Dirvos idirbimo budai ir seja

[drapox]

... Rapsai dirva atstato , javai alina.....

Nelabai norėčiau sutikti su šiuo teiginiu. Rapsai, kuriuos dažniausiai irgi auginam sėkloms kaip ir javai grūdams, alina dirvą. Pagal medžiagų sunaudojimą nelabai atsilieka nuo javų, o kad labai daugiau už javus atiduotų sausųjų medžiagų tai ko gero irgi nelabai. Tai gi realiai tai tik dėl rotacijos. O dėl dirvos gerinimo nebent rapsai aparimui, jei vien apie rapsus kalbant.

[Vilius]

Tobuleja ir mokslas visokias bakterijas israde siulo pumpuot i zeme kiek ten naudos velniai zino bet matyt veikia zemes gerinime.

Norint kad padėtų bakterijos , joms turi būti salygos gyventi, tai tas pat kas iššpilt sliekus ant asfalto ir pažiūrėti ar nuo to pagerės asfaltas taip ir bakterijos pesticidais ir kitais nuodais užterštoj dirvoj.

Augalas pats negali pasiimt mineralų iš dirvos , jam juos turi padėti pasiimt bakterijos su grybais arba paduoti mineralinių druskų pavidalu (trašų).

Kaip tikras vadybininkas is kustodijos nuskambejo

Realiai pats jau 2 metus zaidziu su tarpiniais augalais, pastebejimas toks, kad 10 balu mazesneje zemeje, imu vienodus derlius su geresnem zemem lyginant, tai skaitau ju nauda jauciama akivaizdi, norisi bandyt ir kustodijos siulomus amalgerol azofit ir npk magic, bet dar reikia per save perlipt, kad tai tikrai pasijaus po keletos metu nes kainos ten tikrai nemazos, pagyvensim pamatysim;..

[gž]

Tobuleja ir mokslas visokias bakterijas israde siulo pumpuot i zeme kiek ten naudos velniai zino bet matyt veikia zemes gerinime.

Norint kad padėtų bakterijos , joms turi būti salygos gyventi, tai tas pat kas iššpilt sliekus ant asfalto ir pažiūrėti ar nuo to pagerės asfaltas taip ir bakterijos pesticidais ir kitais nuodais užterštoj dirvoj.

Augalas pats negali pasiimt mineralų iš dirvos , jam juos turi padėti pasiimt bakterijos su grybais arba paduoti mineralinių druskų pavidalu (trašų).

Kaip tikras vadybininkas is kustodijos nuskambejo

Realiai pats jau 2 metus zaidziu su tarpiniais augalais, pastebejimas toks, kad 10 balu mazesneje zemeje, imu vienodus derlius su geresnem zemem lyginant, tai skaitau ju nauda jauciama akivaizdi, norisi bandyt ir kustodijos siulomus amalgerol azofit ir npk magic, bet dar reikia per save perlipt, kad tai tikrai pasijaus po keletos metu nes kainos ten tikrai nemazos, pagyvensim pamatysim;..

Jai labai trumpai tai pagal mane , jai paiimi iš lauko biomasę kasmetai ir nieko negražini tai viskas eina į minusa , jai kiek paimsi tiek ir gražinsi , tai eis į pliusa , kadangi dasidės saulės energija ir atskridęs co2 su tarkim užfiksuotu kai kurių augalų azotu šaknyse.

O dėl mikrobų tai jai bus jiems ka valgyt , tai jų užsiveis tiek kiek reikia ir kokių reikia , o tas vadybininkas gali ka nori pardavinėti , jai dirvoje nebus yrančios organikos mikrobam , tai pilk nepyles tuos vandenėlius , vistiek pinigai bus į bala. Mikrobų yra daug rušių ir jai viena ipilsi , greitai jiems bus chana , o jų yrančių kūnų ozota greitai pasisavins augalai ir bus trumpas greitas augimas , kaip salietros papylus , nauda ta pati.

[gž]

norisi bandyt ir kustodijos siulomus amalgerol azofit ir npk magic,

Dar reik išsiaiškint kokios ten bakterijos , jai aerobinės ir jas išpylys giliai suariam ir jos atsiranda ten kur nėra oro , jom automatiškai bus kapiec , o su anaerobinėm atbulai.

[gž]

Jei kalbant apie dirvos gyvybinguma tai knygoj rasoma kad zemes negalima arti, ja reikia giliai purenti nevartant zeme sluoksniu ir dirbti tik 5-6cm virsutini dirvos sluoksni tuomet gyvybei dirvoje niekas netrugdys nekalbant apie chemija ir trasas. Zodziu mes visi prisigalvojam kaip kuo daugiau kistis i gamtos reikalus, bet reiktu pakeist poziury, nueikit i paprasciausia piktzolyna ir issikaskit duobute ir ta paty padarykit nueja i jusu kulturini lauka, aiskiai matos kokia turi but dirvos struktura kiek slieku joje turetu but kaip kvepet turetu, o dar geriau pagalvokit kas vyksta su nukritusiu medzio lapu, mes turetume kopijuot tai ka daro gamta ir is jos mokytis. Zodziu kas perskaitys ta knyga supras, tada reiktu toliau diskutuot. Nesijuokit blaiviai rasau:)

Kopijuot galima savo darže kelių arų , o ne ūkininkų laukus . Kad ir kaip blaiviai galvosi ir kopijuosi , gamtoj monokultūros nerasi ,o kai pažeistos biocenozės, stengiasi ta pati gamta viska atstatyti (įvairovę) . Žodžiu , kai atsiranda daug vienodos rūšies augalų vienoj vietoj , atsiranda kas juos ir valgo ( ligos , kenkėjai) kurie paprastai nevengia ir greitai daugintis (kad greičiau atlikt savo darba) , ir atsiranda du keliai , arba pradėti galvoti kaip čia padarius stiprius augalus ir biologini fona, kad galėtų kažkiek atsiginti , arba viska išnuodyt ir pabarstyt trašų. Pirmas būdas reikalauja daug stebėti , gilintis , galvoti . Kitas būdas pirkti nuodus ir trašas ir mokėti pinigus tiems kas už jus pagalvos ir patars ir parduos.

Jau pabandyta nekarta( kaikas tuo jau septynis metus užsiima) , jai kopijuoji gamta , nenaudodamas jokių trašų ir nuodų , tai net ir su puse derliaus gali tekti atsisveikinti, aišku kokybės negalima lyginti kur užauge gamtiškai , kur arime. Bet ir kainų negalima lyginti.

http://gzmaistas.wordpress.com/category ... uleviciai/

Dabar jau daržais jie neužsiima nuėjo su avim toliau , bet žinau pas ka ir brangiau būdavo ir viska išpirkdavo.

[Algis...]

taip iseitu , kad cia paties puslapis ?

[gž]

taip iseitu , kad cia paties puslapis ?

Ne, puslapis ne mano ir aš su pardavimais neturiu nieko bendro, tiek kad taipat praktikuoju toki auginimo būda, kurį mes gamtine žemdirbyste vadinam ir bandom surasti papraščiausia varijanta kaip kuo mažiau kišantis (ta prasme kuo mažiau vargo kad būtų gaunant derlių) į gamta užsiauginti sau sveikų daržovių.

Aš dalyvauju tik gamtinės žemdirbystės ir šiaurės paukštis forumuose, kur bandom surinkti dar kas neprarasta senoviškų augalų ir paukščių veisles tinkančias mūsų klimatiui , kurias galima būtų daugintis patiems ir kurioms reiktų kuo mažiau priežiūros ir nebūtų priklausomybės nuo sėklų pardavėjų. Sunku nupasakot, bet mintis turėtų būti aiški. pvz. Kai pabrangs sėklos kaip pvz indijoj buvo su medvilne kai monsanto užvaldė rinka ir pabrangino iškart 4 kartus ir daug ūkininkų subankrotino su savo gmo medvilne, aišku už skolas būna perimtas ūkis ir toliau viskas kaip pietų amerikoj , soja visam pasauliui. Taspat manau laukia ir mūsų žemdirbių , gal nevisai greit, bet ta korporacija prognozuojama kad po 15 metų jau turės didele dalį pasaulio maisto kontrolės, ir kai ateis vyti vaikų ar anūkų iš tavo žemės skaudės širdį labai.

[gž]

gž -- as ta pukiai suprantu, bet bent jau galima praplesti akirati, pakeisti poziuri ir bandyti bent kazka pritaikyti ir pakeisti, o gal kazkam pasiseks

Tai kad dažniausiai pirštu tik pasukioja prie smilkinio , jai bandai kanors papasakoti kad bent sudomint žmogų jog toliau domėtųsi. Nes neretas ūkininkas net nežino nei kokie procesai vyksta dirvoj , nei ka valgo augalai , nei iš kur kaip ir kiek tų vitaminų atsiranda ir neretas negali logiškai paaiškint savo veiksmų (pvz kam giliai aria ) . Sako, ai senelis arė, tėvas arė ir aš ariu ir neknisk tu man proto , o kai pamato kopūstus pievoj augančius , tai žiūri isižioja kaip i stebukla koki.

Tai baisu išsiduoti dažniausiai , kad neišdurnintų.

[jevgenijus]

gž -- as ta pukiai suprantu, bet bent jau galima praplesti akirati, pakeisti poziuri ir bandyti bent kazka pritaikyti ir pakeisti, o gal kazkam pasiseks

Tai kad dažniausiai pirštu tik pasukioja prie smilkinio , jai bandai kanors papasakoti kad bent sudomint žmogų jog toliau domėtųsi. Nes neretas ūkininkas net nežino nei kokie procesai vyksta dirvoj , nei ka valgo augalai , nei iš kur kaip ir kiek tų vitaminų atsiranda ir neretas negali logiškai paaiškint savo veiksmų (pvz kam giliai aria ) . Sako, ai senelis arė, tėvas arė ir aš ariu ir neknisk tu man proto , o kai pamato kopūstus pievoj augančius , tai žiūri isižioja kaip i stebukla koki.

Tai baisu išsiduoti dažniausiai , kad neišdurnintų.

Stebuklas butu jei 20ha pievoje augtu kopustai, prekiniai, nesantys pelna. Kaip suprantu, taip nera:). Visa tai nuostabu, tik kazin ar taip augindami pamaitintume tuos 7mljr alkanu burnu. Zinoma tas supratimas apie dirva ir procesus joje dides, bet kolkas ...

Neziurint i tai, kad zemdirbyste vienas seniausiu uzsiemimu, apie dirva zinom nedaugiau nei apie kosmosa.

[gž]

gž -- as ta pukiai suprantu, bet bent jau galima praplesti akirati, pakeisti poziuri ir bandyti bent kazka pritaikyti ir pakeisti, o gal kazkam pasiseks

Tai kad dažniausiai pirštu tik pasukioja prie smilkinio , jai bandai kanors papasakoti kad bent sudomint žmogų jog toliau domėtųsi. Nes neretas ūkininkas net nežino nei kokie procesai vyksta dirvoj , nei ka valgo augalai , nei iš kur kaip ir kiek tų vitaminų atsiranda ir neretas negali logiškai paaiškint savo veiksmų (pvz kam giliai aria ) . Sako, ai senelis arė, tėvas arė ir aš ariu ir neknisk tu man proto , o kai pamato kopūstus pievoj augančius , tai žiūri isižioja kaip i stebukla koki.

Tai baisu išsiduoti dažniausiai , kad neišdurnintų.

Stebuklas butu jei 20ha pievoje augtu kopustai, prekiniai, nesantys pelna. Kaip suprantu, taip nera:). Visa tai nuostabu, tik kazin ar taip augindami pamaitintume tuos 7mljr alkanu burnu. Zinoma tas supratimas apie dirva ir procesus joje dides, bet kolkas ...

Neziurint i tai, kad zemdirbyste vienas seniausiu uzsiemimu, apie dirva zinom nedaugiau nei apie kosmosa.

Jokio čia stebuklo, tik reiktų rankų darbo kažkiek , kol igauna jėga augimo ir atatinkama turėtų būti kaina, o man užtenka ir savo šeima šeima pamaitint ir kadangi nenaudojama jokia chemija tai monolaukas neimanomas , o kai sumaišai daug kultūrų bent juostom , jų kvapai susimaišo ir neišplinta taip kenkėjai , kaip mono lauke. Plius niekad nenaudojant chemijos atsiranda ir daug kenkėjų valgytojų kurie šiaip labai kenčia nuo chemijos ir dauginasi daug lėčiau už kenkėjus.

Kadangi gamtoj monolaukas yra anomalija kuria stengiamasi kuo greičiau sutvarkyti , tai visai be chemijos vargiai ar pavyks apsieiti , norint gauti padorų derlių. Nes norint kad būtų geras biologinis fonas turi aukoti dalį derliaus kenkėjams, kad turėtų ka valgyti kenkėjų valgytojai. Žodžiu turėtų būti pusiausvyra tarp rūšių ir jos neleidžia viena kitai perdaug išplisti, tai prarandi dalį derliaus, bet nereik naudoti chemijos. O kaip elgsis kiekvienas nusprendžia pats, bent man kažkaip skanesnis ir mielesnis kopūstas be chemijos, o kaip kitiems nežinau. Dar yra tokia grupė žmonių kurie jau nebegali iš parduotuvės nei daržovių nei mėsos valgyti ir tokių greičiausiai tik daugės.

[Algis...]

Labai grazu , ekologija , sveikata ir pan. Zinoma reikia giventi ir taip ir yra kas gali net primoketi uz tuos ekologinius ridikelius o ir paciam zmogui sveikiau tai kas naturalu. Tai cia viena medalio puse , deja yra ir kita be kurios siandien pasauli butu kraujo ir daug kraujo kada alkana liaudis zudo be gailescio vieni kitus uz duonos kasni (nesenas Filipinu pavizdis po cunamio) . Stai ir atsiranda maisto poreikis kurio patenkinti be naujausiu technologiju iskaitant chemija , technikos ir mokslo pasiekimus neimanoma. Tad grazus zodziai apie kopustus pievoje ir liks kaip egzotika ir tiek. Atrodo ziauru ir klausimas kyla kur mes ritames , deja cia yra rialybe. Taip , kad as uz protingas technologijas su naujausiais mokslo pasiekimais

[tadasjo]

Labai grazu , ekologija , sveikata ir pan. Zinoma reikia giventi ir taip ir yra kas gali net primoketi uz tuos ekologinius ridikelius o ir paciam zmogui sveikiau tai kas naturalu. Tai cia viena medalio puse , deja yra ir kita be kurios siandien pasauli butu kraujo ir daug kraujo kada alkana liaudis zudo be gailescio vieni kitus uz duonos kasni (nesenas Filipinu pavizdis po cunamio) . Stai ir atsiranda maisto poreikis kurio patenkinti be naujausiu technologiju iskaitant chemija , technikos ir mokslo pasiekimus neimanoma. Tad grazus zodziai apie kopustus pievoje ir liks kaip egzotika ir tiek. Atrodo ziauru ir klausimas kyla kur mes ritames , deja cia yra rialybe. Taip , kad as uz protingas technologijas su naujausiais mokslo pasiekimais

mano galva visiems visko pakaktu jei nebutu tokios nelygybes kad vieniems viskas o kitiems nieko

[drapox]

Labai grazu , ekologija , sveikata ir pan. Zinoma reikia giventi ir taip ir yra kas gali net primoketi uz tuos ekologinius ridikelius o ir paciam zmogui sveikiau tai kas naturalu. Tai cia viena medalio puse , deja yra ir kita be kurios siandien pasauli butu kraujo ir daug kraujo kada alkana liaudis zudo be gailescio vieni kitus uz duonos kasni (nesenas Filipinu pavizdis po cunamio) . Stai ir atsiranda maisto poreikis kurio patenkinti be naujausiu technologiju iskaitant chemija , technikos ir mokslo pasiekimus neimanoma. Tad grazus zodziai apie kopustus pievoje ir liks kaip egzotika ir tiek. Atrodo ziauru ir klausimas kyla kur mes ritames , deja cia yra rialybe. Taip , kad as uz protingas technologijas su naujausiais mokslo pasiekimais

Pritariu pilnai. Ir ne vien dėl to kad žemės ūkis irgi verslas ir turi gauti pelno, kitaip koks tai verslas, bet ir dėl to, kad pasaulis balansuoja ant maisto trūkumo ribos jau daug dešimtmečių. Būtent dėl to šiai dienai yra kaip yra, chemizuotas ūkis vienintėlė išeitis. labai tikiuosi ir labai norėčiau, kad jau mūsų vaikų ar anūkų karta valgytų kokybiškesnį maistą, bet vargu ar tai įmanoma, kai pasaulyje žmonių daugėja tokiais tempais.

Šiek tiek paskaitinėjau tą knygą elektroniniam varijante. Man pasirodė, kad autorius bandymus savo daržo lysvėj pateikia kaip pritaikomus visumoj agroversle. Kas yra neįmanoma. Suprantu, kad kopūstams ir pievai tikrai užtektinai maisto medžiagų kai jie auga ant komposto ar mėšlo. Tik sunkiai įsivaizduoju, kad įmanoma to komposto priruošti ir storu sluoksniu užvešti ištisus laukus. Jei ir įmanoma, kaži ar tai atpirks išlaidas. Dėl tų pačių kenkėjų. Tai kažkur tarp kokių kanapių ar pupų paslėpus kad ir tuos pačius kopūstus ar bulves, be abejo tam kenkėjui ko gero sunkiau surasti. O kita vertus gal net neverta prasidėti su tokiu mažu kiekiu, kai kažkur šalia yra didžiuliai tų pačių bulvių laukai, kur gali sėkmingai vystytis kenkėjų kolonija. O kaip būtų jei visos bulvės būtų suslėptos tarp kokių kultūrų? Ar koloradas įsigąstų kokių nors kanapių kvapo ir mirtų alkanas ir nesidauginęs? Vargu. Prisitaikytų greičiausiai. Knygą pavadinčiau: keistuolio pamąstymai. Visiškas paniekinimas humuso, neva tai jau savo atlikusi grunto dalis ir tiek, kai pasaulis teigia visiškai atvirkščiai. Knygoj dominuoja taktika - apderk kitus ir būsi nugalėtojas. Gal ir yra neblogų minčių, bet jos manau gerokai prasilenkia su praktika. Geriausiu atveju tai pritaikoma savo daržo lysvėse.

[Algis...]

Keistoki tie rusu mokslininkai , gal ir teisingai masto , tada kyla klausimas kodel rusijoj nesuklestejo zemes ukis pakol neatejo vakaru investuotojai su savomis chemizuotomis technologijomis. Zodziu fantazuot galima visaip ir svaigt apie ekologija , deja realybe nuleidzia ant zemes . Gink Dieve neesu pries ekologus , jiems paminkla galima statyti us ju pasiaukojima (tikriems o ne prisidengusiems ir gaunantiems ismokas)

[valstietis]

Viskas būtų l.gerai ir gražu,ir manau kad visi suprantam kad chemija (ypač maiste)nėra gerai,bet iškart iškyla klausimas kiek tai kainuos?Ir l.manau norėtų žmonės valgyt sveiką,švarų maistą,tik už ką jie jį pirks?Pirmiausia tam turi užtekt pajamų tūlam valgytojui,ko dabar manau tikrai nėra.Taigi ir ši diskusija kaip ir be naudos,arba dar l.stipriai perankstyva.Čia aš ne apie kopūstus dilgėlėse,o aplamai apie visus maisto produktus.

[gž]

Ten jo knygos ir yra pritaikytos labiau daržiui prie namų nei dideliems laukams , bet yra ir paaiškinta kaip viskas vyksta dirvoj ir bent ivardintos problemos su kuriom susiduria cheminė žemdirbystė. O kaip jas spresti kiekvienas jau galvoja pats.

Kolkas pasaulyje yra visko perteklius , tik pasiskirstymas labai blogas.

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba. Kitaip tada kodėl pvz. šiltnamiuose auga viskas piuikiai ir vatoj ir išvis hidroponikoj , kur humuso net kvapo nėra.

O kad ūkis pasidarė verslas betkokia kaina, o sažinei liko mažai vietos.

O organikos tai aišku nepriveši tiek , kad intensyva padaryti, bet gražinti tiek kiek paėmiai visai imanoma, ir gerai pagalvojus galima dar ir trašas su chemija sumažint, nebent taip norisi remti vadybininkus .

Žodžiu einam jau į pievas, bet kiekvienas ūkininkas turėtų bent kiek galima daugiau stengtis išmanyti apie dirvoj vykstančius procesus ir stengtis kuo mažiau teršti savo žemę , o ūkį daryti kuo rentabilesniu, sėkmės visiems to siekiant.

[gž]

Viskas būtų l.gerai ir gražu,ir manau kad visi suprantam kad chemija (ypač maiste)nėra gerai,bet iškart iškyla klausimas kiek tai kainuos?Ir l.manau norėtų žmonės valgyt sveiką,švarų maistą,tik už ką jie jį pirks?Pirmiausia tam turi užtekt pajamų tūlam valgytojui,ko dabar manau tikrai nėra.Taigi ir ši diskusija kaip ir be naudos,arba dar l.stipriai perankstyva.Čia aš ne apie kopūstus dilgėlėse,o aplamai apie visus maisto produktus.

Viskas čia laiku , yra kas ieško ir net į namus atvažiuoja, paprastai kuo turtingesni žmonės, tuo nori ilgiau gyventi ir kurie turi proto ieško. Ta nuoroda idėjau kad tie kas turi mažai žemės galėtų gal bandyti orientuotis į kita pirkėja , kuris moka už kokybę .

Taip viska auginant galima iš aro uždirbti tikrai nemažai ir tai būtų išeitis mažažemiams.

[ssenelis]

Ten jo knygos ir yra pritaikytos labiau daržiui prie namų nei dideliems laukams , bet yra ir paaiškinta kaip viskas vyksta dirvoj ir bent ivardintos problemos su kuriom susiduria cheminė žemdirbystė. O kaip jas spresti kiekvienas jau galvoja pats.

Kolkas pasaulyje yra visko perteklius , tik pasiskirstymas labai blogas.

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba. Kitaip tada kodėl pvz. šiltnamiuose auga viskas piuikiai ir vatoj ir išvis hidroponikoj , kur humuso net kvapo nėra.

O kad ūkis pasidarė verslas betkokia kaina, o sažinei liko mažai vietos.

O organikos tai aišku nepriveši tiek , kad intensyva padaryti, bet gražinti tiek kiek paėmiai visai imanoma, ir gerai pagalvojus galima dar ir trašas su chemija sumažint, nebent taip norisi remti vadybininkus .

Žodžiu einam jau į pievas, bet kiekvienas ūkininkas turėtų bent kiek galima daugiau stengtis išmanyti apie dirvoj vykstančius procesus ir stengtis kuo mažiau teršti savo žemę , o ūkį daryti kuo rentabilesniu, sėkmės visiems to siekiant.

[ssenelis]

Ten jo knygos ir yra pritaikytos labiau daržiui prie namų nei dideliems laukams , bet yra ir paaiškinta kaip viskas vyksta dirvoj ir bent ivardintos problemos su kuriom susiduria cheminė žemdirbystė. O kaip jas spresti kiekvienas jau galvoja pats.

Kolkas pasaulyje yra visko perteklius , tik pasiskirstymas labai blogas.

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba. Kitaip tada kodėl pvz. šiltnamiuose auga viskas piuikiai ir vatoj ir išvis hidroponikoj , kur humuso net kvapo nėra.

O kad ūkis pasidarė verslas betkokia kaina, o sažinei liko mažai vietos.

O organikos tai aišku nepriveši tiek , kad intensyva padaryti, bet gražinti tiek kiek paėmiai visai imanoma, ir gerai pagalvojus galima dar ir trašas su chemija sumažint, nebent taip norisi remti vadybininkus .

Žodžiu einam jau į pievas, bet kiekvienas ūkininkas turėtų bent kiek galima daugiau stengtis išmanyti apie dirvoj vykstančius procesus ir stengtis kuo mažiau teršti savo žemę , o ūkį daryti kuo rentabilesniu, sėkmės visiems to siekiant.

Turbūt niekas neneigs , kad augalui būtini: šviesa , šiluma ,vanduo , oras ir maisto medžiagos . Visi faktoriai išskyrus šviesą priklauso nuo humuso kiekio dirvoje .Todėl keista skaityti , kad jis nereikalingas . Laboratorijoje ar šiltnamyje galima maitinti tirpalais , bet laukuose to nepadarysi .

[gž]

Ne nuo humuso viskas priklauso labai norint galima ir smėlyje betka užsiauginti, tik priežiūros reikės daug.

Tai gal tada kas paaiškintų kokios tos maisto medžiagos yra humuse ir kokiam pavidale ir kaip augalai jas valgo ? Atsakius į šituos klausimus paaiškės viskas apie humusa.

[Mindaugass]

Ne nuo humuso viskas priklauso labai norint galima ir smėlyje betka užsiauginti, tik priežiūros reikės daug.

Tai gal tada kas paaiškintų kokios tos maisto medžiagos yra humuse ir kokiam pavidale ir kaip augalai jas valgo ? Atsakius į šituos klausimus paaiškės viskas apie humusa.

nesuprantu kodel isikirtes esi jog humusas nera pagrindas derliui uzauginti, be humuso dirvozemis bus tik dykyne.

Del eko ukiu: musu biurokratineje sistemoje si ukininkavimo saka pati save suzlugde, yra puikiu ukiu ir yra siukslynu, kur baisu koja ikelt. Kodel kitose salyse eko ukiai yra stabilus? nes pragyvenimo lygis aukstesnis, bet esme yra zmoniu mentalitetas, o pazekit kas pas mus darosi....

Tradicinis zemes ukis yra n kartu geriau nei po truputi ateinantis GMO zemes ukis, labai svarbu maisto kokybe, taciau pagalvokime kaip pasikeistu musu aplinka, vyraujant GMO ir pan?

na o kad reikia gerinti sejomainas tai seniai aisku, ale kam jas gerint, jei kolkas eina pelna paimt nieko nekeiciant, kai sitoje vietoje mastymas bus kitoks, daug problemu bus lengviau issprendziamos.

[ssenelis]

Ne nuo humuso viskas priklauso labai norint galima ir smėlyje betka užsiauginti, tik priežiūros reikės daug.

Tai gal tada kas paaiškintų kokios tos maisto medžiagos yra humuse ir kokiam pavidale ir kaip augalai jas valgo ? Atsakius į šituos klausimus paaiškės viskas apie humusa.

Todėl ir skirstomi dirvožemiai į natūralaus derlingumo ir dirbtinio, kuriam reikia papildomų resursų . Maisto medžiagos humuse tos pačios , kurios buvo dirvožemio organikoje prieš suskaidymą . Straipsnio šiuo klausimu nesiruošiu rašyti .

[Laimonas]

Ne nuo humuso viskas priklauso labai norint galima ir smėlyje betka užsiauginti, tik priežiūros reikės daug.

Tai gal tada kas paaiškintų kokios tos maisto medžiagos yra humuse ir kokiam pavidale ir kaip augalai jas valgo ? Atsakius į šituos klausimus paaiškės viskas apie humusa.

Humusas (lot. humus 'žemė, dirvožemis'), puvenos - organinė dirvožemio dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biologinio ir biocheminio kitimo. Yra pagrindinis dirvožemio komponentas, skiriantis jį nuo dirvodarinės uolienos. Daugiausia humuso randama juodžemyje.

Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės:

humino rūgštis,

fulvorūgštis,

humatomelaninė rūgštis,

nehidrolizuotoji liekana,

bitumai,

vaškai,

dervos,

lipoidai.

Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto, fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.

[jevgenijus]

Oi kaip toli i pievas nuvarem. O pievose galetu augt kopustai, o juos auginantis aisku gali galvoti, kad jojo kopustai auga bedidesnio humuso isikisimo, taciau klausimas kokia kopusto nuomone?

Tiksliai pasakyta sis pokalbis perankstyvas... o gal jau per velu?

Kaip exchemikas turiu pasakyt, kad azotas (kaip ir kitos maisto medziagos)yra azotas, ar dirvoje ar didmaisyje. Svarbiausia kiek ir kaip yra tresiama ar purskiama. Kitaip tariant (10 karta primenu) ne medziaga nuodas, o jos doze. Nu cia kaip su snapsu Kas papriestaraus Paracelsijui?

Nupirkom pasiutusiai ekologiska ploteli, turbut nuo kolukio laiku trasu nemate. Visa laika buvo ganykla. Tai niekas, niekas ten neauga, jau du sezonai i konkretu minusa sokam. O laukelis prisijunge prie salimais esancio, kuri dirbam eile metu. Pora zingsniu ten - auga, pora zingsniu atgal - neauga. Nejau taip galejo sureaguot i arima, na apverstas sluoksnis, suardyta struktura, zuve sliekai ir pan.? Siamet ten razienos per ziema, tai gali but kad ir sesim i skusta. Jauciu, kad dar viena sezona turesim ekologini derliu.

[gž]

Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto, fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.

Taip, humusas yra konservai , kurių augalai nespėjo suvalgyti, bet ar sveika valgyti konservus.

O jevgenijus iš dalies teisus, kad azotas ar dirvoj ar maiše panašus, bet kad augalas būtų sveikas , jam reikia nevien azoto ar dar kokio kito elemento , o jam reikia jų tam tikrų kiekių tam tikru laikų , ka gali užtikrinti sveika aplinka, o daleiskim koks ddt ar glifosatas tai daug jo ar mažai vistiek nuodas.

http://www.butternutvalleyfarm.com/928/ ... pkin-patch

Gal kas bandėt taip augint siderata ir jį paguldžius sėti kanors, taip ir mikrobai su augalais turės ka valgyt ir saulė nedžiovins ir trašų su chemija gal mažiau reikėtų, gaila su anglų sunku, bet manau irgi vertas dėmesio būdas.