti . PS Sarkazmas

Galima pasiust ant trijų raidžių ir ne įžeisti. Galima, pasakyt kažką net nesusikeikiant ir kaip sako, prie geros chebros gautum į snukį.

Agronomija tai profesija. Dalijimasis profesinėmis žiniomis neturėtų būt toks aistringas, kokiu kartais čia būna. 

[vrimvydas]

prieš 27 minutes , jevgenijus pranešimas:

Galima pasiust ant trijų raidžių ir ne įžeisti. Galima, pasakyt kažką net nesusikeikiant ir kaip sako, prie geros chebros gautum į snukį.

Agronomija tai profesija. Dalijimasis profesinėmis žiniomis neturėtų būt toks aistringas, kokiu kartais čia būna. 

Cia tu teisus . As kartai net paliginu agronoma ir dailininka. Yra visokiu stiliu o kartai net tadpat stilius turi skirtingus potepius , nera tokiu pat paveikslu o netgi jei bandoma perpiesti koki paveiksla orginalas visvien bus geresnis 

[vrimvydas]

Kas yra MIKORIZĖ?

Tai aukštesniųjų augalų ir kai kurių dirvožemio grybų abipusiai naudingas sambūvis (simbiozė, mutualizmas). Tai – evoliucijos eigoje išsivystęs ryšys, dėl kurio naudą gauna abu organizmai. Grybas gauna tiesioginį angliavandenių (cukrozės, gliukozės ir kt.) šaltinį, kuriuos augalai susintetina fotosintezės metu. Grybiena, susijungusi subtiliomis jungtimis su augalo šaknimis, žymiai išplečia augalo šaknyno tūrį irsiurbiamojo paviršiaus plotą. Todėl grybai gauna medžiagų, kurių patys negali pasigaminti, o jie augalui atiduoda didžiąją dalį vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų, kuriuos įsiurbia savo gerai išvystyto grybienos tinklo pagalba. Tokios tarpusavio sąveikos metu abu organizmai gaunadaugiau nei duoda. 
Absoliuti dauguma pasaulio augalų sudaro sąjungą su mikoriziniais grybais – nustatyta, kad mikorizinė simbiozėegzistuoja 92% visų pasaulyje ištirtų augalų genčių ir 80% rūšių.
Dėl savybės susijungti su augalų šaknimis, mikoriziniai grybai žymiaiišplečia augalų šaknyno apimtį ir sudaro tarsi didžiulę papildomą šaknų sistemą. Grybienos hifai (plonytės išsišakojusios, susiraizgiusios ir tankiai susipynusios gijelės, sudarančios grybieną) įsisavina vandenį ir maisto medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio, ir perduoda augalui.Todėl augalo mityba ir augimas reikšmingai pagerėja. Be mikorizės augalų šaknys gali nesugebėti įsisavinti fosfatų jonų šarminės reakcijosdirvožemiuose. Tuo tarpu, mikorizinių grybų hifai tokios formos fosforą įsisavina nesunkiai ir padaro jį prieinamą kolonizuotiems augalams.Augalai, turintys mikorizes, dažnai yra atsparesni pašaknio ligoms, kurias sukelia dirvoje gyvenantys patogenai. Be to, mikorizinių grybų hifų tinklasreikšmingai pagerina dirvožemio struktūrą, o ypač vandens išlaikymo savybes. Todėl mikorizes turintys augalai yra atsparesni sausrospoveikiui. Negana to, mikoriziniai grybai sumažina neigiamą druskų ir metalų poveikį augalams šeimininkams,padidina jų produktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių mikorizinių grybų rūšys padeda augalams neutralizuoti toksiškų sunkiųjų metalųpoveikį: cinko, švino, kadmio ar gyvsidabrio.
Mikorizių efektyvumas labiausiai atsiskleidžia itin skurdžių ir nualintųdirvožemių sąlygomis. Tokiuose dirvožemiuose pasodinti augalai, neturintys mikorizių, sunkiai prigyja ir prastai auga. Tuo tarpu, sodinant arsėjant augalus ir pridedant mikorizinių grybų sporų arba hifų, augalai sėkmingai prigyja ir auga.
Gamtoje egzistuoja kelių tipų ir įvairiųgrybų rūšių mikorizės, kurios funkcionuoja kiek kitokiu būdu. Išskiriami du stambūs mikorizių tipai, pagal tai, kaip grybų hifai susijungia suaugalų šaknimis – ektomikorizė ir endomikorizė (arbuskulinė mikorizė). Pvz. didžioji dalis spygliuočių ir lapuočių medžių formuoja ektomikorizes, ožoliniai augalai – endomikorizes. Taip pat, kaip atskiros grupės išskiriamos ir ektoendomikorizės, orchidinių beierikinių augalų mikorizės. Todėl, labai svarbu išskirti, ištirti ir padauginti konkrečių rūšių mikorizinius grybus ir sukomplektuoti juos taip, kad geriausiaitiktų tam tikriems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius.
Mikoriziniai grybai efektyviai aprūpina augalus vandeniu ir maistomedžiagomis, padaro augalą atsparesnį dirvožemiu plintančioms ligoms, teršalams, padeda geriau atlaikyti nepalankių sąlygų laikotarpius, skatinageresnį įsišaknijimą, augimą, žydėjimą ir vaisių brandinimą. Tokį vertingą partnerį augalas gauna visam jo gyvenimui.

Mikorizinių grybų privalumai:
• Geresnis ir subalansuotas augimas
• Atsparumas sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms
• Tausoja vandenį ir trąšas
• Gausiai žydi, didesni vaisiai ir derlius
• Padidina persodinamų augalų prigyjimą
• Ypač tinka skurdžiuose, nederlinguose dirvožemiuose
• Sveikesnė ir tankesnė šaknų sistema,stipriai padidėjęs gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iš dirvožemio

 

 

[jonc]

prieš 44 minutes , vrimvydas pranešimas:

Kas yra MIKORIZĖ?

Tai aukštesniųjų augalų ir kai kurių dirvožemio grybų abipusiai naudingas sambūvis (simbiozė, mutualizmas). Tai – evoliucijos eigoje išsivystęs ryšys, dėl kurio naudą gauna abu organizmai. Grybas gauna tiesioginį angliavandenių (cukrozės, gliukozės ir kt.) šaltinį, kuriuos augalai susintetina fotosintezės metu. Grybiena, susijungusi subtiliomis jungtimis su augalo šaknimis, žymiai išplečia augalo šaknyno tūrį irsiurbiamojo paviršiaus plotą. Todėl grybai gauna medžiagų, kurių patys negali pasigaminti, o jie augalui atiduoda didžiąją dalį vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų, kuriuos įsiurbia savo gerai išvystyto grybienos tinklo pagalba. Tokios tarpusavio sąveikos metu abu organizmai gaunadaugiau nei duoda. 
Absoliuti dauguma pasaulio augalų sudaro sąjungą su mikoriziniais grybais – nustatyta, kad mikorizinė simbiozėegzistuoja 92% visų pasaulyje ištirtų augalų genčių ir 80% rūšių.
Dėl savybės susijungti su augalų šaknimis, mikoriziniai grybai žymiaiišplečia augalų šaknyno apimtį ir sudaro tarsi didžiulę papildomą šaknų sistemą. Grybienos hifai (plonytės išsišakojusios, susiraizgiusios ir tankiai susipynusios gijelės, sudarančios grybieną) įsisavina vandenį ir maisto medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio, ir perduoda augalui.Todėl augalo mityba ir augimas reikšmingai pagerėja. Be mikorizės augalų šaknys gali nesugebėti įsisavinti fosfatų jonų šarminės reakcijosdirvožemiuose. Tuo tarpu, mikorizinių grybų hifai tokios formos fosforą įsisavina nesunkiai ir padaro jį prieinamą kolonizuotiems augalams.Augalai, turintys mikorizes, dažnai yra atsparesni pašaknio ligoms, kurias sukelia dirvoje gyvenantys patogenai. Be to, mikorizinių grybų hifų tinklasreikšmingai pagerina dirvožemio struktūrą, o ypač vandens išlaikymo savybes. Todėl mikorizes turintys augalai yra atsparesni sausrospoveikiui. Negana to, mikoriziniai grybai sumažina neigiamą druskų ir metalų poveikį augalams šeimininkams,padidina jų produktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių mikorizinių grybų rūšys padeda augalams neutralizuoti toksiškų sunkiųjų metalųpoveikį: cinko, švino, kadmio ar gyvsidabrio.
Mikorizių efektyvumas labiausiai atsiskleidžia itin skurdžių ir nualintųdirvožemių sąlygomis. Tokiuose dirvožemiuose pasodinti augalai, neturintys mikorizių, sunkiai prigyja ir prastai auga. Tuo tarpu, sodinant arsėjant augalus ir pridedant mikorizinių grybų sporų arba hifų, augalai sėkmingai prigyja ir auga.
Gamtoje egzistuoja kelių tipų ir įvairiųgrybų rūšių mikorizės, kurios funkcionuoja kiek kitokiu būdu. Išskiriami du stambūs mikorizių tipai, pagal tai, kaip grybų hifai susijungia suaugalų šaknimis – ektomikorizė ir endomikorizė (arbuskulinė mikorizė). Pvz. didžioji dalis spygliuočių ir lapuočių medžių formuoja ektomikorizes, ožoliniai augalai – endomikorizes. Taip pat, kaip atskiros grupės išskiriamos ir ektoendomikorizės, orchidinių beierikinių augalų mikorizės. Todėl, labai svarbu išskirti, ištirti ir padauginti konkrečių rūšių mikorizinius grybus ir sukomplektuoti juos taip, kad geriausiaitiktų tam tikriems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius.
Mikoriziniai grybai efektyviai aprūpina augalus vandeniu ir maistomedžiagomis, padaro augalą atsparesnį dirvožemiu plintančioms ligoms, teršalams, padeda geriau atlaikyti nepalankių sąlygų laikotarpius, skatinageresnį įsišaknijimą, augimą, žydėjimą ir vaisių brandinimą. Tokį vertingą partnerį augalas gauna visam jo gyvenimui.

Mikorizinių grybų privalumai:
• Geresnis ir subalansuotas augimas
• Atsparumas sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms
• Tausoja vandenį ir trąšas
• Gausiai žydi, didesni vaisiai ir derlius
• Padidina persodinamų augalų prigyjimą
• Ypač tinka skurdžiuose, nederlinguose dirvožemiuose
• Sveikesnė ir tankesnė šaknų sistema,stipriai padidėjęs gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iš dirvožemio

 

 

Ir ju tikriausiai buna pirkt?

[vrimvydas]

prieš valandą, jonc pranešimas:

Ir ju tikriausiai buna pirkt?

Sita vieta reiketu praleisti

[dumoju]

Prieš 1 valandų, jonc pranešimas:

Ir ju tikriausiai buna pirkt?

Jų pirkt nebūna ir nebus. Esmė yra sudaryti jiems sąlygas daugintis ir gyventi, jie patys pasidaugins. Ūkininkai per daug skiria dėmesio bakterijoms, pamiršdami augalų ir grybų šaknų simbiozę. Intensyviai dirbant žemę arba auginant netinkamas kultūras grybienos mažėja, kas labai nenaudinga. Pvz. išarus seną pievą labai puikiai matosi šaknys aplipusios hifais. Atsisakius bastutinių augalų ir nedirbant dirvožemio prisidėtume prie geresnio savo rytojaus, tačiau visiems reikia gyventi. Darant posėlį bastutinių reiktų išvengti ir durvą dirbti striptillu. 

[vrimvydas]

prieš valandą, dumoju pranešimas:

Jų pirkt nebūna ir nebus. Esmė yra sudaryti jiems sąlygas daugintis ir gyventi, jie patys pasidaugins. Ūkininkai per daug skiria dėmesio bakterijoms, pamiršdami augalų ir grybų šaknų simbiozę. Intensyviai dirbant žemę arba auginant netinkamas kultūras grybienos mažėja, kas labai nenaudinga. Pvz. išarus seną pievą labai puikiai matosi šaknys aplipusios hifais. Atsisakius bastutinių augalų ir nedirbant dirvožemio prisidėtume prie geresnio savo rytojaus, tačiau visiems reikia gyventi. Darant posėlį bastutinių reiktų išvengti ir durvą dirbti striptillu. 

Super

[linas78s]

On 2019-09-29 at 19:01, dumoju pranešimas:

Jų pirkt nebūna ir nebus. Esmė yra sudaryti jiems sąlygas daugintis ir gyventi, jie patys pasidaugins. Ūkininkai per daug skiria dėmesio bakterijoms, pamiršdami augalų ir grybų šaknų simbiozę. Intensyviai dirbant žemę arba auginant netinkamas kultūras grybienos mažėja, kas labai nenaudinga. Pvz. išarus seną pievą labai puikiai matosi šaknys aplipusios hifais. Atsisakius bastutinių augalų ir nedirbant dirvožemio prisidėtume prie geresnio savo rytojaus, tačiau visiems reikia gyventi. Darant posėlį bastutinių reiktų išvengti ir durvą dirbti striptillu. 

Įdomu pasidarė dėl tų bastutinių dėl ko jų reikia vengti,ar čia iš lempos sugalvojot?

[dumoju]

Prieš 1 valandų, linas78s pranešimas:

Įdomu pasidarė dėl tų bastutinių dėl ko jų reikia vengti,ar čia iš lempos sugalvojot?

Kiek teko skaityti darytų tyrimų, tai hifai sugeba prasiskverbti tik pro negyvas žievės ląsteles, o susidūrę su gyvomis žievės ląstelėmis atitraukia savo citoplazmas. Tai natūraliai gaunasi taip, kad simbiozės nėra. 

[linas78s]

O jei žmonių kalba paaiškintumėte:) pagal jus tai bastutiniai auga be mikorizės o visi kiti negyvi augalai būna kad neatitrauktų savo citoplazmų.