ssenelis

Kalba prasidėjo dėl mokslininkų teiginio,kad esant atšalimo pavojui nepatartina pažeistus augalus tręšti azotinėmis trašomis,voras paaiškkino tą teiginį, argi esmė gal but nevisai tiksliai parašytas žodia .

Mokslininkų logika tame, kad per anksti nežadinti ypač suvargusių augalų ,nes stipresni pašalimai gali visai juos pribaigti . Dabar kai kur vegetacija jau prasidėjusi greitai prasidės visur ,todėl tie perspėjimai neturi reikšmės.

Tema žiemkenčių būklė. Yra siūlymų diskusiją baigti . Kas už tai ?

Jeigu išgyveno tiek laiko be sniego truplaikį sniegą tikrai ištvers. Nežinau kaip kviečiai , kvietrugiai jau leidžia naujas šakneles .

Triflurex galima,bet ir jam per mažas įterpimo gylis.

tai sakote užsikonservuos azotas,tai gal iš rudens ant įšalo salietros užvaryt? Nesuprantu ironijos. argi per pašalą išsiplauna trąšos?

Kovo 27 d.,po paskutinės šaltos nakties , paėmiau ada kviečių pav. 5 blogai atrodančius 5- gerai . Visi prigijo , dabar žaliuoja su najomis šaknelėmis ir lapeliais Jeigu daugiau nebus kataklizmu , atsėjimu nereikės. Nors kasdien sninga, bet skaičiuojan mm. kritulių nedaug , kas pasiskubino tręšti gali nesinervinti , esantis pašalas nleis išplovimo , artėjanti šiluma padės naudoti.

Netinkamas laikas daigumui tirti , gali buti žieminiams toj iškulus , dodėl tikrinamas gyvibingumas. Vasariniams laikas neturi reikšmės. Dygimo energija ir daigumas tiriant pupas naudojamas smėlis 20 laipsnių temperatūra ir 80 % drėgmė Po 4 d. skaičiuojama kiek pasirodė šaknelių,reiškia dygimo energija ir po10 d. pusės grūdo pločio daigelį, rodo daigumą. Toks seniau buvo standartas, gal pasikeitė -nežinau.

Juokauti neverta , buvo tokie 1980-ji , gegužės 2 d. pradėtos sodinti bulvės lauke , kurime grynas smėlis. Normali sėja prasidėjo tik 10 d. Atšilo balandžio 8 d. , gražus oras išsilaikė iki 18 d. Vėliau prasidėjo lietus , o gale mėnesio atšalo ir dvi dienas snigo.Dabar pas mūs situacija kita laukai nėra tap suminti ,kaip buvo po 78-79 supr- šlapių metų, laukuose tiėsiog telkšojo ežerai Jeigu taip nutiktu šiais metais per 10 d. spėtu išdžiūti ir ankstyvas kultūras pasėti.

Mes , kartais nesuprantame vieni kitų , matydamį skirtingą vaizdą Jegu šiarės rytų rajonuose laukai visą laiką buvo po sniegu ir tik atskiri lopiniai plikos sušalusios žemės tai vakarų ir pietvakarių regione žemė plika ir 3-5 cm. sluoksnis purus ir visiškai sausas . Ados kviečių šaknys atrodo gyvos ir dabartinio sniego kristalinis vanduo jiems tikrai bus didelė atgaiva .

Jurbarko rajonui, kuris visą mėnesį laukė sniego , tai didelė paguoda. Šis sniegas prilygsta gydomiesėms tirpalams . Jei būtų atšilę prie tiek išdžiūvusios žemės , kviečius galėtume peržegnuoti , nes šaknys jų buvo lyg pelenuose .

O tai ka siulai, su lektuvu ir akeciom zeme dirbt? kiek technikos sunkumas tavo manymu, turi reikšmės prie iššalimo, ir kaip siulai idirbti žeme? Ačiū. Čia kiekvienam pagal poreikius ir galimybes. Pav.volavimo drėgnesniais metais atsisakyti galima? Žoles iungti į sėjmainą irgi galima, arba rizikuoti ,ne visuomet gi iššąla.

Iki 2006m.,nuo ūkininkavimo pradžios laukininkams sąlygos buvo, jeigu ne įdealios ,tai netoli to. Anksčiau būdavo visko.Vienais metais iššalo visi kvietrugiai,kviečių laukai liko juoda žemė ,bet atšilus orams "Mironovo " veislė atsigavo 1) Pirmiausia iššalimą lemia veislė 2)Atsisakius žalienų padidėjo dirvos tankis ,o šaltis smarkiau griebia kietą paviršių 3)Labiau nukenčia tie pasėliai kurie po sėjos privoluojami ,ypač drėgną dirvą.4) Sunki technika irgi didina rizika.Pastebėjau , kad su lengva technika įdirbti laukeliai nėkada niššalo.

Klausimas konkretus, atsakymas komplikuotas. Rusiškai diskinei sėjamajai paruošti tinkamą sėklos guolį vargu ar pasiseks su turimais padargais .Geriausiai būtu kompaktorius .Tačiau derlių daugiausiai lemia trąšos ir kova su piktžolėmis ,tik po to žemės dirbimas sėja ir ligos.

[i pritariu ,vasarinis rapsas,arba rudens sėja.

Žemėje , kur ph 7 ir daugiau azotas sulfato formoje pats tinkamiausias ir atvirkščiai ,jei ph mažiau 6.

Trest tresim tik ne greitai dar galim ir prasnaust pora savaiciu drasiai. kazin ar savaites begyje nedabaigs zieminiu salciai,girdejau kad jau apie kedainius zegnoja jau z.rapsa Besniegiaims rajonaams su rapsų tikriausiai teks atsisveikinti , belėka melstis kad išliktu kviečiai .

Kalba eina apie miežių purškimą, prie ko čia monitorius.

Dirvožemis įvertintas , nes skaičiuojamas humuso , fosforo , kalio koeficentas , pritaikytas be abejo grūdinėms. Gintoko atveju NPK 180 55 50 6t. gana logiškas. N biski daugokai, iki 160 lygtai ekonomiskiausiai, kas virs, nelabai daug priduos. Humuso imta tik 2% ,prie 3% reikėtų N-130 . Jeigu žemėje trūksta humuso ,be azoto derliaus nužauginsi.

Dirvožemis įvertintas , nes skaičiuojamas humuso , fosforo , kalio koeficentas , pritaikytas be abejo grūdinėms. Gintoko atveju NPK 180 55 50 6t. gana logiškas.

Sveriam mėginio litra? O kas jei arimuo 30cm ir daugiau tačiau skirtingai pagal lauko reljefą Kiek žinau paprastam tyrimui mėginius ima iš 20 cm. sloksnio , pagal tokį skaičiavau. Gali būti kad mėginys darytas kitoks.

Kokį koeficientą taikot perverčiant PK mg/kg į kg/ha? Apie ~3? Pagal dirvožemio lyginamajį svorį ir 20 cm armens gylį.

Bet PK ir nereikia pamirst islaikant stabilu derlinguma. Taip ,bet jo žemėje yra 500-600 kg P ir700-800 K 1 ha.

Kartais ir didelė kvailystė būna teisinga . Mūsų kraštę sniego nėra , pašalo taip pat , jeigu iki atšilimo nebus daug kritulių išbarstęs azotą gali ir išluošti,

Jeigu tyrimo duomenys teisingi , tręšimas PK didelio efekto neduos . Derlių lems azotas ir visa reikalinga chemija.