ssenelis

Pirma geriau salėtra , nes joje pusė veiklios yra nh4 formoje , šią formą ne tik lengvai augalai paima , bet ir dirvožemio kompleksas greitai suriša , todėl per mažai gaus azoto anksti pavasari jeigu trešime vien nh4.

Aš nesakau , kad reikia sėti , sakau,jeigu žemė sausa sėkla dėl šalčio nežus , sudygs ir įsišaknys geriau negu pagal terminą pasėtos.

Javų sėklai šilumos nereikia , svarbu kad žemė sausa butu .

Jeigu ph7 ir daugiau amonio sulfatas visada gerai, Nh4 azoto forma augalas iš karo jungia į amino rugštis , o No3 turi perdirbti j amonį . Tik jauniems agalams sulfato nereikia padauginti , neisisavintas perteklius gali apnuodyti ,ypač daigus .

Sniegas tikrai nekenkia augalams ,o vegetacija kviečių jau senokai prasidėjusi centriniai lapeliai pailgėję 1-2 cm.

Tyrimai parodė , ar spalva?

Anksti atsikėlęs niekada nepraloši .Domėtis kas vyksta gamtoje visada įdomu , tuo labiau savo ūkio laukuose .Šiemet , bent Tauragės aps. ž. kviečiai suspėjo vegetaciją pradėti , jau trečią kartą .Pirmą po sėjos ,antrą. 2 gruodžio dešimtadienį ir prieš dabartinį atšalimą Per 2 atodrėkį kviečių želmenys išleido po vieną lapelį , o per 3 tik pailgėjo anksčiau išsiskleidę , taip pat vėlai pasėti į grumstuotą žemę , dar daugelis išleido daigelį Todėl žieminiai javai jau išnaudojo nemažai energijos ir šianakt prognozuojamas sniegas geras ženklas prieš artėjani atšalimą .

Paprasta augalų reakcija į stiprias šalnas , medžiagų koncentracija jaunose lapuose ,kad apsaugoti augimo pumpurą .

Mano 1,4 m. išcentrinė 3 peilių traukia nesunkiai , jeigu aukšta žolė . tik 1 pavara .

kokie tie minusai? Pavasari zeme ilgiau dzius ,veliau ivaziuosi i dirva.Daugiau esminiu minusu neiziuriu. Tai, kad pavasarį žemė ilgiau džius, aš laikyčiau tik privalumu, nes dažniausiai pas mus žemės išdžiųsta anksti, kai dar būna šalnos, o tada būna labai didelis galvosūkis, jau sėti vasarinį rapsą, ar dar bijoti tų šalnų [/quote Teorija sako , kad norint taupyti drėgmę , pavasari reikia skubėti supurenti paviršių , nes suslėgta dirva garina visą sluoksnį .Praktikoje būna metų ir su drėgmės pertekliumi .

Dirbu su tokiu jau 7 metai , taip pat 20 AG , tik senesnės laidos Mt-20 .Keičiau priekinės ir galinės pavaros ribokšlius , daugiau bėdų nebuvo .Darbai: arimas , frezavimas , bulviasodė , bulviakasė , žoliapjovė , purkštuvas, buldozeriukas , šiupelė , prėkaba . Visiems darbams patogus traktoriukas . Sakykite prasau, kiek tiesos tame, kad Mt- 20 traktoriuko užpakalinio tikto korpusas duraliuminio, cia man taip litechnijoje papasakojo....ar sunku buvo rasti riebokšlius ? Taip , korpusas duraliuminio , vasara sodinant ir kaupiant bulves tenka ratus išplatinti , bet vis dar laiko Riebokšlius galiniam tiltui radome guolių parduotuvėje , o priekinio velenėlio riebokšlio vietos buvo rievėtos teko presuoti įvorę ir taikyti riebokšlius .

Dirbu su tokiu jau 7 metai , taip pat 20 AG , tik senesnės laidos Mt-20 .Keičiau priekinės ir galinės pavaros ribokšlius , daugiau bėdų nebuvo .Darbai: arimas , frezavimas , bulviasodė , bulviakasė , žoliapjovė , purkštuvas, buldozeriukas , šiupelė , prėkaba . Visiems darbams patogus traktoriukas .

Dobilai kviečių , tikrai neperaugs , tik klausimas ar būs naudinga , kaip tarpinė kultūra . Sėkla dobilų brangi .

Azoto ir kitų maisto medžiagų visada daugiau išsiplaus užarus žalią masę , negu palikus žiemoti .

Daugelis autorių mini ž. kviečiu šaknijimosi gyli 120-126 cm ,bet pastebi , kad gali būti ir daugiau , jeigu ruduo buvo labai sausas .Kad įrodyti savo tiesą , turi atsekti šaknį nuo krūmijimosi mazgo .

Smėlingame dirvožemyje P išsiplaunama apie 2% , nuo išberto kiekio , kalio bent du kartus daugiau . Is kur tokios zinios? Fosforas labiau linkes issiplauti negu kalis. Faktiskai kalis neissiplauna, tik Jus teigiate atvirksciai Kalis neišsiplauna iš molingo dirvožemio , nes molio dalelės turi neigiamą krūvį ir prijungia katijonus,K , Ca ,Mg irkit. Aš rašiau smėlingame dirvožemyje.

Smėlingame dirvožemyje P išsiplaunama apie 2% , nuo išberto kiekio , kalio bent du kartus daugiau .

Galima , be jokiu apribojimu . Pradedant 2011 m. sėta 09-03 , 09-22 , 10-02 . Visais metais dobilai gerai išsilaikė . Sėti galima su antsėliu ir be . Norma 10 -16 kg , jeigu žaliai trąšai tankiau , sėklai rečiau ,bet juo anksčiau pasėsi tuo geriau .

Nežinau , kada reglonas buvo leidžiamas naudoti pašariniams ar maistiniams augalams , net sovietiniais laikais buvo draudžiamas.

Nupjauname su šienapjuve dobilai pradalges perželia .

dobilus sėju į žieminius, sakykim kaip pavyzdys rugiai, įsėju pavasarį, nukuliu rugius, palieku dobilus toliau augti apariu pavasarį. Taip auginant dobilai neparodo visų privalumų , sukaupti kuo daugiau azoto , išpurenti suspaustą dirvožemį ,pakelti į armens sluoksnį išplautas maisto medžiagas , daugintis sliekams . Tikslinga prarasti vieną derlių ir užarti rudenį .Įsėlis , kartais ,trukdo kombaino darbui , todėl dobilus galima sėti po javapjūtės skutant ražienas , gerai suželia ir laikosi per žiemą .

Pries seja atiduoti visa azoto norma nera prasmes nes dali jo isplauna geriausiai atiduoti visa P ir K o azota dalinti i dvi dalis. Karbamidas NH2 greiciausiai skylantis, pries seja jo didziausia dali isplautu lietus. Karbamida geriausiai purksti, bet jis nudegina lapus. Purskiant sulfata jis isisavinamas tolygiau. Rašai klaidingai, garbomidas neišsiplauna , jis bakterijų pagalba virsta amoniu ir surišamas dirvožemio kaloidu .Gali išgaruoti , jeigu šiltas oras ir neįterptas .

Reikėtu nustatyti ar tai tirpumo ar reakcijos pasiekmė . Jeigu,tą vadinamą varškę trinant tarp ranku šiltame vandenyje ji ir lieka varškė , reiškia kuris nors komponentas sukelia reakciją jeigu kažkiek tirpsta , reikia gerinti tirpumą .

Priežastis būna ir šaltas vanduo .

Keli ant augalo nekenkia , jeigu keli šimtai , nugražia viską , neužmezga ir išsiskleidęs žiedas .