cainikas

Gal sėklą iš turgaus pirkai?

Gaila kad jūs renkatės pagal įvaizdį,pagal tariamą išsilavinimą todėl ir sėdim europos subinėj. Rinkti reikia ne tą kuris per rinkimus gražiai pakalbės ar pašoks, bet tą kurįo elgesį nuo seniai galima pastebėti. Net jo aplinka daug ką pasako. Ir padorumą ir sąžiningumą ir atsidavimą darbui nesunku įžvelgti. Presidentą renkame sau, ne Briuseliui ar Ukrainai. Tokių kandidatų yra, bet ką rinkti reikia pačiam galvą pasukti. Visi nemąstantys renkasi amerikoną, ar briuselinę statytinę.

Manau kad per ilgai melžiat. Reikėtų išmelžti maxsimum per 10 min. Po to nustoja oksitocino veikimas ir sumažėja pieno atleidimas.

Labai sunkių , beveik neįveikiamų darbų tokiam traktoriukui prirašėte. Šis traktoriukas gerai veža kai yra geras kelias. Jei džipas nepravažiuoja, su kroviniu neparavažiuos ir jis. Berods yra T25 su priekiniu varančiu tiltu. Bet ir tai, jei smarkiai pustomas Kelias su buldozeriu vargu ar pramuš.

Kur pienas ir mėsa brangsta? Jautiena nuo 6,2 pernai, krito iki 5 litų ir tai dar labai toli iki europietiškų kainų. Pieno kaina krenta 20 centų. Kiaulės beliko 4,5 lito.Kokiais tu pinigais rūpiniesi? Gal pašalpų? Būk žmogau orus, siek pragyventi iš uždarbio ne iš pašalpų. Danai kiaulides steigia, kad sūdą ir smarvę čia paliktų, o kiek realiai gauna už kiaules nežinau nei aš nei tu.

Nesutinku su jūsų nuomone dėl koperatyvų. Kooperatyvai nėra vien tik tarpininkai. Jie dirba, surenka pieną, už tai turi nemažai išlaidų. Bet ir ūkininkai turi iš to naudos, bent jau aš būdamas koperatyve. Žinau kad mano tyrimai atitinka faktinius pieno duomenis, bei gaunu bent pora centų už pieną daugiau nei aplinkiniai. Koperatyvai dar yra per maži ir silpni kad darytų ženklią įtaką pieno kainoms, nes jie turi dalį uždirbamo pelno skirti investicijoms. Bet koperatyvo pirmininkas derybose dėl pieno kainos turi kur kas svaresnį žodį, ir su juo skaitosi labiau, nei su pavieniu ūkininku.

Tai tik svajonė smulkiam ūkiui. Tuomet gal ir melžčiau virš 10t.

Prašau: jaučių perteklius, pieno perteklius, kiaulienos perteklius, bulvių perteklius, daržovių perteklius. Pinigai skiriami už hektarą. Jei žemės nelaikys sofkinis paims dirbantis. Bet sofkinis paims nuomos lygiai tiek kiek gaunama išmokų. Pinigai tie patys jų nepadaugės. Ilgiau ponas gyventum jei rūpintumeis savo, ne svetimos piniginės pajamomis.

Europeicai ne tik ličnomis kelnėmis triusikais bet netgi liemenėlėmis ar kojinėmis su lietuviais pasidalina. O kodėl jevgenijau tu nenori dalintis?

O, ... čia sudėtingas darbas. Šiaip stebiu kaip suėda koncentratus, kaip karvutė jaučiasi ar suėda šienainį... na jei įtartina tuomet stebiu ar ji iš viso gromuliuoja. Bet skaičiuoti dar neteko. Bet pastebėjau kad jei kas negerai pačios karvutės koncentratų atsisako.O šienuko po koncentratų, po kilogramą gauna pastoviai.

Deja, ne kasdieniniai tyrimai. Bet miežių ar avižų bandysiu damest.

Keistokas mąstymas, prie ko čia sofos ūkininkai? Kuo jų daugiau tuo geriau. Išmokos mokamos už hektarus. kuo daugiau hektarų nueina ant sofos,tuo likusiems ūkininkams su produkcijos realizacija lengvesnė. Juk beveik visų produktų lietuvoje yra perteklius. Žmonės nemąsto bet rėkia prigimtinio lietuviško pavydo genami. Kodėl niekas nerėkia kai mokamos atsietos išmokos už bulius, karves žindenes, pieno kvotas kai tie gyvūnai seniai jau suvalgyti ir jų nebėra nei kvapo? Žemę bent realiai sofkinis turi ir realiai prižiūri.

Vadinasi pas mane dėl to problemų neturėtų būti. Šiais metais urėja neviršijo 25

Įdomu kaip veikia baltymų padidėjimas reprodukcinei sistemai? Ėmus šerti daugiau baltymų kažkaip pastebiu rujos susilpnėjimą.

Vikių avižų mišinys, 30% pupos. Tai kam dar tas baltyminis priedas? Vietoj jo gal geriau vitamininio mineralinio dadėti?

Pabandyk veršeliui duoti pirštą suvilgytą medumi. Dažnai padeda.

Yra toks posakis jei kaimynui gerai tai ir tau bus gerai -tai yra jei kaimynas pradeda badauti jis pradeda i tavo darza ziureti Mažiausiai įtakos turi kaimyno tariamas badavimas. Tiesiog pavasarį sumažėja parduodamų gyvulių pasiūla ir skerdimo įmonės šiek tiek pakelia supirkimo kainas, kad ūkininkai lengviau apsispręstų tuo momentu parduti turimus gyvulius. Jei badautų su kiaulėmis neišsidirbinėtų.

Tai va mieliėji ūkininkai, pradžioj ko gero kiekvienam teks po 20 centų paaukoti pieno pramonės monopoliui. Kol kariavom su Rusija ir Ukraina vokiečiai Lenkiją užvertė sutirštintu pienu. Dar pakovosim dėl Tibeto nepriklausomybės ir patys galėsim plaukioti piene tiesiogine prasme. Pavieniai ūkininkai yra ant ledo, pieno pramonės magnatai jau turi kapitalo iki gyvenimo pabaigos, tad jiems ūkininkų likimas nelabai terūpi. Kiekvieno skęstančiojo ūkininko likimas paties ūkininko reikalas.

Sutinku su jumis, jog tai geras pašaras atrajojančioms karvutėms, tačiau kaip paaiškinti tas rekomendacijas jog reikia šienauti iki žydėjimo kada įvardytų medžiagų yra mažiausia.

Pagal jūsų aprašymą nelabai supratau. Išeina kad hemiceliuliozė yra atrajojimo komponentas, tai suprantu panašiai kaip kramtoškė karvėms, kad seilės išsiskirtų. Seilės neutralizuoja rūgštis ir taip sudaro palankią terpę sąlygas mikrobinėms bakterijoms kurios gamina mikrobinį baltymą. Bet aš savo klausime kalbėjau apie pačios hemiceliuliozės kaip energetinio pašaro įsisavinimą, nes mikrobinis baltymas be energetinių medžiagų nesigamina.

Betgi ko gero, ne ką geriau, nei celiuliozė, karvių organizme įsisavinama hemiceliuliozė bei ligninas, nes, priešingu atveju, atskiri ūkininkai karvutes šertų eglišakėmis, kaip būdavo daroma, kai kuriais laikotarpiais, kolchozų fermose.

jeigu šienas su lietum, o dar šienautas birželio antroje pusėje, tai cukrų jame gali iš viso nebūti. Celiuliozė gerai tinka krosniai pakurti, o kąip ja virškina karvė, gal Pienmėgys pakomentuos.

Mano manymu turėsim atsakymą kai tiksliai sužinosim kada, kiek įmanoma tiksliau, tauteb gamino šieną... gal dar lietaus nupjauta žolė gavo.

Bent aš savęs, nelaikau oponentu jums, nes daugiau iš jūsų mokausi. Laktozės kiekis mano išmanymu parodo, apykaitinės energijos būklę.

cainikas prieš maišant bent į urėją ir laktoze būt pasižiūrėjęs tai to paties nebūtų gavęs.