Youtubėje yra daug videofilmukų apie šilauogių sodinimą. Lietuviški filmukai, sakyčiau, nepilni, bet yra daug gerų filmukų rusiškai apie šilauogių auginimą Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Norėčiau pasakyti vieną momentą, kurio lietuviškuose patarimuose nelabai mačiau arba jis aiškiai nepasakomas. Taigi, šilauogės gerai augs, jei substrate susidarys mikorizė, tai yra šilauogės šaknų simbiozė su grybais. Rūgšti terpė reikalinga būtent mikorizei, tai yra grybienai augti. Kaip sako rusiškuose video, su šilauogės sodinuku mes gauname šeimą, sudarytą iš šilauogės ir grybienos, ir reikia tinkamai rūpintis, kad klestėtų visa šeima, o ne tik šilauogė. Pavyzdžiui, grybienai kenkia didesni trąšų kiekiai, visokios cheminės priemonės ir todėl gali gautis, kad bandai augalu labai rūpintis, viskuo jį tręši, o jis neauga ir skursta.
Kalbant apie rūgščias durpes pasodinant reikėtų pridėti, kad neužtenka pasodinti į idealiai rūgštų substratą, bet ir toliau reikia palaikyti tą rūgštumą. Net rūgščios durpės, pasodinus netinkamai ir nesirūpinant, po kurio laiko taps neberūgščiomis. Rūgštumo palaikymui verta atskirti substratą nuo kitos dirvos iš šonų ir yra daug būdų substrato parūgštinimui. Man iš jų labiausiai patinka natūralūs - rūgštinimas spygliuočių [juvenomis, spygliais bei rūgštinimas įterpiant sieros granulių. Sieros granulės iškart nerūgština, jos pradeda rūgštinti, kai ją perdirba mikroorganizmai, todėl toks būdas veikia ilgai.
Sakyčiau, kad durpės šilauogėms gal net labiau reikalingos ne dėl rūgštumo, o dėl to, kad jos suteikia substratui purumą, oro laidumą ir sugeba savyje sukaupti labai daug vandens.