Trašų kainos

[hobis]

didesnes negu buvo anksciau

[rimsnk]

Sveiki ko kokios trasu kainos gal kas domejotes

Apytiksliai:

salietra rusiška ir Achemos 1000 Lt,apmokant iki 2011.10. 1200Lt su pvm

NPK 16-16-16 rusiška 1300Lt apmokant iki 2011.10. 1500Lt su pvm

[Rimuxa]

Sveiki ko kokios trasu kainos gal kas domejotes

Apytiksliai:

salietra rusiška ir Achemos 1000 Lt,apmokant iki 2011.10. 1200Lt su pvm

NPK 16-16-16 rusiška 1300Lt apmokant iki 2011.10. 1500Lt su pvm

Truputi tiksliau

Trąšų kainynas

kainos be PVM

NPK 16-16-16 (RUS) 500 1096 Lt(pinigai is karto) 1228 Lt(atsiskaitymas kitais metais

NPK 6-20-30+3S (PL) 500 1320 Lt 1478 Lt

NPK 5-16-24+4S+2,4Mg (PL) 500 1185 Lt 1327 Lt

NPK 5-15-30+3S+1,2Mg (PL) 500 1243 Lt 1392 Lt

NPK 7-12-25+2,6S+1,2Mg (FIN) su prist. 600 1165 Lt 1305 Lt

Karbamidas (RUS) 400 940 Lt 1053 Lt

Amonio salietra (RUS) 500 898 Lt 1006 Lt

Amonio sulfatas (FIN) 500 690 Lt 773 Lt

Amonio sulfatas (PL) 25 525 Lt 588 Lt

Kalio chloridas (BY) 500 1175 Lt 1316 Lt

Magnio sulfatas (PL) 25 960 Lt 1075 Lt

[valdenis]

Jo trasos lipa į viršų kaip kolegos trąšas perkat ar laukiat pavasario. Šiaip po nauju žada dujos kad atpigs tai turėtų logiškai galvojant ir trąšos turėtų atpigti bet kažkaip mažai tikėtina

[deivisD]

mazai ir man tiketina , achema dirba pilnai turbut kainos prieinamos gamintojui iki geguzes darbo tikrai yra

[stiopa]

Sveiki kolegos norėciau paklausti ar nebandėt trasu kas nors pirkti Rusijoje?

[Edvis]

Sveiki kolegos norėciau paklausti ar nebandėt trasu kas nors pirkti Rusijoje?

Bandem nelabai kas gavos

[grazbek]

šiaip tai dujos pinga. ir dar viduržemi pažiurėsim ka dabar užgiedos gamintojas musu.

[stiopa]

Gal Edvis galėtų plačiau nupasakot, būtent kokie sunkumai, ar muitu sistemoj ar kur kitur.Iš karto dėkui uz atsakyma.

[valdelist]

Sveiki gal kas teiravotės kokia amonio salietros kaina.

[valdenis]

Sveiki gal kas teiravotės kokia amonio salietros kaina.

Agrokoncerne praeita savaite buvo akcija iskarto mokant890 +pvm.

[hobis]

Sveiki gal kas teiravotės kokia amonio salietros kaina.

Agrokoncerne praeita savaite buvo akcija iskarto mokant890 +pvm.

tai kas cia per akcija

[stiopa]

Svieki kolegos gal galetu kaip nors suzinoti Edvio telefono nr.

[Edvis]

Svieki kolegos gal galetu kaip nors suzinoti Edvio telefono nr.

[Petro]

parduodu amonio salietra po 500 kg 1 T 840 +21 % tel 8-657-98857

zemaitijoje uz sia kaina galiu atvest i kiema

[stiopa]

Sveiki kolegos ar matėt šiandieninę naujiena,kad firmos ukininkų nebekredituos.Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu.

[Andriusfeat]

Tai, kad kiek žinau nenori kredituot tų kurie nuolat vėluoja atsiskaityt, o tie kurie moka laiku kredituos.

[valdenis]

Tai, kad kiek žinau nenori kredituot tų kurie nuolat vėluoja atsiskaityt, o tie kurie moka laiku kredituos.

Tai kad pažįstu tokiu kurie pasirašę sutartis ir senai turėjo atsiskaityti už trąšas bet laukia kol grūdų kaina dar pakils

[K_Nerijus]

Sveiki kolegos ar matėt šiandieninę naujiena,kad firmos ukininkų nebekredituos.Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu.

Kur tokia naujiena paviešinta?

[Zvanas]

Labai gerai, kad nekredituos, neprisipirksim ko nereikia

[vytas]

Labai gerai, kad nekredituos, neprisipirksim ko nereikia

ot cia parasiai nei juoktis nei verkti ka dabar ukininkui daryti jei jam neduoda trasu i kredita? vadinasi supirkejai jaucia, kad trasos smarkiai kils,nes ta nezinomybe kiek kils trasos niekas nezino ir jei kainos grudu kils tai trasos taip pat dvigubes,nes ukininkui tikrai neleis uzdirbti trasu gamintojai...

[zixelis]

Sveiki kolegos ar matėt šiandieninę naujiena,kad firmos ukininkų nebekredituos.Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu.

Kur tokia naujiena paviešinta?

http://www.manoukis.lt/index.php?s=12284&m=2&t=25

[pobisky]

Grūdų supirkėjai sako, kad jiems jau nusibodo ūkininkų nepatikimumas ir ateinančiais metais nebebus tradicinių prekinių kreditų, už kuriuos žemdirbiai atsiskaitydavo grūdais. Ūkininkams, kuriems reikės trąšų ir chemikalų, siūloma kreiptis nebe į įmones, o tiesiai į bankus.

Nuo vasario mėnesio pradės veikti ir informacinė sistema, kurioje bendrovės keisis informacija apie

nepatikimus kreditų gavėjus ir partnerius.

„Praradome pasitikėjimą ūkininkais, todėl toliau dirbti tradiciškai, kai suteikdavome prekinius kreditus,

nebenorime. Net praėjusią savaitę, kai kainos pakilo tik keliasdešimt Lt/t, žemdirbiai nebevežė grūdų pagal

pasirašytas sutartis, nes kitiems juos galėjo parduoti keliais litais brangiau“, – piktinasi Robertas

Lapinskas, UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius.

Bendrovė yra padavusi į teismą keliasdešimt ūkininkų, reikalaudama kompensuoti nuostolius. Su dauguma kitų

pavyko susitarti geruoju. Vadovas pastebi, kad žemdirbiai tiesiog tempia laiką, nes žino, kad teismo procesai

tęsis bent porą metų. „Agrorodeo“ sunkiausia su stambiais ūkininkais, kurie taip elgiasi sąmoningai.

„Man keista, kad šių pokyčių kol kas nemato mūsų valdžios institucijos, nes jos jau šiandien turi prie vieno

stalo sodinti įmones, ūkininkus ir bankus. Kitaip mūsų žemės ūkio laukia sunkumai“, – dėsto Ramūnas

Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ prezidentas.

Schema paseno

Beveik 20 m. ūkininkai trąšas, chemikalus ir sėklas gauna iš įmonių, kurios ima bankų kreditus tam, kad

galėtų žemdirbiams patiekti prekes. Tradiciškai atsiskaitoma nuėmus derlių ir jį pridavus prekinius kreditus

suteikusiai bendrovei.

„Bankai iš mūsų paima visus įmanomus garantus ir esame užstatę viską, ką turime. Savo ruožtu, gauti garantų

iš ūkininkų negalime. Riziką galėtų sumažinti paskolų draudimas, tačiau jo nėra. Toliau dirbti vieni

prisiimdami riziką nenorime“, – apie pokyčius aiškina p. Karbauskis, teigiantis, jog pačiam „Agrokoncernui“

bankai kreditavimo nemažina. Bendrovė auga, tuo pačiu didėja ir klientų skaičius, tačiau prekinių kreditų bus

išduodama mažiau nei augs bendrovė.

Naujame nemokių ūkininkų apskaitos projekte „Agrokoncernas“ dalyvaus.

„Ūkininkai, net seni mūsų klientai, atvirai sako, kad dabar jiems svarbiausia išgyventi. Dėl to jie laužo

sutartis visiškai nesirūpindami, kaip bus jų partneriams. Mes negalime nevykdyti įsipareigojimų ar nemokėti

baudų biržos partneriams, nes žaibiškai būtume įtraukti į juoduosius sąrašus ir mūsų veikla baigtųsi“, –

pastebi p. Lapinskas ir sako, jog šie metai leis atsirinkti patikimus partnerius.

Nuostoliai neaiškūs

Kol kas neaišku, kokie gali būti įmonių nuostoliai dėl grūdų pardavimo sutarčių nesilaikymo. Neoficialiai

kalbama, kad bendrovių praradimai gali siekti 250 mln. Lt. Patys ūkininkai dėl pokyčių ir bendrovių nuostolių

galvos nesuka.

„Kol kas netikim kalbom, kad prekiniai kreditai baigsis ar jų ženkliai sumažės. Įmonės suinteresuotos, kad

žemdirbiai būtų prie jų „pririšti“, nes nori bendrauti su nuolatiniais tiekėjais“, – viliasi Bronius

Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, neslepiantis, kad kai kurie ūkininkai buvo linkę piktnaudžiauti

sistema, kai žmogus galėjo imti kreditan techniką ir chemikalus iš kelių įmonių rizikuodamas, kad derliaus

neužteks padengti skoloms.

Dėl to kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui, degalų pardavėjai jau dalyvauja sistemoje, kurioje keičiasi

informacija apie nepatikimus pirkėjus.

„Ūkininkai – vieni patikimiausių partnerių ir degalus kreditan duosime. Taip dirbome ir šiais metais,

dyzeliną jiems parduodame atsižvelgdami į kiekvieno finansines galimybes“, – dėsto Ivanas Paleičikas, „Lukoil

Baltija“ generalinis direktorius, juokaujantis, kad šiandien žemdirbiai kur kas patikimesni už transporto

įmones.

Vadovas neslepia, kad po šios sistemos įdiegimo nemokių klientų sumažėjo.

Bankai laukia kąsnio

„Šiemet pamatėme, kad didžiosios su žemės ūkiu susijos įmonės mažina prekinių kreditų kiekį ir tokiam

posūkiui rengiamės. Kuriame ir naujus produktus, skirtus ūkininkams“, – apie strategiją pasakoja Evaldas

Ruzgys, DnB NORD banko produktų plėtros departamento vadovas, manantis, kad tai natūralūs pokyčiai.

DnB NORD banko atstovas teigia, jog bankai pasiryžę padengti kelių šimtų milijonų litų „skylę“ rinkoje – kiek

tiksliai pinigų reikės, nežino niekas. Kita vertus, ūkininkams, kurių kredito istorija „neblizga“, gauti

pinigų sėjai bus sunkiau nei iki šiol. Be to, skolintis iš tiekėjo buvo paprasta, iš banko tai užtruks ilgiau.

„Ūkininkai jau sausį turėtų domėtis, kaip gauti paskolas pavasario sėjai, nes patys procesai bus ilgesni nei

imant prekinį kreditą iš tiekėjo“, – dėlioja p. Ruzgys.

Ponas Markauskas nemato bėdos, kad pinigus teks imti iš bankų: „Nors bankai deklaruoja, kad ūkininkai –

patikimiausi klientai, tačiau sąlygos gauti paskolai juose sudėtingesnės nei įmonėse. Visgi mes skatiname

augintojus apyvartines lėšas imti iš kreditinių institucijų, ne iš prekybininkų, nes taip žmogus neprisiriša

prie konkrečios įmonės. Mano nuomone, tai teisingas kelias.“

Šokinėjančios grūdų kainos pakeitė prekybininkų bei ūkininkų santykių landšaftą – įmonės, iki šiol

žemdirbiams mielai dalijusios prekinius kreditus, pradėjusios patirti nuostolius, nusprendė atsisakyti šios

veiklos ir ūkininkus siunčia į bankų skyrius.

VŽ komentarai

Evaldas Ruzgys, DnB NORD banko produktų plėtros departamento vadovas: „Šiemet pamatėme, kad didžiosios su

žemės ūkiu susijos įmonės mažina prekinių kreditų kiekį ir tokiam posūkiui rengiamės. Kuriame naujus

produktus, skirtus ūkininkams.“

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas: „Kol kas netikim kalbom, kad prekiniai kreditai baigsis ar

jų ženkliai sumažės. Įmonės suinteresuotos, kad žemdirbiai būtų prie jų „pririšti“, nes nori bendrauti su

nuolatiniais tiekėjais.“

Robertas Lapinskas, UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius: „Praradome pasitikėjimą ūkininkais ir toliau

dirbti tradiciškai, kai duodavome prekinius kreditus, nebenorime. Net praėjusią savaitę, kai kainos pakilo

tik keliasdešimt Lt/t, žemdirbiai nebevežė grūdų pagal pasirašytas sutartis, nes galėjo kitiems juos parduoti

keliais litais brangiau.“

VŽ info:

1 mlrd. Lt – tokia mažiausia buvo grūdų supirkėjų išduodamų prekinių kreditų rinka. Įmonėms mažinant

kreditavimą, ji gali kristi 30–40%.

300 Lt/t – tokią vidutinę baudą biržos dalyviams moka grūdus perkančios bendrovės, kai ūkininkai neatveža

sutartyse numatytų grūdų kiekių. 300 mln. Lt – tokios, preliminariais vertinimais, pradelstos ūkininkų skolos

grūdais ir technika prekiaujančioms bendrovėms.

VŽ skaičius:

8.000–10.000

tiek ūkininkų iš maždaug 120.000, prognozuojama, pateks į nesilaikančių finansinių įsipareigojimų sąrašą.

Šaltinis: UAB „Creditinfo Lietuva“

(stulpai, lentelė)

Grūdinių kultūrų derlius

Lietuvoje, mln. t

Užauginta Eksportuota

2005 m. 2,8 1

2006 m. 1,9 0,74

2007 m. 3 0,72

2008 m. 3,4 1,6

2009 m. 3,8 1,8

2010 m. 3,2 1,7*

* eksporto prognozė

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Žemės ūkio rūmai

Kreivė

Kviečių kainos Paryžiaus „NYSE Liffe“ biržoje*,

EUR už toną

2010 01 01 143,5

2010 01 29 137,25

2010 02 26 135

2010 03 31 132,5

2010 04 30 140,5

2010 05 31 142,75

2010 06 30 147,75

2010 07 30 196,75

2010 08 31 223,25

2010 09 30 207,25

2010 10 29 223,25

2010 11 30 224

2010 12 17 233,75

* vieno mėnesio ateities sandoriuose

Šaltinis: Bloomberg

BOX

Andrius Bogdanovičius, UAB „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius

Prie naujosios ūkininkų kreditingumo stebėjimo sistemos jau prisijungė 16 didžiausių sektoriaus įmonių,

kurios keisis informacija apie skolininkus. Tikimės, kad ateityje ateis ir daugiau prekinius kreditus

teikiančių įmonių. Bendrovių vadovai mato, jog kai kurie ūkininkai sąmoningai laksto tarp tiekėjų ir

prisiskolina neįvertindami savo galimybių. Pasitaiko ir sukčiavimo atvejų.

Iki sunkmečio buvo aiški tendencija, kad net jei porą metų derlius prastesnis, trečiais metais žemdirbys

užaugindavo tiek, kad galėdavo padengti visus įsipareigojimus. Šiandien ši schema nebeveikia. Turto areštų

žemės ūkio sektoriuje daugėja, mokėti pagal įsipareigojimus vėluoja iki 20% ūkininkų. Prognozuojame, kad į

skolininkų registrą pateks 8.000–10.000 iš maždaug 120.000 ūkininkų.

[Zenius]

O aš pažistu ūkininką kuris rudenį pasiima trąšu iš firmos,po to jas parduoda smulkiems ūkeliams su pristatymu,arba ekologams,pinigus panaudoja asmeniniams poreikiams ,o kai reik atsiskaityt su firma,pradeda š... malti,tai dabar pinigų neturiu,tai poryt grudų nuvešiu,tai derlius šiemet prastas ir t.t..

Dėl bankų kreditų-turbūt daugelis šiemet skolinusių žino-jei reik kredito iš banko,tai vazelino turėk savo,patvarkys kai reikalas.Dar užstato reiks trigubo(žemės skypas 53 našumo 12 ha-nu gal 24 000lt padengs,ir tai jei nieko geriau neturi.)Aišku banke Tavo byla turi blizgėti,kitaip visai ž....pa.Senokai reikėjo rišt su tais kreditais. Žodžiu-visokių ūkių yra,tik kaži ar visokių reik.

[Sarunce1]

na mum hansa padenge supaprastinta parama be problemu ir jokio vazelino nereikejo. patys skubino kad greiciau skolinkites