ssenelis

Visgi kam siūloma 170 kg azoto riba , nes daugelio bandymu įrodyta kad virš 170 kg N mažina humusą dirvožemyje . Per daugelį metų nauda gali būti mažesnė negu tikimasi .

Kiaurymės dažniausiai atsiranda ant vešliausių augalų su storiausiomis šaknimis , o maisto medžiagu suderinamumo lentelėje nurodoma , kad daug Ca , K , N , blokuoja boro pasisavinimą , o minėti elementai skatina augimą . Pagrįsti vieną ar kitą teiginį reikėtu žinoti dirvoje esančiu medžiagų balansą .

Gal kažkiek tiesos yra vadybos pusėje . Senose knygose , nors dar rapsas nebuvo auginamas rašė , kad trūkstant boro sutrinka šaknies ir stiebo brazdo augimas , be to boras neturi rutilizacijos funkcijos , nepereina iš senų audinių į jaunus . jeigu dirvoje jo trūksta purškimu ne visada pasiseka patenkinti atskiru laikotarpiu trūkumą .

Tos šaknelės jau buvo prieš didžiuosius šalčius , per šį atšilimą gal porą mm. pailgėjo .

Kadangi čia grikiu tema ir aš daugiau nerašysiu , tik priminsiu , kad aviža ne intensyvios , bet racionalios žemdirbystės kultūra , daugiau galimybių sėjomainoj , mažiau reikia trąšu ir chemijos ,gerėja fitosanitarinė aplinka , daugiau už kitas varpines kaupia humuso , stiprios šaknys gerina dirvožemį , ūkiams kurie nesiekia maksimaliu derliu auginti verta .

Dėl avižų klysti , jų šiauduose lieka dvigubai daugiau fosforo ir beveik du kartus daugiau kalio , daugiau azoto , geriau mineralizuojasi . Jeigu šiaudus išveži tos medžiagos niekur nedingsta , tik pereina į kitą ciklą .

Nesuprantu , kodėl grikiai ir avižos alina dirvožemį , atvirkščiai jos ima maisto medžiagas iš kitoms kultūroms neprieinamu junginiu .

Kvietrugius reikia anksti sėti , kuo geriau išsikrūmiję , tuo lengviau pakelia šalčius .

Argi keista , kad barsto karbamidą , dabar jis ištirps ir bus sujungtas į dirvožemio kompleksą amonio pavidalu , orams šylant palaipsniui virs į no3 kurį sunaudos augalai .

Pilnai pritariu Virgiui , tokiam lauke pasėjus avižas , esant sausrai jos skursta , o lietingais metais neišsiskiria iš viso lauko . .

Jeigu ph 7 bet mažas P kiekis normaliai patręšus turėtu augti bet kuri kultūra , priežastis matyt kitą . Fosforo augalai nepaima jeigu daug geležies kalcio arba magnio , turėtu būti rugštus arba per daug šarminis dirvožemis . Pas mus tokie ploteliai būna pustomi smėliai kur daug geležies ,mažas Ph ir beveik nėra humuso , jeigu plotas didesnis taikoma atskira sėjomaina .

Jeigu butu vegetacijos pradžia , toks vaizdas nekeltu problemų , bet per ilgesnį laikotarpį dažniausiai pažeisti augalai užsikrečia puviniais ir žūsta .

Gerai , kad atšalimas nusimato ne toks staigus , žemesnės temperatūros ateina palaipsniui , tai duodą galimybę augalams iš naujo užsigrūdinti , po atšilimo .Daug tikimybės , kad bus gerai .

Ne ten paspaudžiau , norėjau atsakyti Viliui. Dėl cheminės sudėties labai skirtingi rodmenys radau savo ūkio kažkada darytas pašaru analizes ž. kviečiu grūdai: 2,52 P ir 6,94 K Šiaudai:0,54 P ir 6,9K

Kadangi ph pas jūs virš 7 tai sulfatas nepakenks išbarstant , iš didelės koncentracijos per lapus ,nedidelė dalis nh4 jonu pateks į augalus didžioji dalis N nusiplaus į šaknis . Dėl karbamido , yra manančiu purkšti vėliau , kada silpnėja padavimas per šaknis , nes purškiant anksti vyksta konkurencija tarp skirtingu N srautu .

Jeigu ph 6 ar mažiau N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

Smulkiname .

2015 buvo sėta į v. kviečius , įsėlio į miežius atsisakėme . nes tikrai būna sunki pjūtis. Sėjant į žieminius geriausia ant pašalusios žemės, dobilai ankstyvos sėjos nebijo .

Pernai įsėlį pasėjome į ž,kviečius , atidavę 400 kg saltetros abejojome ar neužgoš dobilų , bet po pjūties gražiausiai sužaliavo . Setą anksti pavasari treštuvu amazone .

Turime panašią sėjomainą . 1) javai + įsėlis 2) dobilai 3)javai 4)ž .rapsas 5 javai 6 grūdinės ankštinės . Dobilai birželio pradžioje nupjaunami dalgine šienapjove , paliekami perželti ir užariami 1 mėnuo prieš ž. javu sėją

Sniego danga ir pašalo gylis atskirose vietovėse skiriasi , pas mus į šalę apie 2 sm . , kur daugiau sniego visai nėra . Sutinku, kad vegetacija daug kur nenutrūkusi augalai kažkiek kvėpuoja , eikvoja cukrų mažėja atsparumas Geriausia pasėliu būklė , kur šalčio metu buvo mažai sniego ir pašalo šaknų gylyje , tokia būklė dabar , o vėliau nežinia . Kad užpuolė rapsus pilkasis puvinys nežinau , nebuvau laukuose, kad šiemet jo gali būti apsčiai pilnai tikiu , nes sniegas iškrito ant įmirkusios nesušalusios žemės .

Pas mus, eile metu besniegę žiemą ,pakeitė apie 10 cm. sniegas , po danga visiškai minkšta žemė . Žiūrėjau Magnifik veislės kviečius , kurie anksti pasėti , gerai išsikrūmiję ir ant pavieniu augalu matosi po 1 baltą šaknelę Reiškia jau praėjusi termoindukcijos fazė ir augalu atsparumas gerokai sumažėjęs , vėliau sėti laikysis geriau . Mums dabar reikia šalčio , kad sustingtu viršutinis žemės sluoksnis , kur laukai pliki laukia sniego , lūkesčiai skirtingi .

Sėklos storis mm. padaugintas iš10 lygu gylis mm.

Jauniems daigeliams šalčiai mažiau kenkia , negu išsikrūmijusiems , jiems pavojingiausi pavasariniai iškilnojimai .

Šią naktį musu krašte nuleido paskutinį sniegą ir pasimatė kas naujai išdygę žieminiu laukeliuose . Spalio 20 d. sėti jau rodo žalumą , o 31- ios sėjimo šiandien pasirodė tik pirmieji daigeliai , Praėjo 50 dienų po sėjos kartojosi trys atšalimai ir atlydžiai , žemė įmirkusi , bet grūdas rodo didelį atsparumą ir leidžia daigus . Jeigu ant dirvos nestovi vanduo vėlai pasėję būkit ramus sudygs .