Kuo kaime gyvenimas pranasesnis uz gyvenima didmiestyje?

[Loreta]

Ir kalbos nėra apie jokius pykimus , tik bandau visiems išaiškinti, kaip kaime gera

[Vaidasj]

Taip kaime labai gera.Tai loreta tikriausiai busime kaimynai

[Loreta]

Nuostabu!

[sonata ukininke]

As pritariu Loretai mano nuomone : nesvarbu ar tu kaime gyveni ar mieste, svarbu kiek tevai ir vaikai domisi, stengiasi (savo norus,svajones pildyti) del saves, seimos geroves ir kitu visu dalyku.... Taip, jei gyveni vienkemyje tai yra sudetingiau/brangiau (ne tik pinigine prasme) su uzklasine veikla, bet lazda turi du galus ir niekada ju vienodu nebuna

Aisku yra tokiu seimu tiek mieste, tiek kaime kur tevams nerupi kad jo vaikas parejas is mokyklos nieko nesidomi isskyrus kompu ir tv, sedi likusia dienos puse prie ju, bet cia jau ne i tema As galvoju, kad kaime gyvenimas yra daugiau pranasesnis uz miesto, AS UZ KAIMA

[voras]

ziauriu kaip kaimieciai ant kaimo varo, negi patys tik rura matet karves kai augot?

mes dar sovietiniais laikais varem kaip juodi jauciai, bet....

bet buvom ne syki latvijoje prie juros nes lietuvoje jau buvo neidomu, lietuvoje aplankem kogero visas rashytoju gimtines kurios veike tuo metu, ilsejomes didzijoje dalyje kurortu net ir su atviru baseinu, kai mokykla vezdavo i ekskursija dazniausiai ten jau budavau buves, gerbem savo teva ir mama, kiekviena sutikta kad ir pijoka, gerbem mokytojus, nes zinojom rublio kaina, be galo diziuojuosi tum kad vaiksciojau shudinom kojom, kad grebiau ir kroviau siena rankomis, po to naktimis mindavau kraunant i darzine, budavo kad tekavo iskrauti visa lauk jei pradedavo kaisti, pamenu ne viena sauleteki sutikta su tevu gulint sieno kupetoje, pamenu ka pasake tevas kai pirma karta ravint burokus paklausiau kodel boruzeles viena ant kitos jodineja, pamenu kaip budamas 5 metu vaziavau sunkvezimiu, pamenu tiek dalyku apie kuriuos miesto vaikas ne nenutuokia. as didziuojuosi tuom, kad sunkai dirbau, kad esu kaimietis, diziuojuosi tuom kad esu Lietuvos pilietis, didziuojuosi netgi tuom kad priesingai nei visi mano klasiokai su kuriais uzaugau kaime as nepabegau is savo gimtines o grizau i ja pasiruoses padaryti ja geresne nei as radau

taip kad karves rura dar ne gyvenimo tikslas, turi jos pradet taip nekesti kad uzauges pasiektum daug daugiau nei peizazo su gelyte karves subinej

[sonata ukininke]

VORAS aplodismentai tau nosirdziausi

[arunis]

ziauriu kaip kaimieciai ant kaimo varo, negi patys tik rura matet karves kai augot?

mes dar sovietiniais laikais varem kaip juodi jauciai, bet....

bet buvom ne syki latvijoje prie juros nes lietuvoje jau buvo neidomu, lietuvoje aplankem kogero visas rashytoju gimtines kurios veike tuo metu, ilsejomes didzijoje dalyje kurortu net ir su atviru baseinu, kai mokykla vezdavo i ekskursija dazniausiai ten jau budavau buves, gerbem savo teva ir mama, kiekviena sutikta kad ir pijoka, gerbem mokytojus, nes zinojom rublio kaina, be galo diziuojuosi tum kad vaiksciojau shudinom kojom, kad grebiau ir kroviau siena rankomis, po to naktimis mindavau kraunant i darzine, budavo kad tekavo iskrauti visa lauk jei pradedavo kaisti, pamenu ne viena sauleteki sutikta su tevu gulint sieno kupetoje, pamenu ka pasake tevas kai pirma karta ravint burokus paklausiau kodel boruzeles viena ant kitos jodineja, pamenu kaip budamas 5 metu vaziavau sunkvezimiu, pamenu tiek dalyku apie kuriuos miesto vaikas ne nenutuokia. as didziuojuosi tuom, kad sunkai dirbau, kad esu kaimietis, diziuojuosi tuom kad esu Lietuvos pilietis, didziuojuosi netgi tuom kad priesingai nei visi mano klasiokai su kuriais uzaugau kaime as nepabegau is savo gimtines o grizau i ja pasiruoses padaryti ja geresne nei as radau

taip kad karves rura dar ne gyvenimo tikslas, turi jos pradet taip nekesti kad uzauges pasiektum daug daugiau nei peizazo su gelyte karves subinej

[Vaidasj]

ziauriu kaip kaimieciai ant kaimo varo, negi patys tik rura matet karves kai augot?

mes dar sovietiniais laikais varem kaip juodi jauciai, bet....

bet buvom ne syki latvijoje prie juros nes lietuvoje jau buvo neidomu, lietuvoje aplankem kogero visas rashytoju gimtines kurios veike tuo metu, ilsejomes didzijoje dalyje kurortu net ir su atviru baseinu, kai mokykla vezdavo i ekskursija dazniausiai ten jau budavau buves, gerbem savo teva ir mama, kiekviena sutikta kad ir pijoka, gerbem mokytojus, nes zinojom rublio kaina, be galo diziuojuosi tum kad vaiksciojau shudinom kojom, kad grebiau ir kroviau siena rankomis, po to naktimis mindavau kraunant i darzine, budavo kad tekavo iskrauti visa lauk jei pradedavo kaisti, pamenu ne viena sauleteki sutikta su tevu gulint sieno kupetoje, pamenu ka pasake tevas kai pirma karta ravint burokus paklausiau kodel boruzeles viena ant kitos jodineja, pamenu kaip budamas 5 metu vaziavau sunkvezimiu, pamenu tiek dalyku apie kuriuos miesto vaikas ne nenutuokia. as didziuojuosi tuom, kad sunkai dirbau, kad esu kaimietis, diziuojuosi tuom kad esu Lietuvos pilietis, didziuojuosi netgi tuom kad priesingai nei visi mano klasiokai su kuriais uzaugau kaime as nepabegau is savo gimtines o grizau i ja pasiruoses padaryti ja geresne nei as radau

taip kad karves rura dar ne gyvenimo tikslas, turi jos pradet taip nekesti kad uzauges pasiektum daug daugiau nei peizazo su gelyte karves subinej

Ci kaip ir man rasei apie karves RURA

[voras]

Rašau visiems kam rūra yra gyvenimo tikslas, o ne priemonė tikslui pasiekti, jei ta rūra bus priemonės vietoje, tada ir ta apvirškinta gėlytė neatrodys taip stilingai. Aišku kalbu metaforom, tačiau tikras kaimietis supras ką turiu omeny, nieko netaikau niekam asmeniškai, tik noriu pasakyt, kad jei kyla bent menkiausia abejonė dėl savo vietos po saule- faktas esi ne čia kur tau reikėtų būti. Taigi taika, nieko nenoriu įžeisti, tik negaliu tylėti kai tikslas ir priemonė jam pasiekti pakeičiami vietomis. Ačiū Loretai, man kaip kaimiečiui tokie posmai labai patinka

[zmogus_is_miesto]

Jo, nebloga diskusija vystosi.

Pilnai sutinku su Bulvinyku, kad pirmiausia vaikams reikia suteikti išsimokslinimą, o paskui jau tegul sprendžia, kas jiems labiau patinka. Negaliu tvirtinti, kad kaimo mokyklose mokymo sąlygos blogesnės ar pan. Jei nuo pat pradžių nusibrėžiama, ko siekiama, manau, kad tikrai galima patekti ir į stipresnes mokyklas bei gimnazijas (jei yra poreikis).

Rūrą ar ne rūrą matys vaikas nemažai priklauso nuo tėvų. Bo jie savo pavyzdžiu rodo jam gaires. Mano sodyba (jei ją galima taip pavadinti) stovi nedideliame 15 trobų kaimelyje. Šalia yra pora, sakyčiau pavyzdinių, kaimynų. Vieni geria, vienas kitą siuntinėja, iš po nakties su mėlynėmis vaikšto, malkomis svaidosi ir t.t. (beje, kai vienais metais sugebėjo normaliai užsikoduoti, ir namuką pasitvarkė, ir mašiną nusipirko, ir bendravimas normalesnis patapo). Jų sūnelis vasarą (bo tada daug laiko kaime praleisdavau) su draugeliais muziką klausosi, alų geria, apie mergas blevyzgoja ir taip diena iš dienos.

Kiti kaimynai kitokie. Gal todėl, kad vyras jau kelinti metai tvarkingai užsikodavęs, tačiau dirba apie 30 ha, kiekvienais metais tai naujas kluonas išdygsta, tai namą kapitaliai susitvarkė, tai koks MTZ'okas dar vienas kieme atsiranda, pernai tvenkinį išsikasė ir pavėsinę pasistatė. Žodžiu, dirba ir užsidirba. Jų sūnus nuo mažų dienų su tevu laikuose praleisdavo, tai nuo kokių 14 metų su traktoriuku dirba, pluša net gražu pažiūrėti. Gal mokslo aukštumų ir nepasieks, tačiau kad rankas teisingas turėsm, tai neabejoju.

Turbūt daugeliui iki skausmo žinoma situacija, tačiau ji puikiai iliustruoja, kaip tame pačiame kaime auga visai skirtingi vaikai.

Pakalbėkim apie vaikų bendravimą. Žinot, aš sakyčiau, kad važinėjant autobusiuku bendravimas net didesnis nei mieste. Bo daugiau laiko praleidi su vaikais. Mieste gi, mažesnius tėvai priveža prie mokyklos, po pamokų -pasiima, tai net normaliai pareiti namo su draugais galimybių Neturi. nesakau, kad tai visi miestiečiai taip elgiasi, tačiau nemažai tokių yra. Kiek pašneku su kolegomis, beveik niekas neleidžia vienų vaikų į kiemą. Vienas dalykas, to kiemo/aikštelių nėra tiek daug, kitas dalykas, nemažai aplink slankiojančių bomžų ir šiaip neaiškaus plauko tipelių, todėl ne visi tėvai leidžia saviškius vienus į kiemą. O ir patiems vaikams nelabai yra intereso ten eiti. Kompas, mobilus telefonas-atrodo, kad viskas, ko bereikia jaunajam žmogui. Nors vasarą dienų dienas leidžia kaime ir pilnai apsieina be šių daiktų. Bo randa kuo užsiimti: kasa, kala, stato, griauna ir t.t. Todėl nuosavas namas kaime (užimtumo prasme) yra didžiulis privalumas.

Na, bet pavargau rašyti, todėl netrikdysiu jūsų ramaus laiko savo rašliavomis.

[Bulvinykas]

Jų sūnus nuo mažų dienų su tėvu laikuose praleisdavo, tai nuo kokių 14 metų su traktoriuku dirba, pluša net gražu pažiūrėti. Gal mokslo aukštumų ir nepasieks, tačiau kad rankas teisingas turėsim, tai neabejoju.

Vat šitas man ir nepatinka. Tokių metų žmogaus pagrindinis darbas - mokslas. Žinoma, jam žymiai smagiau po laukus trankytis, nei galvą laužyt prie knygų, bet čia tėvų pareiga padaryt taip, kad ateityje jis galėtų rinktis kur ir kaip gyventi. 14 metis negali pats nuspręst, kad jis visą gyvenimą norės ūkininkaut. Vasarom, jei noro yra prašom, aš irgi iš kaimo nenorėdavau grįžt, bet nieks neklausė mano norų.

[arunis]

Jų sūnus nuo mažų dienų su tėvu laikuose praleisdavo, tai nuo kokių 14 metų su traktoriuku dirba, pluša net gražu pažiūrėti. Gal mokslo aukštumų ir nepasieks, tačiau kad rankas teisingas turėsim, tai neabejoju.

Vat šitas man ir nepatinka. Tokių metų žmogaus pagrindinis darbas - mokslas. Žinoma, jam žymiai smagiau po laukus trankytis, nei galvą laužyt prie knygų, bet čia tėvų pareiga padaryt taip, kad ateityje jis galėtų rinktis kur ir kaip gyventi. 14 metis negali pats nuspręst, kad jis visą gyvenimą norės ūkininkaut. Vasarom, jei noro yra prašom, aš irgi iš kaimo nenorėdavau grįžt, bet nieks neklausė mano norų.

nori pavaziuoti su traktorium? paruosk pamokas

[voras]

norint gyventi kaime nebutina ukinkauti, reikia tiesiog gyventi ir megautis tuom

[Loreta]

Gera skaityti, kad tėveliai taip rūpinasi savo atžalomis! Šiais laikais tėvų autoritetą reikia įtvirtinti iš naujo. Kaip rašiau anksčiau, Vakarų visuomenėje (kultūriškai mes jai priklausome) horizontalieji ryšiai (tarp bendraamžių) yra beveik išstūmę vertikaliuosius ryšius (tarp kartų): paaugliai daugiau laiko praleidžia su bendraamžiais, autoritetus renkasi iš jų tarpo, taip pat tarp neaiškios kilmės ir paskirties pop žvaigdžių, tai silpnina visuomenę, ją dezorientuoja (pamatinės vertybės keičiamos pseudo vertybėmis), destabilizuoja. Tėvui iš naujo reikia įtvirtinti savo autoritetą (su mamom yra truputį kitaip), todėl gera skaityti jūsų ginčią , kad jums rūpi. Tik atminkit, kad tas rūpestis turi reikštis per jūsų buvimą, bendravimą su vaiku. (Atsiprašau, kad kalbu kaip profesorius ), bet kalbu ir iš savo asmeninės vaikystės patirties) Jei kas turite žiemą laiko ir noro, yra nuostabi garsaus italų psicho analitiko knyga apie Tėvą kaip reiškinį. Galite pasiskolinti iš bibliotekos, o gal dar ir pirkti rastumėte, nes greitai jos neperskaitytise, vietom gali būti ir sunkesnė, vietom vertimas sunkus, bet norint įveiksite, nes labai įdomu.

Zoja Luigi

Tėvas: istorinė, psichologinė ir kultūrinė perspektyva

Psichologija, sociologija

2006

Lietuvių kalba

Leidėjas "Ciklonas", 350 psl., 15x20, minkšti viršeliai, ISBN: 9955497777

Ieškokite per Google

[Gita]

Mes irgi nuo pavasarinio(tiksliau rugsėjo) žadam kraustytis į kaimą iš vilniaus...neramina tik vaikai, vieną 11 -tokę, norėtume palikti VIENĄ vilniuje, kitą 7-okę pasiimti su savim...Galvojam pabandysim metus, jei su VAIKAIS nesusitvarkysime tada grįšim LAIKINAI atgal...

Bet , kad savo tolimesnes dienas matome ti kaime tai tikrai neabejojam...

Gal galit pasidalinti mintimis apie savo pajamas, kaip išgyvenat, kuom užsiimat...juk pinigų elementariai duonai reik grynų...

[Virgis.]

Mes irgi nuo pavasarinio(tiksliau rugsėjo) žadam kraustytis į kaimą iš vilniaus...neramina tik vaikai, vieną 11 -tokę, norėtume palikti VIENĄ vilniuje, kitą 7-okę pasiimti su savim...Galvojam pabandysim metus, jei su VAIKAIS nesusitvarkysime tada grįšim LAIKINAI atgal...

Bet , kad savo tolimesnes dienas matome ti kaime tai tikrai neabejojam...

Gal galit pasidalinti mintimis apie savo pajamas, kaip išgyvenat, kuom užsiimat...juk pinigų elementariai duonai reik grynų...

na cia jau nuo paciu priklausys kuom uzsiimti, priklausomai nuo galimybiu noro ir tikslo kuri uzsibresite. O kas jus traukia, gyvulinkyste ar augalininkyste, o gal kokie senoviniai amatai?

[Gita]

Traukia PAPRASTAS gyvenimas kaime....vištos, ožkos, avys...DARBAS, LAISVĖ...yra minčių ir TIKRAM kaimo turizmui, jei dar kas prisimena senus "dačnykų" laikus, buvo juk tokie...yra minčių ir vaikus darbelių įvairių amatiškų mokyti....bet tai daugiau sielos-laisvės-pomėgio-atgaivos dalykai...iš tokių duonos nevalgysi, tik saldainius...

Mane labiau domina JŪSŲ pragyvenimo šaltiniai (jei ne paslaptis), gal ką ir sau rasiu..

Ir dar ar galima iš 1000 Lt. 4 pragyventi kaime...tik nerašykit prabangos dalykų...aš manau galima, tik reikia netingėti dirbti savo žemę ir prižiūrėti gyvuūlius...

Niekas manęs neįtikins , kad gyvenimas MIESTE (ne miestelyje) yra jėga...nebegaliu dirbti monopolistui, geriau 500 Lt. gausiu mažiau, bet dirbsiu SAU...

[Loreta]

Jo, aš irgi pabėgau iš miesto, nes mieste žmogės gyvena kaip įkaitai, vergai: savanaudžių ir nelabai protingų vietos politikų, viršininkų ir viršininkėlių, dujotiekininkų, vandentiekininkų, naftininkų, Akropolininkų, ir t.t. Visi spaudžia tą miestietį į kampą, bando iš jo išspausti paskutinį skatiką, nepalikdami jokio pasirirnkimo. Kartą važiuodama rytą į darbą (turėjau gerą) troleibusu prasėdėjau kamštyje valandą, tada pradėjau mastyti, akd vakare grįždama iš darbo rpasėdesiu dar valandą, ir kas tada lieka iš mano gyvenimo, ką aš gyvenime veikiu. Tada ir apsigalvojau viską mesti ir važiuot ten, kur laisvė , žinoma, sąlyginė. Dar ta laisvė priklauso nuo kiekvieno mūsų supratimo ir poreikių

[Virgis.]

Jo, aš irgi pabėgau iš miesto, nes mieste žmogės gyvena kaip įkaitai, vergai: savanaudžių ir nelabai protingų vietos politikų, viršininkų ir viršininkėlių, dujotiekininkų, vandentiekininkų, naftininkų, Akropolininkų, ir t.t. Visi spaudžia tą miestietį į kampą, bando iš jo išspausti paskutinį skatiką, nepalikdami jokio pasirirnkimo. Kartą važiuodama rytą į darbą (turėjau gerą) troleibusu prasėdėjau kamštyje valandą, tada pradėjau mastyti, akd vakare grįždama iš darbo rpasėdesiu dar valandą, ir kas tada lieka iš mano gyvenimo, ką aš gyvenime veikiu. Tada ir apsigalvojau viską mesti ir važiuot ten, kur laisvė , žinoma, sąlyginė. Dar ta laisvė priklauso nuo kiekvieno mūsų supratimo ir poreikių

kaime zmones taip pat vergai, monopolinkai taip pat ziuri kaip isskrusti kaimo zmogu ir viska uz savikaina supirkti. Nekalbant apie menininkus kuriu poreikiai kitokie ir apie tuos kur jura iki keliu.

[Gita]

Ar tai gyvenimas, kai ryte išeini 7, o grįžti namo 18...belieka eiti miegoti, kad ryt vėl galėtum monopolininkui krauti pinigus.

Gruodžio mėn. gyvenom kaime, o mieste už NIEKĄ turėjom apmokėti 400Lt. butui...

Man DARBAS kaime nesvetimas jau virš 30 metų, bet sau dirbu tik 8 metus, nors gyvulių SAU niekada neauginom, tik dirbom žemę...buvo laikas kai turėjom į valias įvairių daržo - sodo gėrybių ištisus metus...vėliau teko išeiti dirbti monopolistui...šeima sako, atsimeni, kai tada turėjom...bet DIRBOM sau.

Mane labiau sulaiko vaikai...

Dar kartą klausiu apie piniginį išgyvenimą-pragyvenimą...

[Vaidasj]

Pasakysiu ,pinigai ant zemes (tiek mieste tiek kaime)tik reikia moketi juos susirinkti

[voras]

as pasakysi kitaip, niekada negyvenk del vaiku, gyvenk del saves taip kad nereiktu gailetis, tai reikstu gyvenk garbingai, taciau nebutinai turtingai, gyvenk turinigai taciau nebutinai prabangiai, tada vaikai sakys aciu kad ikvepei isminties, tada pats guledamas mirties patale galesi sau pasakyti kad buvai laimingas garbingas ir teisingas

pinigai dar neviskas, kuo maziau isipareigojimu tuo daugiau laisves, tik gin die nepamirskim apie senatve, nebukim cigonai, neuzkraukim savo senatves vaikams ant peciu ir viskas bus ok, beja vakaru pasaulyje nera savokos paveldejo, yra savoka pardaviau sunui ar dukrai, niekam tai nekelia nuostabos, pas mus anaip tol.

[Loreta]

Variantų yra begalės, priklauso nuo Jūsų poreikių, polinkių ir aplinkybių. Vargu ar kaime praturtėsite, nebent būtumėte stambi ūkininkė, ūkninkautumėte gerose žemėse. Iškart sau "algos" neužsidirbsite, kursitės pamažu, žiūrėkite, bandykite, koks ūkis Jums labiau "kimba" prie širdies, iš to Jums lengviau ir seksis pragyventi. Yra kas ir iš amatų sugeba pragyventi, pvz., gamina brangias skrynias, kurias perka užsieniečiai.

Be ES išmokų niekaip neišsisuksite, todėl žiūrėkite, kokia Kaimo plėtros programa Jums labiau tiks (jau gal greitai ir deklaruoti ūkį bus glaima, pradės ko gero anksčiau ne pernai) - aipe tai sužinosite seniūnijoe, dabar ir žmonių ten mažiau, klauskite.

Pvz, mudu su vyru (mums beveik po 50 m.) gyvename labai kukliai, vaikai užaugę, mūsų ūkelis natūrinis - maisto praktiškai neperkam, užsiauginam sau ir truputį draugam (perkam tik druską, cukrų, kavą, arbatą, miltus, žuvį, duoną (ją kitais metais kepsime patys), ir pan.), laikom netoli 10 avių (be prieauglio), karvę, kumelę, vištų, ančių, bet toks įvairiapusis ūkis yra labai neracionalus, toks gali būti tik savo malonumui. Gaunu per metus dar porą honorarų (jie tikrai nedideli) už išverstas knygas - tai didelė pagalba, bet šiuos pinigėlisu irgi sukišam į ūkį ))). Be ES išmokų būtų sudėtinga ūkininkauti. Pradėjome kaime nuo nulio prieš trejetą metų, turėjom susipirkti padargus, įsigijom gyvulių.

Jūs turite vaikų, Jums kitaip.

Man rodos, kad labai svarbu požiūris. Man gyvenimas kaime yra mano pasirinkimas, pasirinkau jį kaip gyvenimo būdą. Kitam žemės ūkis yra verslas pinigams užsidirbti (girdėjau epr TV taip sakant vieną stambų ūkininką iš Žemaitijos), ir tam pasiekti reikia kitko. Bet kaime gyvenimas tikrai gali būti labai ekonomiškas.

[Svečias]

Ar tai gyvenimas, kai ryte išeini 7, o grįžti namo 18...belieka eiti miegoti, kad ryt vėl galėtum monopolininkui krauti pinigus. <...>

Dar kartą klausiu apie piniginį išgyvenimą-pragyvenimą...

Pagalvojus, tikrai - ne gyvenimas . Bet dėja, tenka taip gyventi, nors ir kaime. Pats dirbu autosporto klube, tenka važinėti kasdien po 30 km į vieną galą į darbą, pagrindinės pajamos iš ten. Ūkis kaip prisidūrimo šaltinis, gale metų vistiek vienas kitas "ilgesnis" litas gaunasi. Dideliam verslui iš ūkio reikia daug žemių ir dar daug ko... Vienas pagrindinis pliusas savo užaugintos mėsos, daržovės, vaisiaus yra tas, kad tikrai žinai ką valgai. Daugiau pliusų nelabai matosi Ir , žinoma, dirbamos žemės kvapas pavasarį Dėl jo irgi apsimoka ūkininkauti

[joniskietis]

Tenka paragaut ir tokio ir tokio gyvenimo. Nors 10m jau gyvenu Vilniuje (pabaigęs mokslus sukūriau šeimą ir pasilikau mieste), tačiau visi savaitgaliai ir vasaros tik kaime. Ir žinot - supratau, kad man ir mano šeimai tai pats geriausias variantas. Iš pradžių siejau savo gyvenimą tik su kaimu, tačiau ilgainiui supratau, kad ir miestas nėra blogis O tiems kurie dabar gyvena mieste arba jo prieigose ir galvoja kaip gerai tame kaime, tai siūlau prisimint seną gerą patarlę: "gerai ten, kur mūsų nėra"...