bmarius

Didžiausią derlių generuoja paskutiniai trys lapai, tai apatinius padeginus nedidžiausia bėda

Kodnteinerio gali neturėti kieme, bet konteineriai yra bendri į kuriuos leidžiama mesti ir jais naudotis. Tarkim soduose visi meta į bendra konteinerį niekas neturi atskiru. Mokestis yra uz šiukšles, kurių žmogus guvendamas tikrai pagamina. Sistema iš principo yra gera, kadangi dingsta motyvacija mesti šiukšles į miškus ir pan…
Apie intelektine nuosavybe, logika butų jei mokėtume viena karta ją perkant, nėra kito mokesčio  kuri mokėtum nuolatos tik čia ukininkam užkrauta, tam, kad išmokų nunešt bent truputi į kaire. Filmus perku viena karta  ir žiūriu kiek noriu. Jei turiu mėnesine prenumerata, tarkim netflix moku kas mėnesį, bet ir turini gaunu nuolatos atnaujinta…

pirmi metai su focusu,naudojaus voro patarimais🙂

Matau problemą kainos skaidrume, kai matiff kaina ne visada lemia tai, kad ūkininkas gaus maksimalią vertę į rankas. Šioje stebuklų karalystėje yra formulės, klasės, aliejingumo procentuotes ir kitas išvestinės, kurios dar skiriasi nuo supirkimo punktų vietos. Žodžiu įmones veikia kaip nori skaldyk ir valdyk principu. 
Kilo idėja jei sukurti ūkininkams matiff kainos stebėjimo aplinką. Kuri būtų iš principo kitokia, leidžianti patiems dalintis informacija kuris elevatorius kokia formulę taiko. Dažnu atveju visi ūkininkai skambina vadybininkui ir klausia kokia šiandien kainą arba formulė o čia būtų viskas aišku patys didintume įmonių skaidrumą kainos atžvilgiu. Įdomi Jūsų nuomone ką manote ?

pasieskokit ,ohmanas kazkurioje laidoje pasake

prasme matau kai zmones girdi argumentus ir diskutuoja,gerbia kitokia nuomone,o nevadina visus vatnikais ir ploksciazemiais

prasme matau kai zmones girdi argumentus ir diskutuoja,gerbia kitokia nuomone,o nevadina visus vatnikais ir ploksciazemiais

Mane labiausiai nustebino, kad vatnykais vieno visuomenės veikėjo buvo pakrikštyti netgi tie kurie atsisakė iškelti Ukrainos vėliavą. Čia labai įdomi situacija, tik ji buvo tyliai  užmiršta.
 

Kiek aš visko praleidau, reikia lipti į žieminius batus, sako šalta Lietuvoj.
Atsiras ta vienybė, miškų savininkai jau jungiasi, solidarizuosis ir vežėjai.
Taip, apmaudu, bet tokio šaršalio ir supriešinimo mūsų šaly niekada nebuvo kaip šioj kadencijoj.  Nebeliko žmonių, atsirado "maršistai", "šunauja", "runkeliai", "vatnikai", "plokščiažemiai", po laužų akcijos turėtų atsirasti dar viena "rūšis".
Kadaise buvome viena tauta, nė nežinojom apie šitokį mūsų margumą.
Liūdna kai valdžia gyvena pagal principą "kas ne su mumis, - tas prieš mus"
O liūdniausia, kad ir tos grupės dirba tuo pačiu principu

Pinigų yra ir net per daug... Tik visą bėda kad juos turi ir leidžia tie kurie neturi žalio supratimo kaip pinigai uždirbami ir kokia jų vertė...
 

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700
tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų
papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu.
2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti
situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus.
3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar
įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi
sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti
numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų
grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą
produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra
netoleruotina.
5.
6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų
rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu.
Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis
mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios
sprendimus.
7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo
terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose
įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos.
8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti
stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo
bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą.
9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu
atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių
statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį,
todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo
jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais.
11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena
valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų
panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų
apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek
Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema)
sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo
informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo
2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel
skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai.
12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai
nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą,
žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti
skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų
sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui
įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie
išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti.
13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose
kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius
galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas
džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose
reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės.
14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos
NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas
ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės
ir patogesnės.
15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės
sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC.
16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip
tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė
vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų
lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant
jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar
besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

Na kaip suprantu reikalavimai dar konkretinami, bet info del ko visa tai daroma - pilnas internetas.
Imetu kopijuota teksta:
"
Kodėl protestuojame (preliminari informacija, konkretūs tikslai ir reikalavimai ruošiami): 1. Privačiai nuosavybei kyla grėsmė. Plečiamos saugotinos teritorijos nesuderinus tinkamai su savininkais ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas apriboja laisvai naudotis savo turtu o tai daugeliu atveju prilygsta nusavinimui. Išplėstos vandens telkinių apsaugos zonos neleis visiškai naudotis savo žeme be jokio atlygio. Saugotinų teritorijų plėtrą vykdyti, tik tinkamai suderinus su žemių savininkais. 2. Neišspręsta biurokratų sukurta daugiamečių pievų problema, pievų "pagaminta" iki 700 tūkst., kai realus referencinis dydis turėtų būti apie 400 tūkst. 3. Pieno krizė vis dar neišspręsta, o iki tol skirstyta menka pagalba neatitiko žemdirbių lūkesčių. Pieno gamintojai ptyrė 160 mln. nuostolių, o perdirbėjai ir prekybininkai skaičiavo rekordinius pelnus. 4. Rusiškų grūdų importas ne tik pažeidžiami moraliniai principai, daro žalą Lietuvos ūkininkams, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 5. Deklaravimas visiškai neatitiko suplanuotų rezultatų ir Strateginiame plane iškeltų tikslų. Žemės ūkio ministerija, sukėlusi žemdirbių lūkesčius išmokų dydžiais už papildomą ekologinę veiklą, žemdirbius paprasčiausiai apgavo, žadėto atlygio dydžio žemdirbiai negaus. Apie tokį galimą scenarijų žemdirbių organizacijos buvo įspėjusios ne kartą, tačiau jau įprasta, tampa, kad ŽŪM į įspėjimus nekreipia dėmesio. 6. Strateginio plano problemos, aukštesni nei ES reikalavimai.  7. Jokios vertės nekurianti perteklinė administracinė našta (AAP ir trąšų žurnalai, jie reikalingi tik nuo 2030 ir daug paprastesni) 8. Tręšimu mėšlu ir srutomis metai iš metų tos pačios problemos. Dvigubi standartai. Dėl perteklinių kritulių Kretingoje nevalytas nuotekas leido išleisti tiesiog į vandens telkinius, o žemdirbiams kai pagal gamtos sąlygas galima būtų tręšti laukus nepratęsė termino. 9. Pinigų taškymas pridėtinės vertės nekuriantiems projektams, studijoms, politikų perkamas jiems palankus "mokslas" (pelkininkystė, numatomos išmokos pelkininkystei, krizių valdymo studija, nendrinukė, akmenys grioviuose, AM pinigai skleisti dezinformaciją apie neva žemės ūkio žalą. 10. Žemės ūkio ministerijos kuriamos finansinės priemonės neveikia, o Lietuvos žemės ūkis tuo tarpu praranda konkurencingumą."

Naujasis žemės ūkio sezonas yra puiki galimybė pradėti iš naujo, su naujomis idėjomis ir geresne organizacine veikla. Planavimas yra esminis veiksnys sėkmingai žemės ūkio veiklai, nes jis leidžia tinkamai pasiruošti pavasario darbams.
Viena iš svarbiausių dalykų planuojant naują žemės ūkio sezoną yra susiplanuoti sėklas, trąšas, pesticidus ir darbų apimtis. Tai padeda užtikrinti efektyvumą bei pasiekti maksimalų pelningumą. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia atsižvelgti į skirtingus veiksnius: dirvožemio sąlygas, klimato pokyčius ir augalinių ligų bei kenkėjų prevenciją.
Tam tikslui pasiekti gali padėti Hikos - pažangus planavimo įrankis žemdirbiams. Naudojant Hikos galima lengvai ir efektyviai suplanuoti visus būtinus žingsnius ir resursus reikalingus pavasariniams žemės ūkio darbams. Tai apima svarbių duomenų analizę, prognozes bei patarimus siekiant maksimizuoti pelną ir optimizuoti darbo procesą.
Tinkamai pasiruošę naujam žemės ūkio sezonui ir naudodamiesi Hikos, galėsite efektyviai organizuoti savo veiklą, užtikrinti pelningumą ir pasiekti gerų rezultatų. Neleiskite šiai galimybei praeiti pro šalį - pradėkite planuoti savo žemės ūkio veiklą jau dabar!

Kurioj vietoj nacizmas? Rasyja - tokia salis ir taip skamba ju kalba tik raides lotyniskos, o zodis suskis reiskia - nusigyvenes, nuskures ir t.t. - kas yra teisybe - didzioji minetos salies gyventoju dalis del valdzios gyvena nuskure ir jei ne tiesiogine prasme tai moraline taip pat. Jei noret parasyt is nacistinio poziurio - t.y. kalbeti apie nacija ir kalbet negatyviai apie ja - buciau tikrai kitaip parases, nors pozytyvaus kalbant apie rasyja kazka parasyt sunkiai eitu.

Aišku butų smagu pilant į purkštuva nuskenuoti brūkšninį kodą ir žurnalai uzsipildo. Ar sedet prie kompo ir valdyti robutuku armija laukuose. Bet taip nėra nes neapsimoka. Kai žemės ūkis oligopolizuosis ir ji valdys dideles kompanijos bus kitaip. Bus ir progresas.  Bet tuo atveju keli žmones tampa labai įtakingi diktuoja rinkai savo sąlygas o visuomene tampa veršelių banda.  Ar to siekiame?  Tai kokia Lietuvos Žemės ūkio strategija.  Mes jos gi neturime…..

Nereikia skleisti ereziju kad kazkas norejo portfelio - paziurek kaip ministerija isdraskyta, geriausi specialistai ispirdolinti arba sedi ir bijo kazka pasakyti - nes tuoj "gauna per galva". Esme kitu saliu kad zemdirbiai rinkosi schemas, o pas mus kabinetiniai egzpertai ir nuleido mums, kur logikos nera visai. Kas liecia ekoschemas - taikiau ir seniau ir tikra bearimine ir sejomaina ir sekla sertifikuota ir tarpiniai - ir pyst dar ir pudymo - kurioj vietoj pudymas saugo gamta? Kliedesiu jura ir finansine prasme - bet ne cia esme. Esme kai tu parodai kad tai yra nevisai su logika - atsistoja egzpertas su portfeliu ir kiaules akimis meluoja kad taip nori es. O kai nera logikos, tada ir finansai nesueina. 

buvo nusedusi antenos bios baterija

gal geriau butu nerasyt,o dar geriau nedaryt

o ką komentuoti? Biržoje krentančias kainas ? ar niekinius kiekius pasiekiančius iš ukrainos mus ir visą europa? Kaina pakėlė bado baubas, kurio nebuvo, ir investuotoju godumas. O kaina krenta todėl kad kaip ir antros armijos  pasaulyje nenugalėjime atsirado įrodymu kad tai yra blefas . Kad ir kinai savo rezervus pradėjo parceliuoti keliata mėnesiu atgal kai buvo saliginis kainos pikas. Visi tai aiškino kad tai žestas stabilizuoti kainas rinkoje bet dabar aiškėja kad tai greičiau tik biznis buvo. Mandarinai kaip niekas kitas turi jausmą arba informacijos daugiau apie atsargas ir kaip nutinka pas juos visada nutarė neblogai uždirbti. Aš kaip ir jus šiandien labai noriu tikėti kad tai jau dugnas ir šiu dienu kainu pasiutpolkėje tikrai žemiau krist kainai nebėra kur. Bet tiesa ta kad tikras dugnas yra 101eur/t. lygyje{bet tikėkimės kad niekada taip nebus}, tiesa ta kad dabar madoje sandėliuoti pinigus o ne prekes, kaip ir tiesa ta kad sandėlyje laikomi grūdai jau turi transformuotis į kažką tais kita nes artėja laikas kai ten turės gultis naujas 2023m.derlius ir to laiko lieka labai jau ne daug.
p.s.blogas tonas ieškoti priešu tarp savo likimo broliu.......
 

pirmi metai su focusu,naudojaus voro patarimais🙂

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.
Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.
Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.
 
Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.
 
Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.
Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.
Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.
 
Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.
 
Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.
Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.
 
Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

pirmi metai su focusu,naudojaus voro patarimais🙂

pirmi metai su focusu,naudojaus voro patarimais🙂

pirmi metai su focusu,naudojaus voro patarimais🙂

nemanau kad kitur kitaip nei lietuvoje,kai edukuoti augintojai "parduoda" derliu dar nekulta,ir nesvarbu ar fiksuota kaina ,ar su formule  grudai tai juk isvaziuoja,tai ir kam pirkejams moketi poto brangiau kai jie jau apsirupina kiekiu