AG Paulius

as matau problema kad smulkus ukiai neturi nuosavos zemes ir kuo toliau tuo ja sunkiau jiem isigyt
 

pilnai sutinku. aš labiau apie tokius ir kalbu - mažesnius. Nes kur agropaslaugų įmonės, tai ten su sena ir nelabai padirbsi tokius kiekius

aisku ir tie mazesni buna kad turi 50-80 ha atvarai lexiona 480-580 ir netinka jiem nes per senas ale... nors vest turi puspriekabe kokia kur 6-7t pasikrauna tik

Pagal mano skaičiavimus technika gali būti amartizuojama keliais būdais: 
1) Darbo valandomis
2) Ploto vienetu (ha) 
3) Tonomis (T)
1) Kodėl taip galvoju, nes mano manymų beveik visa technika turi būti vertinama per moto valandų skaičiavimą, nes nuo to priklauso ir eksplotacija, remontas, likutinė vertė, ir taip pat kiek ji sugeba uždirbti per laiko vienetą. 
2) Padargai, kurių vertė yra labiau susieta su darbu turėtų būti vertinami per išdirbio prizmę. Kaip pvz jei perku prikabinamą purkštuvą, aš tikiuosi su nudirbti 25 000 ha. iki kol jis man nusidėvės, kiekvienas važiavimas su purkštuvu sukuria man vertę nuo kurios aš uždirbu, taip pat skaičiuojasi ir sėjamoji ir trašų barstytuvas iki kita žemės dirbimo technika.  
3) technika kuri turi specifiškumą, kaip mėšlo kratytuvas. Pvz į vieną ha galima iškratyti 2 t arba 15 t. dėl to skiriasi kratytuvo darbo laikas viename ha tuo pačiu ir jo eksplotacija. 
Kokios būtų Jūsų nuomonės
 

Lietuvos agrarines ekonomikos institutas seniau isleisdavo paslaugu ikainiu apskaiciavima, bet dabar nk nebeleidzia arba nerandu, tenais budavo viskas surasyta.
Vic'o lentelese smulkinimas yra , bet ne mulciavimas. Ten smulkinimas gal kaip su savaeigiu skaito ...

Sveiki, gal kam bus įdomu, pasidalinu JAV  valstijose pardavinėjamų pagrindinių trąšų kainomis Rugsėjo mėn. 

Mažiau "ūkininko sapnininką" skaityti reikia. Tai gal ir daugiau realaus darbo bus pastebėta.

Sveiki, gal kam bus įdomu, pasidalinu JAV  valstijose pardavinėjamų pagrindinių trąšų kainomis Rugsėjo mėn. 

Forumas yra laisva vieša erdvė kurioje yra dalijimasi patirimi ir kita naudinga informacija. Tai puikus formatas diskusijoms. Jie tau nepatinka politika tu tiesiog nepolitikuok.  
 

Aš svetimų turtų neskaičiuoju,tiesiog konstatuoju faktą,kuris seniai bet kokiam blaiviai mastančiam asilui aiškus...

Bet jei jau kalba, kad pradeda kristi pasaulinės trąšų kainos tai netrukus bus grūdų kainų kritimas. Biržose logikos nėra viskas paremta emocijomis. 

Bet jei jau kalba, kad pradeda kristi pasaulinės trąšų kainos tai netrukus bus grūdų kainų kritimas. Biržose logikos nėra viskas paremta emocijomis. 

Nereik jokių analizių.Pravažiuok Marijampolėj Gamyklų gatve,pažvelk nuo kalno į buvusią Arvi.Kalnai ten stovi,o visi gieda kad deficitas.Vienoj vietoj AG Paulius teisus.Kol realiai nesusikooperuosim ir nepradėsim gint savo interesus,bus ššš...Nes dabar Baravykas sau,Vilionis sau,Sviderskis sau.Liūdna,bet taip yra.

Taip naujasis reglamentas įnešė dar vieną sumaištį. Metai laiko pereinamasis laikotarpis, tada P1 ir P2. Tačiau pereinamasis laikotarpis skaičiuojasi nuo paraiškos pateikimo Ekoagros, kada prašai sertifikuoti laukus ar gamyba ekologinio ūkininkavimo praktika.
 Kaip pvz dabar galima rašyti prašymą, kad nori ūkinkauti ekologiškai ir tau jau metai pradeda skaičiuotis. kitų metų tuo pačiu metu jau bus pereinamais pasibaigęs ir prasidės P1 

Tai žinoma, kad galima diskutuoti ir ne tik kada galima bet ir reikia. Svarbu kad diskusijos duotų apčiuopiamą naudą. 
Taip pat nevertėtų sulyginti ekologinio ūkininkavimo sistemos ir No till principo čia iš esmės nesulyginami dalykai. 
No till naudojimas pats iš savęs jau duodą didžiausią naudą ūkininkui, yra taupomi jo darbo kaštai, didėja veiklos efektyvumas , atsiranda žymiai mažesnis poreikis investicijų į žemės dirbimo techniką, tausojamas dirvožemį, didėja produktyvumas, mažėja klimato neigiamų reiškinių poveikis Jūsų auginamoms kultūroms, sudaromos galimybės dalyvauti CO2 kreditų gamyboje. Dėl šių priežasčių jūs jau gaunate net keliatą tiesioginių naudų. Prie viso to dar gaunate ekonominę paskatą kaip bonusą per No till rėmimą. 

Ekoschemos - savanoriškas įsipareigojimas gauti papildomą išmokos dalį. Niekas neverčia jomis naudotis. Prie ko čia skirstymas? Galima padaryti ekoschemų kuo daugiau, kad patenkintų kuo platesnį ratą ūkininkų. Žemės ūkio ministras ne kartą minėjo, kad už pastangas ūkininkauti tvariau - bus atitinkamai atsilyginama. Nematau nieko blogo, kodėl taip negalėtų būti. 

Beariminė technologija , kas gi tai ? , kas telpa i sia sąvoka ? Ogi vyskas išskirus aryma. Tad ir cia sutelpa gilus , normalus , seklus skutimai , striptilai ir vysa kas knisama . 
 No-till nuo zodzio jokio dirbimo tai dar viena technologija kurios beariminei nu neiseina priskirti . 
 Toliau nesiplesiu nes busiu apmetitas akmenimis , bet dziugu , kad apie tai jau kalbama kas pries pora trejeta metu uzsiminus apie tai , durneliu pavadindavo.
 Sakoma kas siandien is taves juokiasi , ryt ateis patarimo , panasiai jau ir vyksta😀

Aš nepsakyčiau kad arimas ima ir sugadina visą įdirbį. Anglies sankaupos ir oganinė dalis per kelis metus sukaupta dirvožemio paviršiuje yra palaidojama šiek tiek giliau nei 15 - 20 cm. Ar tai yra blogis ? Aišku nuomonių šiuo teiginiu gali būti labai daug. Tačiau mano logika sako, kad dirvožemis turi būti produktyvus ir gyvybingas visų kultūrinių augalų šaknų sistemos gyliu. Gilesniame sluoksnyje esanti organika ir anglis veikia kaip kempinė kuri sugeria ir išlaiko drėgmę, suriša maistingiasias medžiagas ir taip išlaiko tolygų maisto medžiagų pasiskirstymą. Manau pagrindinė esmė yra vadybos praktika stebint augalų kaitą ir balansą kiek išnešame su derliumi t/ha ir kiek paliekame organinės dalies liekanų t/ha. jei proporcija sugebame išlaikyti derlius t/ha< Organika t/ha laukas turi teigiamą balansą ir jo būklė tik gerėja. 

Aš nepsakyčiau kad arimas ima ir sugadina visą įdirbį. Anglies sankaupos ir oganinė dalis per kelis metus sukaupta dirvožemio paviršiuje yra palaidojama šiek tiek giliau nei 15 - 20 cm. Ar tai yra blogis ? Aišku nuomonių šiuo teiginiu gali būti labai daug. Tačiau mano logika sako, kad dirvožemis turi būti produktyvus ir gyvybingas visų kultūrinių augalų šaknų sistemos gyliu. Gilesniame sluoksnyje esanti organika ir anglis veikia kaip kempinė kuri sugeria ir išlaiko drėgmę, suriša maistingiasias medžiagas ir taip išlaiko tolygų maisto medžiagų pasiskirstymą. Manau pagrindinė esmė yra vadybos praktika stebint augalų kaitą ir balansą kiek išnešame su derliumi t/ha ir kiek paliekame organinės dalies liekanų t/ha. jei proporcija sugebame išlaikyti derlius t/ha< Organika t/ha laukas turi teigiamą balansą ir jo būklė tik gerėja. 

Taip žinoma, kad po arimo mikroorganizmų skaičius sumažėja, dalis jų žūsta dėl pasikeitusių sąlygų. Tačiau jei sąlygos yra palankios jie taip pat greit atsinaujina ir vėl susiformuoja tipinga dirvožemio mikrobiota. Aš namau, kad jei dirvožemis bus palaipsniui praturtinamas organika ir jos tik daugės tų mikroorganizmų bus žymiau daugiau visame armens sluoksnyje. Svarbu, kad deguonis įsiskverbtų kuo giliau į dirvožemį ir jame būtų ką veikti mikroorganizmams jie turi rasti junginių kuriuos galėtų skaidyti. 

Seminare aiškiai ištransliuota mintis, kad Notill subsidijavimas nereikalingas, neva JAV to nėra daroma arba labai mažai. Tačiau paklausus pranešėjos apie tai, su kokiomis problemomis susiduriama taikant šią technologiją, buvo atsakymas, kad su jokiomis problemomis nesusiduriama. Jei nėra problemų, tai gal ir teisinga. Pas mus problematika yra su šiaudais, kenkėjais, probleminėmis piktžolėmis ir t.t. Tad lygintis mums su jais gal nereikėtų.
Manau nei vienam nekyla abejonių, kad Notill yra ateitis, saugomas dirvožemis, aplinka, bioįvairovė. Tad ši technologija turi būti skatinama, ko ir siekiame

Ne apie valstybę reikia kalbėti o apie verslo santykius b2b. Ūkininkas mano supratimu tai pat yra verslininkas tačiau jo derybinės galios yra užmirštos. Dėl to ir matome kad šie metai bus pajamų ir pelno prasme rekordiniai. Realiai aš neatsimenu dar tokių gerų metų žemės ūkyje. 

Ne apie valstybę reikia kalbėti o apie verslo santykius b2b. Ūkininkas mano supratimu tai pat yra verslininkas tačiau jo derybinės galios yra užmirštos. Dėl to ir matome kad šie metai bus pajamų ir pelno prasme rekordiniai. Realiai aš neatsimenu dar tokių gerų metų žemės ūkyje. 

Ne apie valstybę reikia kalbėti o apie verslo santykius b2b. Ūkininkas mano supratimu tai pat yra verslininkas tačiau jo derybinės galios yra užmirštos. Dėl to ir matome kad šie metai bus pajamų ir pelno prasme rekordiniai. Realiai aš neatsimenu dar tokių gerų metų žemės ūkyje. 

Ne apie valstybę reikia kalbėti o apie verslo santykius b2b. Ūkininkas mano supratimu tai pat yra verslininkas tačiau jo derybinės galios yra užmirštos. Dėl to ir matome kad šie metai bus pajamų ir pelno prasme rekordiniai. Realiai aš neatsimenu dar tokių gerų metų žemės ūkyje.