JustasV.

Sėta 7-20d. 

Iššūkių yra, daug ką permąstyti reikia iš naujo bei pakeisti senas nuostatas. Nėra viskas idealu taip kaip ir kiekvienoje technologijoje, tai problemas gryninuosi ir bandau spręsti. Technikos mažiau, darbo valandų mažiau, derliaus nebuvo mažiau nei įprastai ar lyginant su kaimynais. Bendrai imant, esu daugiau nei patenkintas pasirinktu keliu, o ypač, kad tame kelyje sutikau daug bendraminčių su kuriais diskusijos įgauna naują prasmę, tai taip pat yra labai svarbu.

Na žurnalus pildyti jau Tampa savotiška meno forma.Vieni reikalavimai turi büti augalu apsaugos tarnybai kiti reikalavimai NMA nesvarbu kad tai ne tos istaigos kompetencijoje yra.Kas labiausiai glumina kad pati augalininkystės tarnyba yra pasimetusi savo reikalavimuose gal kas buvote prieš mėnesi prisijungę prie nuotolinės konsultacijos kur nei į viena klausima neatsakė.Visuose paklausimuose buvo siūloma skaityti etiketes arba perklausti raštu ir jei galės tada pakomentuos viena ar kita situacija.
Tai ir gaunasi kad žurnalus pildome ne tam kad kažka atitiktume o tam kad gautume išmokas.
NMA paveda VMVT patikrinti pagal kompetencija .VMVT tikrina grudu laikymą,gyvunu ženklinima,biosauga ir dar viska kas jos kompetencijoje bet kadangi jai tai pavedė patikrinti NMA tai dar patikrina ir deklaracija.
Taippat keistai atrodo kai NMA tikrina gamtos apsaugos darba.Alinkos apsaugos agentùrai viskas tinka kas liečia skysto mèšlo tvarkyma agentūrai netinka ji randa kad jos nuomone per mažai talpu yra nelabai trešimo planai tinka. Reikalauja pasiaiškinimu.
 
užkabino paskutinis pvz demagogijos kai ne va naujoji zealandija jau moka už co du emisijas kurias skleidžia gyvuliai.O iš tikro dar tik kažkokia vietinė nupušėlė pasiulė tai daryti nuo 2025 m.Ir to pasiūlymo išdava yra ta kad ukininkai turės co du kvotas kuriomis galės prekiauti tai kad per daug nepraturtėtu turės išsiminusuoti savas .O pas mus jau Briuselio pranašai raportuoja kaip tai gerai yra ir kaip tai kelia N.zealandijos ekonomika ir mažina gamtos tarša.
Dėl aukštesniu reikalavimu mums taikomų nei bendrijoje apskritai: iš principo nieko blogo nebūtų jei jie būtų aukštesni numatomi būsimi kuriuos atitiktų Europos sajungos narės.Bet deja mes matome kad tie reikalavimai dažniausiai taikomi tik mums kitos Eu sajungos šalys ju galiojimą sugeba kažkokiu budu atidėti nukelti į tolimesne ateiti pasikeisti skaičiavimo metodikas arba prie šiu klausimu sugrįžti vėliau iš naujo pradedant diskutuoti ar tie reikalavimai adekvatus esamai situacijai.Tada kyla adekvatus klausimas o kam skubėti jei situacija keičiasi tris kartus per savaite.

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.
Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.
Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.
 
Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.
 
Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.
Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.
Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.
 
Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.
 
Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.
Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.
 
Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

Šakninis ridikas auga gerai, tik žemė kieta tai augina ir dirvos paviršiuj savo masę.

Dominator, sėtas 8-13d

Pioneer pt303
08-15d sėjos. 
“trumpinimas” su mityba prieš 5savaites, laikosi kūgelis labai gerai. 

Sėta rugsėjo 6d. po žirnių

Sėta rugsėjo 6d. po žirnių

Sėta rugsėjo 6d. po žirnių

Jau second winter

Kada, kaip ir kokios sudėties tarpiniai? Geriausias binarinių variantas? Lydintys augalai? Mikroorganizmų naudojimas. Kurie veiks, o kurie tik švęstas vanduo? Kaip ir kada įvesti mikroorganizmus? Daug daug pastebėjimų, minčių iš laukų. Ir tik 0,01% pokalbių laiko apie pačias sėjamasias (nu a ne keista :D). 
Taip atrodo darbotvarkė tų, kurie jau ne gaišta prie klausimo „ar verta“. 
Nejudintos ražienos galia. Šitoj vietoj esu matęs pusės metro gylio ir metro pločio upės vagą. Dabar 20cm ant 10cm gylio. Ir turbūt tik todėl kad technologinė vėžė.

Ir kaimyno kviecius neblogai iterpia

Vasara

Garas filmukas.
Nesusilaikysiu nepakomentavęs apie sensorius, mat Taudvydas ir Rimvydas šneka apie skirtingus sensorius. Tai ką bandė Tautvydas taip ir daro kaip jis sako, ką bandė Rimvydas, teoriškai įmanomas toks variantas, kai į skenuojamą plotą pateks dalis plikos žemės, dalis su sveikais augalais ir bendras vidurkis gausis "reanimacinė dozė" kiek praktikoj tokių variantų pasitaiko, nežinau, bet normaliai į pliką žemę neberia. Na bet už tai kainuoja gerokai brangiau.
Dėl atsipirkimo, na čia galima palyginti su tuo ką Kepenis siūlo, nuo mažumės gyvenk sveikai, sportuok ir nereikės nei vaistų nei skiepų. Taip pat įmanomas ir ekologinis no tilas, bet yra ir paprastesnių variantų nereikalaujančių keliolikos metų įdirbio. Čia jau kiekvienam pagal save pasirinkti manau. 
Dėl biologijos taip pat pritariu Rimvydui, bent iš dalies. Aš pats būtent dirbdamas su margais žemėlapiais atradau bioligiją, pasitodo yra LT laukų kur po 600-800kg amafoso reikia kalt kas met, kad fosforo lygį atstatyti. Visiškai nelogiška, neekonomiška, beieškodamas sprendimų tokiems klausimams ir radau biologiją. Yra atvejų kai tai optimaliausias sprendimas.
Bet esmių esmė, ta, kad nėra vienintelio sprendimo kuris tiktų visiems. Nuo to reikia pradėti.

VID_20210402_161647.mp4 Nu pjauna, pabandėm per kupstus. Įdomu, kaip šviežius pjaus  pabandėm keletą važiavimų dėl įdomumo, Iforce sistema įdomiai veikia, atrodo panašus dirvožemis, bet slėgį keičia dažnai 
VID_20210402_161546.mp4

LŽŪKT ir kitos kontorėlės liepia skersai išilgai lauko pakasioti ir bendrą bandinį atnešti, ką tai duoda, tai kad Onutė vienuolė, per gyvenimą nemačiusi falo, ir Marytė nušlifavusi ne vieną kilometrą statistiškai abi k****s. 

Gyvas šakninis ridikas lyg ir naujus lapus bando leist, tarsi žiemos nebuvo

Įspūdingai:-D 

Nu žiūrėk, 3 falšstartai ir diskvalifikacija

Šiam sezonui pats užsiauginau mišinį iš vikių, garstyčių, avižų ir miežių. Žirnius atskirai įmaišiau jau po nukulimo. Miežių kaip ir neplanavau įtraukt į sudėtį, bet patingėjau išvalyt sėjamąją
Agrolitpos aišku geri mišiniai, bet jau ir kaina atitinkama

Sufleruoju, į įkalnę lėtai, į pakalnę greitai.
kaip kitaip gali reaguoti????

Jei prisivagoji vagų lygini skutikas, furu į dirvą neleidi važiuot ir skersai dirvos traktoriams važiuot nevalia, nes kratysiesi, o šiaip šaknys pačios ispurena, vandens sugeriamumas, nei vienos balutes po dabar sniego, važiuočiau ir seciau trąšas nors ir šiandien, dirva visiškai sugere vandenį, net technologinese nelenda batai,eini lauku kaip sakytum nebuvo jokio sniego 

Retas rapsas bus daug daugiau derlingeanis nei tankus.
Pupų neturim žirniai auga nuostabiai. Ir deklaruojami zalinimui (tai be jokios chemijos) pas mus.
Pasiputimo nemanau kad pas ką yra. Per vasarą pas manę apsilanko bent 4-5ukiai iš visosLietuvos, ir nei vieno kuris prašėsi neisvijau. metu darbus ir vezioju po laukus ir viską ką žinau atvirom kortom ispasakoju, kapanojasi jie keturiom po laukus su kastuvais kasineje uosto ragauja sliekus skaičiuoja, na negaila man tegu krapšto, tie metalo ieškotojai daugiau žalos pridaro ar džipų mėgėjai, dar dabar ir žirgynas pamėgo neva po raziena pajodinėti su vaikais. . Tik pas manę tiek veiklos kad čia nebeturiu laiko sėdėti, ir atvirauti. 
Zirniai I tarpinius per žiemą.
Rapsas čia tas retas. Kur vienas nuo vidurio Lietuvos pavasary sakė, čia reikia atseti, biro per 5t/ha. Nors abejoju ar kada beturėsim toky rapso vidurky kaip pernai.
Tik minusas toks kad I rapsa išvažiuojam tada kai visi jau beveik nusikule būna, daug ilgiau žaliuoja notile.
Yra ir visokių kliurku, bet nebijau ir rizikuoju pasibandai nepavyksta dar kartą pabandai, tada jau žinai.