ssenelis

Pasižiūrėk požymius paprastosios linažolės .

Rapsinius vabaliukus jau užgrūdinome , ar nebūs taip pat su javų kenkėjais ?

Tikriausiai paslėptastraublį radai , gumbauodžiai vargu ar skraido , dabar jie nepavojingi .

Pasėję daigią sėklą į sausą dirvą , gali būti ramus , sudygs ir duos gerą derlių Supūti gali mažo givibingumo grūdai , arba pasėti į sumakuota žemę , kurioje negavo oro .

Išvada tokia , kur EM gali veikti , ten jie visai nereikalingi , nes mikroorganizmai užsiveisia savaime , kur jų labai reikia ten negali daugintis ir žūsta .

Tokių duomenų manau nėra , nes išplovimą lemią daugybė kintančių faktorių . Esmė tame , kad laisvi NO3 jonai su kiekvienu pertekliniu kritulių kiekių negrįžtamai migruoja žemyn , nuplauti gilyn , bet dar neišsiplovę nepasiekiami varpiniams augalams , todėl ir sėjami bastutiniai augalai , kad juos gražinti .

Bandymų duomenys rodo , kad vidutiniškai Lietuvoje kas metai per drenažą išplaunama 16-20 kg /haN Labi lietingais metais iš javų lako išsiplovė 74 kg/ha azoto .

Šiandien atsiuntė azoto tyrimų duomenis , 1,76mg/kg , taip . kad likę tik trupiniai . Dirvožemis priemolis , žieminiai sėti po rapso ,kuris tręštas 185kg. N. Nėra abejonių , tręšti reikia tik klausimas kiek duoti . Salietros NO3 grupė ištirpusi patenka į dirvožemio tirpalą kažkiek jos paima augalai ir savo maistui mikroorganizmai , bet esant mažesnei nei 10 laipsnių paros temperatūrai ,tiek vieni tiek kiti paima mažai , sinoptikai greito atšilimo nežada ,todėl naudodami dideles N dozes turėsime nuostolių Jeigu šių dienų lietaus vanduo pasieks drenažą jame būs ir nitratų ..

nei vieno, nes cia nauju visokiu prirasyta.... Kokie čia nauji , jie visi 20-40 metų senumo .

ekoakademija.lt, 40lt/ha, apveli taip pat kaip beicu ne daugiau negu 24h iki sejos ir saugai nuo tiesioginiu saules spinduliu. Kestai, kokia bakterijos forma jei ji redukuojasi per para? ir kiek vnt/ha iterpiama i ha su 260kg/ha pupu? Kaip suprasti žodį "redukuojasi "

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai .

Tai kad pas mus amen jau buvo aišku dar šalčiams neprasidėjus vien iš prognozių prieš 2 mėn.. Negi tik dabar supratai? Jeigu , šalčiai būtų prasidėję gruodžio mėn. , kviečiams nebūtu amen . Bėda tame , kad augalai jau buvo praėję termoinducijos tarpsnį , po gruodžio pirmo dešimtadienio atšalimo , vėliau vėl pradėjo vegetuoti . Mano stebimi kviečių augalai , nuo gruodžio 10 iki sausio 10 d. išleido dar 3 lapelius . Rapsas , nuo atšalimo nepradėjo vegetacijos , todėl ir sausio mėn. šalčius atlaikė žymiai geriau .

Neaišku ką reiškia +5 , kad prie tokios temperatūros nevyksta azoto nitrifikacija sutinku , bet jeigu kalbame apie žieminių vegetacija ji prasideda ir prie +2 .Prieš 10 dienų , vasario 22 pasėjau bandymui ž. kviečių , šiandien jau leidžia šakneles , be to kiekvieną diena stebiu pasirinktus augalus , trečia dalis jų leidžia naujus lapelius . Pusė žiemos prabėgo be pašalo , nitratų išplovimas nėra mažas bet tai daugiau priklauso nuo dirvožemio mechaninės sudėties ir humuso kiekio .

tai gal pats atnesei su padargu kokiu nors, nes tai imanoma Kad mes laikomės sėjomainos, rapsas į tą patį lauką grįžta tik į ketvirtus metus. o ir šiaip rapsą savo ūky pradėjom auginti tik prieš 4 metus, tai kai kur jis po kartelį buvęs, o kai kur jau antrą kartą ... anksčiau rapso iš vis neaugindavom ... tame ir keistumas Šaknų gumbo grybo sporos pasiskleidžia žemėje ir su sėklomis neplinta . Platina ne vien rapsai bet ir piktžolės , pav. tverikai , žvaginės ir kitos.

Šiuo klausimu būs visokiu aiškinimu , bet tikrosios priežasties niekas nepasakys . Įdomiausia , kad išgyveno visi , ar auginti laikantis visų technologijos kanonų , ar pasėti ir palikti likimo valiai .

Žinau , kad karbomidas (NH2)2 CO yra amidinis ,bet augalų šaknys pasisavina nitratinę, amonio ir amidinę formą , be abejo turi būti kontakte su šaknimis , kaip purškiant per lapus .Perėjęs . į amonio formą pasisavinamas taip pat , tik nitratinė i šaknis patenka per tirpalą Esant aukštai temperatūrai ir pakankamai drėgmes NH2 forma laikosi trumpai. Aš neagituoju dabar naudoti karbomidą . bet nesistebiu kurie taip daro

Pinigus leisdamas į klozetą gali užkimšti , o į dirvą ,išbarsčius karbomidą , nieko nenutiks . Maža dalį NH4 formoje pasisavins pradėję augalai vegetuoti , o NO3 , vėliau kai sušils orai .

Visai logiškas sprendimas , ne vienus metus esame taip darę . Išplovimo pavojus mažas , garavimo jokio . o pavargę augalai laiku gaus azoto .

Geriausias sprendimas . pasibaigus šitiems šalčiams . atželdinti ir po poros savaičių būs aišku kas teisus . Aš daug kartų patyriau , kad pirmas atšalimas , nors ir virš 20 laipsnių apšaldo tik lapus , o šaknys lieka gyvos. Žinoma ir atspari veislė .

Sutinku su drapox , dėl balų . Žemės dokumentuose nežinau iš kur jie paimti pagal žemės našumą retai kur tinka.Tačiau klysti dėl fosforo ir kalio , 5 grupės dirvožemyje jų yra apie toną gryno elemento.Be to rūgščią reakciją toleruojantys augalai jų paima ir iš netirpių sluoksnių .

Todėl ir skirstomi dirvožemiai į natūralaus derlingumo ir dirbtinio, kuriam reikia papildomų resursų . Maisto medžiagos humuse tos pačios , kurios buvo dirvožemio organikoje prieš suskaidymą . Straipsnio šiuo klausimu nesiruošiu rašyti .

Turbūt niekas neneigs , kad augalui būtini: šviesa , šiluma ,vanduo , oras ir maisto medžiagos . Visi faktoriai išskyrus šviesą priklauso nuo humuso kiekio dirvoje .Todėl keista skaityti , kad jis nereikalingas . Laboratorijoje ar šiltnamyje galima maitinti tirpalais , bet laukuose to nepadarysi .

Kuo jus tikri , kad įdėjęs skelbimą asmuo nori išsinuomoti , gal atvirkščiai kelia nuomos kainą .

Fuzariozė ( iššutimas , pavasarinis pelėsis) , ne visada pakenkia javams esant ir storai sniego dangai be pašalimo . Tam reikia 1. Gero priešsėlio 2. sveikos sėklos 3. efektyvaus prieš fuzariozę beico ir optimalaus neperaugusi pasėlio . Jeigu viskas atvirkščiai ir esant geroms oro sąlygoms sulauksime ligos protrūkio .