ssenelis

Dirvožemis įvertintas , nes skaičiuojamas humuso , fosforo , kalio koeficentas , pritaikytas be abejo grūdinėms. Gintoko atveju NPK 180 55 50 6t. gana logiškas. N biski daugokai, iki 160 lygtai ekonomiskiausiai, kas virs, nelabai daug priduos. Humuso imta tik 2% ,prie 3% reikėtų N-130 . Jeigu žemėje trūksta humuso ,be azoto derliaus nužauginsi.

Dirvožemis įvertintas , nes skaičiuojamas humuso , fosforo , kalio koeficentas , pritaikytas be abejo grūdinėms. Gintoko atveju NPK 180 55 50 6t. gana logiškas.

Sveriam mėginio litra? O kas jei arimuo 30cm ir daugiau tačiau skirtingai pagal lauko reljefą Kiek žinau paprastam tyrimui mėginius ima iš 20 cm. sloksnio , pagal tokį skaičiavau. Gali būti kad mėginys darytas kitoks.

Kokį koeficientą taikot perverčiant PK mg/kg į kg/ha? Apie ~3? Pagal dirvožemio lyginamajį svorį ir 20 cm armens gylį.

Bet PK ir nereikia pamirst islaikant stabilu derlinguma. Taip ,bet jo žemėje yra 500-600 kg P ir700-800 K 1 ha.

Kartais ir didelė kvailystė būna teisinga . Mūsų kraštę sniego nėra , pašalo taip pat , jeigu iki atšilimo nebus daug kritulių išbarstęs azotą gali ir išluošti,

Jeigu tyrimo duomenys teisingi , tręšimas PK didelio efekto neduos . Derlių lems azotas ir visa reikalinga chemija.

O jei tai atliekant namu salygom,tai isleka tas pats na dienu skaicius? literaturoj kiek teko rasti tai raso 10d. prie +20 ir prie 15-20% dregmes,bet cia apie daiguma Be abejo sužinoti ar sėkla daigi , to užtenka.Apytikriai , ar sėkla gyvibinga galima spręsti iš kvėpavimo .Pašildžius suberti į vandens stiklinį indą ,būs matyti burbuliukai ant grūdo ,tai reiškia ,kad kviepuoja.

kiek tiksliai dienu turi praeiti nuo seklos pasejimo iki daigu skaiciavimo kad suzinot seklos dygimo energija ir seklos daiguma?10 dienu ar maziau Pagal standartą javų sėklos dygimo energija skaičiuojama po 3 parų , o daigumas po 7 parų , prie atitinkamos drėgmės ir temperatūros .

Kalis su fosforų dabar pasėtas gali tik nuplaukti su paviršinių vandenių , išsiplovimo pavojaus nėra. Jūs manes nesupratote. Nekalbu apie tręšimą kai laukuose 10cm sniego... Masčiau apie tręšimą, kai nebėra sniego, bet augalai dar nevegetuoja. Bet manau, kad kalis ir fosforas nepasieks augalo šaknų. Ką patartumėte daryti? Kaip atiduoti K ir P šiumečiam derliui? Pamokslavimų, kad reikėjo atiduoti iš rudens, man nereikia... Norėčiau išgirsti protingų patarimų Drąsiai tręšk , augalai tikrai pasisavins.Žinoma ko anksčiau.

Kalis su fosforų dabar pasėtas gali tik nuplaukti su paviršinių vandenių , išsiplovimo pavojaus nėra.

Apie kokį mišinį galvoji? Ji gi vienmetė, vasarą pjani žolę , arba rudenį sėklą.Gal ganymui galima sugalvoti kokį mišinį.

Bandymų nedariau , remiuosi švedų mkslininkų tyrimais , kurie aiškina,kad mikrobai per sveiko šiaudo sienelę neprasiskverbia , jie maitinasi ten kur siaudas pažeistas ,aštrus peiliukas kerta bet neglamžo šiaudo.

Nesutinku su teiginiu, kad užarus šiaudus puvimas nevyksta.Tik pelkėje nevyksta, o normalioje dirvoje visame armens sloksnyje mikroorganizmai dirba tik armens dugne lėčiau. Atarti šiaudai tai maistas augalams, imant derlių jų nė padujų nerasi . Aštrus smulkintuvo peiliukai taupo kūrą , bet mineralizacijai nedaug padeda , geriau pūva suglamžyti šiaudai kur daugiau plyšių patekti mikrgbams .

Kažkiek , saiko svoris , priklauso nuo veislės , bet daugiausiai lemia sėjos laikas.Avižas reikia pasėti bent iki balandžio 25 d.Gegužės mėnesį geriau iš vis nesėti. Senai laikais ne karta po sėjos buvo užsnigę , net užšalę bet derlius buvo geriausias.

Kalbant apie žemės našumo balus , neaišku kada daryti vertinimai.Jeigu kolūkių laikais, tada pagal našumo balus mokėjo už produkciją , buvo daug pastangu vertei sumažlnti .26 balų žemė turėtu būti kiauras smėlis , arba aukštapelkių durpė, kurioje nei kvietukai,nei miežiai derliaus neduos.

Senuolių stebėjimai pranašauja ,ilgalaikės prognozės irgi,šiemet anksti atei pavasaris. laikas mankštint sanarius.

Voras teisus, ccc krūmyjimosi tarpsnių turi didelę reikšmę visiems neremontantiniams augalams,o javai tokie yra. Čia veikia pagrindinis morfologinis dėsnis , kad augalo dalys , kurių vystimasis atsilėka per du organogenezės etapus redukuojasi.Praktikoje ,esant labai šiltam orui , pavasarį pagrindinis stėbas formuoja bamblį šalutiniai ūgliai nebesivysto krūmyjimasis sustoja Bet ,nelinkėčiau drastiįkai mažinti sėkios normą , nes įpatingam produktui visada yra papildomų sąlygų .

Bacillus subtilis(šieno lazdelė) bakterija tiktu ekologiniame ūkyje, nes nauduodami pesticidus vėl ją sunaikiname.Prieš chemizacija jos buvo apsčiai augalose ir pas gyvūnus.

Gal ir betikslis ginčas. Nes nežinia kokia bendra tirpalo koncentracija ,kokioj formoj azotas. Sėros rūgšties tankis, tikrai didelis, nežinau koks so3.

Visų medžiagų g.1l

Ar tos suspensijos atskiros,jeigu komplekse,nesibalansuoja?

79-jų žiemą priš naujuosius spustelėjo 31 laipsnio šalltis su stiprių vėjų,laukai buvo visiškai pliki. Veislė mironovo 808 žuvo tik kalvelėse,lygumuose gana gerai išsilaikė.Pirmajį šaltį augalai pakenčia beveik dvigubai stipresnį negu po atlydžio ypač pakartotino Taip ,kad kalėdas ir naujuosius galime švęsti be skrupulų

pasitikrink oru prognozes, treciadieniui ar ketvirtadieniui pranasauja minus 25, o be sniego rapsui chana. Pasitikrinau.Žememiausia 17

Dabar nereikia pergyventi ,kad sniego mažai ,arba džiagtis jog daug. Užsngo ant nepašalusios žemės ,kur stora danga irgi gali būti bėdų.Didelių šalčių nepraneša ,sniego tikrai dar bus.