vk_

Na, Vaterlo, tau reikia diplomą su pagyrimu įteikti, nes daug ką sodindamas padarei labai gerai. Keli smulkūs pastebėjimai: 1) puiku, kad molyne įrengei drenažinį sluoksnį. Tiesa, drenažinis sluoksnis geriau būtų iš organinių medžiagų (šakos, kankokrėžiai), o ne žvyro. Bet molyne geriau jau žvyras nei nieko, 2) sodinant sodinukus šakos apgenimos tada, kai persodinamas sodinukas plikomis šaknimis ir jis būna praradęs dalį šaknų. O šilauogės sodinamos iš vazonėlio, jos turi visas šaknis ir todėl nereikia genėti jokių šakų. Sodinukui iš vazonėlio nereikia "prigyti", jam reikia tik pradėti plėstis ir augti. O augalas tuo greičiau auga, kuo daugiau turi šakų/lapų, nes juose gaminasi augimui reikalingos medžiagos. 3) mirkoma prieš sodinant tam, kad perdžiūvusios durpės sušlaptų, o ne tam, kad po to šaknis ištiesti. Dėl to šaknų paskleidimo į šonus sodinant yra pusiau klaidingas mitas. Mitas, nes neteisybė, kad būtina iškleisti ir neišskleidus šaknys į šonus neaugs. Daug šilauogių pasodinau nieko su šaknimis nedarydamas ir matau, kad jos sėkmingai išplito į šonus, jei tik substratas joms tinka. Šilauogių šaknys neauga ten, kur joms nepatinka dirva, pavyzdžiui, baigsis durpės ir prasidės žemės, tai ten jos neaugs. Todėl sodinant galbūt galima atsargiai truputėlį pakedenti ir į šonus paskleisti šaknis, bet drastiškai pjaustant ir laužiant šaknis žalos gali būti daugiau nei naudos. Nėra jokios problemos, kad sodindamas nepanaudojai įsišaknijimo stimuliatoriaus, šilauogės ir be to puikiai auga, jei tik substratas tinka. Sodinai į rudas natūralias durpes, jų PH nežinai? Tada rūgštumo turi užtekti. Įdomus faktas, kad specialiai šilauogėms skirtų lietuviškų durpių rūgštingumą gamintojai specialiai sumažina pridėdami dolomito!!! Natūralių durpių rūgštingumas didesnis nei šilauogėms skirtų. Kai rūgštingumas per mažas, tada šilauogės negali įsisavinti azoto ir prasideda chlorozė, kurios požymiai yra geltoni lapai. Tavo nuotraukose nėra geltonų lapų, reiškia nėra chlorozės ir problemų su azotu. Todėl nepuršk jokių trąšų. Dėl rūgštinimo manau, kad viskas gerai pas tave, todėl rūgštimis nelaistyk, nebent labai nedaug sieros gali paberti. Siera greitai neduos jokio efekto, kurio ir nereikia, čia labiau su mintimi apie kitus metus. Dėl tavo minėtų simptomų - praktiškai visi jie yra ir mano šiemet pasodintose šilauogėse. Jose turiu daug kreivų, susigarbanojusių lapų, ko nėra senesniais metais blogiau pasodintose šilauogėse. Aš spėju, kad taip yra dėl to, kad pasodinta naujoje vietoje ir gal dar mikorizė, tai yra grybiena plačiau neišaugo, dėl ko augalai kažkokių medžiagų gauna mažiau, gal dar įtakojo sausra ir karščiai. Ir manose yra panašiai paraudusių lapų. Manau, kad tai gana normalu ir nereikia nieko skubiai daryti, ypač, kai nauji ūgliai ir lapai auga gana greit. Vienintelis man klausimas, kaip nuteka vanduo tavo duobėse. Jei laistai kasdien ir ne po litrą (daugiau tokios mažos šilauogės per parą neišgarins), o po laistytuvą, tai kažkur turi nutekėti visas vanduo. Jei apačioje rimtas molis, tai gali būti, kad jau seniai užsipildė žvyro sluoksnis ir vanduo stovi iki pusės duobės. Perlaistymas yra rimtas pavojus molyne. Kai nekaršta, tai nereikia kasdien jų laistyti, o kai palynoja kaip paskutinėm dienom, tai išvis nereikia jų laistyti.

Vytėnų žvaigždė:

Krūmą formuojantys ūgliai:

Noksta Rekos:

Patriot uogas galima atpažinti pagal specifinę formą - plokščios ir penkiakampės:

Tarp krūmų toliau nuo šaknų truputį giliau pakask pažiūrėti ar nėra stovinčio vandens. Jei yra, tai vertėtų duobutę padidinti ir jį išsemti. O jei stovinčio vandens nėra, ko tikiuosi, tai tada tiesiog pradžiai nelaistyk kelias dienas, o vėliau laistyk rečiau ir po mažai, o jei laikas nuo laiko palyja, tai išvis papildomai nelaistyk.

Kitą kartą nuotraukas įkelti jau bus lengviau, tik prieš keldamas, pasuk nuotraukas savo kompe (ir išsaugok), kad būtų natūralioje pozicijoje. Na taip, pagal vaizdą joms kažkas negerai ir negerai jau ilgesnį laiką. Jei perlaistai ir vanduo užsistovi - tai tada tikrai blogai ir dėl to gali būti toks lapų patamsėjimas. Sakyčiau, kad jau geriau per mažai laistyti, nei laikyti šilauoges užmirkusiame substrate. Skaičiau viename straipsnyje, kad šilauogės auga pelkėse, bet tai nereiškia, kad jos auga vandenyje. Jos auga ant aukštumėlių, ant kemsų, kur yra sausa ir netgi tame straipsnyje teigė, kad šilauogės greičiau yra prisitaikiusios sausrai nei užmirkimui. Jei šilauogių šaknys bus pilnai užlietos ilgesnį laiką (porą savaičių), tai jos žus. Be to, buvau įdėjęs nuorodą į video, kuriame rodo, kad labai dažnai laistomos šilauogės auga blogiau nei tos, kurios palaistomos mažiau, spėja truputį pradžiūti ir į substratą patenka oro. Šilauogėms reikia ne tik vandens, bet ir oro substrate! Todėl tikriausiai tavo versija teisinga. Dar vienas variantas ateina į galvą - gali būti blogai, jei šilauogės pasodinamos per giliai. Bet jei pradžioje augo gerai, tai tikriausiai priežastis kita ir visai gali būti, kad tai yra perlaistymas. P. S.: pažiūrėjau minėtą video, tai jų perlaistytos šilauogės yra panašiai paraudusios kaip tavo, todėl labai panašu į teisingą versiją.

Ir pas mane yra panašių paraudusių pažeistų lapų. Nenormalios lapų spalvos liudija apie kažkokį stresą augalui, pavyzdžiui, taip galėjo būti dėl sausros, dėl šalčio. Skylutės ir dėmės lapuose galbūt gali būti dėl kokių nors grybelių. Nereikia gąsdintis, tai natūralūs ir nemirtini dalykai. Pavyzdžiui, vyšnių lapai vasaros gale dažnai būna ne žali dėl grybelių, bet tai netrukdo vyšnioms augti dešimtmečiais. Pliusas Donatui už naują video, pas mane tas pats, kas ir pas jį - daugiausia uogų ant visų Rekų, tada ant Patrioto, na dar pora veislių, o kitos kol kas daugiau augina lapus, o ne uogas. Šiandien pagenėjau savo šilauoges. Dabar iš krūmų apačios auga stiprūs ūgliai, kurie formuos krūmą. Tai nukarpiau visokias silpnas plonas šakeles ir kurios yra per žemai. Geriau tegu krūmo jėgos eina į tuos naujus ūglius, o ne eikvojasi šakelėms, iš kurių nebus naudos. Donato video atrodo, kad jo šilauogės prašosi tokio pagenėjimo. Suprantu, kad baisu imti karpyti, kai nesi tikras, ką reikia kirpti, bet šios temos pradžioje yra trys išsamūs video, kuriuos pažiūrėjus taps viskas aišku. Dar Donato video matosi kelios persodintos šilauogės su silpnais geltonais lapais. Panašiai geltoni lapai būna chlorozės atveju, tai yra, kai substratas tampa nerūgštus ir dėl per mažo rūgštumo šilauogės tiesiog negali įsisavinti medžiagų. Todėl siūlyčiau bandyti staigiai gelbėti nugeltusias šilauoges: 1) laistant parūgštintu vandeniu. Kaip parūgštinti vandenį pažiūrėkite visai neseniai įdėtą video, ten išvada, kad actas menkai rūgština; 2) palaistant vandeniu su ištirpintu amonio sulfatu, pavyzdžiui, 30 g amonio sulfato ištirpinti 10 l vandens. Tai greitai įsisavinamas variantas ir dažnai po tokio patręšimo lapai tampa žalesni.

Gal nuotrauką įdėtum, Majau, nes kitaip sunku įsivaizduoti.

Praktiška apžvalga kaip galima rūgštinti: Čia sako, kad siera gali nudeginti šaknis. Manau, kad čia jis suklydo, nes kaip rodo jo matavimai, pati siera išvis nerūgšti, o mikroorganizmams ją perdirbant rūgštis gaminsis po truputį ir taip pat negalės nudeginti. P.s.: Bežiūrinėjant video apie šilauoges iššoko mūsų Donato video apie 15 šilauogių, kuo galima pasidžiaugti.

Šilauogių auginime dabar yra du sezoniniai dalykai: 1) baigiasi laikas, kada jas dar galima tręšti azotinėmis trąšomis. Sakoma, kad galima tręšti iki Joninių arba liepos 1 d., vėliau tręšiant ūgliai gerai augs, bet nebespės sumedėti ir žiemą nušals; 2) dabar gana geras laikas pataisyti krūmus atliekant vasarinį genėjimą:

Pas mane ėmė nokti šilauogės, tiksliau Reka veislės šilauogės. Sūnus jau valgo pirmąsiais uogas, nors aš tai dar palaukčiau geresnio prinokimo. Pernai jos nokti pradėjo liepos mėnesį, o šiemet viskas daug anksčiau. Dar video su karkvabalio lervos žala (įdėjau nuorodą taip, kad rodytų nuo to momento, kai parodo lervą):

Šiandien suvalgiau pirmą agrastą - raudoną Hinonmaki Rot. Kurie skanesni, pasakysiu po poros savaičių, kai visus vienu metu valgysiu. Mucurines prinokę lieka gana žali, pernai vis laukiu, kada prinoks, o jie žali ir žali, nuskynęs paragauju - o jie jau prinokę ir saldūs. Invicta prinokę geltonesni. Šiaip turint galimybę siūlyčiau sodinti kelis skirtingus krūmus, tada ilgesnį laiką galima valgyti ir įvairesni skoniai nenusibos. Dar ir medlievos Northline, kurios nuotrauką anksčiau įkėliau, ėmė nokti. Skanios uogos ir panašu, kad didesnės už senos vietinės veislės uogas, nors dėl sausros tiksliai nuspręsti neišeina. Reiks dar jų pasisodinti, kai priaugs atžalų. Manau, kad tai labai vertingos, sveikos ir perspektyvios uogos plius dar augalas nereiklus. Kanadoje ir JAV augina jų verslinius sodus, o pas mus jos kolkas nepaplitusios.

Dėl saulės gaunasi blogos nuotraukos telefonu. Plius dėl sausros uogos mažesnės, bet dar paaugs, jei palis. Mucurines: Invicta: Krūmai, tiesą sakant, truputį apleisti - auga beveik be trąšų, beveik nelaistomi, o ir žolė nedažnai apraunama. Nepaisant to uogų pilna ir šiemet, ir pernai labai daug buvo, uogos visos sveikos nenaudojant jokių priemonių, taip kad nuostabūs, nereiklūs ir vertingi augalai.

Pliusas Donatui už entuziasmą. Yra lietuviška patarlė "neturėjo bobutė problemų - tai nusipirko ožį". Tai šiuo atveju neturėjo Donatas problemų - tai per sausrą ir 30 laipsnių karštį nusipirko sodinukų plikomis šaknimis, o ne vazonuose. Neparodei, Donatai, kaip pasodinai, bet sodindamas turėtum nuskinti uogas ir šakas nupjauti per pusę ar dar net dar labiau. Iš minėtų veislių auginu agrastą Mucurines (nufotkinsiu ir įdėsiu nuotrauką vėliau, gražiai deri), serbentus Bona ir Titania. Patarimas: rusams neįdomu, už kiek tu perki sodinukus, nes jie iš Lietuvos nesisiųs, jiems būtų įdomiau, jei papasakotum apie veislių ypatybes.

Šiuo atveju šaknis nugraužė karkvabalio lerva. Tai bene pagrindinė priežastis, dėl ko žūsta sodinukai vasarą. Antra priežastis - sodinukų apšalimai. Bet jie daugiau susiję su tuo, kad 1) pasodinama rudenį ir nespėja pilnai prigyti, 2) sodinukai pertręšiami azotu ir ūgliai nespėja sumedėti, 3) sodinamos nepakankamai šalčiui atsparios veislės. Pas mane pievoje yra gana daug karkvabalio lervų, bet iškasu tranšėjas, jas užpildydamas atskiriu šonus plėvele ir po to nesusidūriau su problemomis dėl karkvabalio lervų. Šiemet daug pakasinėjau pernai ir užpernai sodintas šilauogių lysves (iškasinėjau juodas durpes ir pyliau naujas rudas durpes), tai bekasdamas neradau nė vienos karkvabalio lervos, o va bronzinio vabalo lervų radau gal kokių 50. Bet bronzinio vabalo lervos šaknų negraužia, tai jokių problemų nėra.

Tu turbūt tiek laistai, nes nori nemokamai pasportuoti. Kokio dydžio pas tave šilauogės ir ar jos apmulčiuotos? Jei šilauogės ne 2 m aukščio ir 2 m pločio, tai greičiausiai jas perlaistai. Paeksperimentuok ir pamatysi, kaip yra iš tikrųjų. Jei kalba apie šiemet pasodintas, tai gali kelis kartus sumažinti laistymą. Pavyzdžiui, laistyk kas antrą dieną, arba laistyk kasdien, bet ne po laistytuvą, o keliskart mažiau. Ir pamatysi, kad nebus jokių blogų požymių. Perlaistymas netgi blogai, nes gali išplauti naudingas medžiagas bei tada gali blogiau augti šaknys. Primenu šia tema anksčiau rašytą žinutę.

Dalis šilauogių vis dar žydi: Čia pernai sodinta Norhtland, dalis jos žiedų nužydėjo kur kas anksčiau. Užpernai sodinta Northland jau seniai nužydėjo, tik dar uogos mažos. O Reka ir Patriot šilauogių jau ir uogos gana didelės:

Pamiršau su vermikompostu paeksperimentuoti sodindamas, reiks dabar bandyti kur nors atkasti ir jo užberti.

Pas mus buvo įkeltas inkilas mažiems paukščiukams ir maži gyveno. Bet po jų inkile apsigyveno genys, kuris pirmiausia išsikalė didesnę landą, tai po jo dabar inkile jau gyvena varnėnai. Bet lygtai "savi" varnėnai uogų nepuola. o jas puola "laukinė varnėnų gauja". Nežinau, kiek čia teisybės. Mes irgi ir kompaktus kabinam, ir blizgančius vėjo malūnėlius kabinam, bet jie gal daugiau nuo varnų padeda, o ne nuo varnėnų.

Pagooglinęs radau, kad tam naudoja FIBA ZORB.

Gal dėl sausros neranda maisto, bet pas mus varnėnai ėmė pulti trešnių uogas, kurios dar pusiau žalios, normaliai neišaugusios, tik ėmė šonai rausvėti gal nuo karščio. Lygtai ankstesniais metais taip nepuldavo pusžalių uogų. Puola ir nieko nesibaido, panašu, kad sugadins visą trešnių derlių, nes didesnių trešnių tinklu uždengti nepavyks.

Viename video aiškino, kad jei į durpes primaišyti pjuvenų, tai tada toks mišinys lengvai įgeria vandenį. Aš šiemet naujai pasodintas šilauoges laistau po mažai, vos ne po kokį litrą šilauogei, bet beveik kas vakarą ar kas antrą vakarą, kai ne taip karšta. Paliejus vanduo labai greit dingsta, bet ar jis susigeria, ar kiaurai praeina aš nežinau, na bet šilauogės dar nė karto nebuvo pavytusios. Gal padeda apmulčiavimas, nes tada durpės neperdžiūna, o neperdžiūvusios turi normaliai vandenį sugerti. Seniai pasodintoms šilauogėms vandens užpilu gal kartą į savaitę, bet irgi ne po daug, gal po kokius 3-4 litrus. Pas mane visur apmulčiuota ir drėgmė gerai laikosi. Nelaistau tiek daug kaip Donatas.

Aš irgi šiemet pasodinau vieną Chandler, žydėjo didesniais žiedais nei kitos: