vk_

Aišku, reiškia naudojote labai tinkamus grybus. Dar noriu dėl pjuvenų paklausti - naudojate tik spygliuočių pjuvenas ar ir kitokias?

Dėkui už atsakymą, Kaimietuke. Manau, kad palaikant tinkamas sąlygas grybienos ir taip savaime užsiveis pakankamai. Vienintelis skirtumas, kad panaudojus minėtą preparatą gal užsiveis daugiau grybų rūšių ir bus kažkoks efektas. Pabandysiu su keliais augalais ir po trijų metų pasakysiu, ar pastebėjau kokį nors skirtumą. Beje, kokių grybų grybieną bandėte? Nes mikorizė gaunasi tik su būtent tiems augalams tinkamais grybais, bet kokie grybai netiks.

Nesuprantu, kuo, Ekologai, esi toks nepatenkintas. Argi čia blogai, jei kažkas apsiima pakonsultuoti ir pamokyti? Tu viską žinai ir tau nereikia tokių paslaugų? Tai ir nesinaudok, negi tave kas verčia. O gal tu sugebi geriau? Tada imkis pats konsultuoti ir mokyti. Mums, kaip vartotojams yra tuo geriau, kuo daugiau yra siūloma visokių paslaugų, tada mes galime rinktis geriausias paslaugas. Blogai, kai niekas nenori pakonsultuoti, o ne tada, kai kažkas imasi pakonsultuoti. Ta proga pakartosiu dvi įsiminusias mintis iš filmukų apie šilauoges: 1. Kolumbas braškes į Europa atvežė 16 amžiuje ir prireikė kelių šimtų metų, kol jos išplito. Panašiai ir šilauogėms prireiks daug laiko, kol jas ims auginti beveik visi. Tuo labiau, kad jų auginimas skiriasi nuo įprastinių sodo-daržo augalų auginimo. 2. 20 amžiaus augalais buvo serbentai, o 21 amžiuje juos didele dalimi pakeis šilauogės ir sausmedžiai. Bet kokiu atveju mums visiems verta dalintis savo patirtimi ir mokytis auginti šilauoges, o ne dėl kažko pyktis. Šilauogės labai įdomūs augalai ir dėl jų dar daug yra kur eksperimentuoti bei mokytis. Šiemet užsisakiau grybienos erikiniams (http://www.mkds.lt/hifas-erikiniams-augalams-100g-mikoriziniai-grybai) ir bandysiu keletą šilauogių pasodinti panaudodamas šį preparatą. Gal kas jau bandėte ir turite patirties?

Dar įdedu nuorodas apie šilauogių genėjimą, sakyčiau jose viskas pateikta labai išsamiai ir aiškiai, retai taip būna: Pagarba šių video autoriui.

Youtubėje yra daug videofilmukų apie šilauogių sodinimą. Lietuviški filmukai, sakyčiau, nepilni, bet yra daug gerų filmukų rusiškai apie šilauogių auginimą Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur. Norėčiau pasakyti vieną momentą, kurio lietuviškuose patarimuose nelabai mačiau arba jis aiškiai nepasakomas. Taigi, šilauogės gerai augs, jei substrate susidarys mikorizė, tai yra šilauogės šaknų simbiozė su grybais. Rūgšti terpė reikalinga būtent mikorizei, tai yra grybienai augti. Kaip sako rusiškuose video, su šilauogės sodinuku mes gauname šeimą, sudarytą iš šilauogės ir grybienos, ir reikia tinkamai rūpintis, kad klestėtų visa šeima, o ne tik šilauogė. Pavyzdžiui, grybienai kenkia didesni trąšų kiekiai, visokios cheminės priemonės ir todėl gali gautis, kad bandai augalu labai rūpintis, viskuo jį tręši, o jis neauga ir skursta. Kalbant apie rūgščias durpes pasodinant reikėtų pridėti, kad neužtenka pasodinti į idealiai rūgštų substratą, bet ir toliau reikia palaikyti tą rūgštumą. Net rūgščios durpės, pasodinus netinkamai ir nesirūpinant, po kurio laiko taps neberūgščiomis. Rūgštumo palaikymui verta atskirti substratą nuo kitos dirvos iš šonų ir yra daug būdų substrato parūgštinimui. Man iš jų labiausiai patinka natūralūs - rūgštinimas spygliuočių [juvenomis, spygliais bei rūgštinimas įterpiant sieros granulių. Sieros granulės iškart nerūgština, jos pradeda rūgštinti, kai ją perdirba mikroorganizmai, todėl toks būdas veikia ilgai. Sakyčiau, kad durpės šilauogėms gal net labiau reikalingos ne dėl rūgštumo, o dėl to, kad jos suteikia substratui purumą, oro laidumą ir sugeba savyje sukaupti labai daug vandens.

Mano supratimu, gali obelyje priskiepyti kiek nori šakų. Aš vienoje didelėje obelyje įskiepijau 10 šakų, vėliau po 2 metų pernai nupjoviau likusias dideles neperskiepytas šakas ir suskiepijau dar apie 33 šakeles iš kelių skirtingų obelų (žr. foto). Dabar juk populiarios "šeimos obelys", kuriose į vieną medelį suskiepytos kelios veislės. Teoriškai medeliui gali būti sunkiau, jei į jį suskiepysi labai skirtingas, tai yra ankstyvas ir vėlyvas veisles. Dėl derėjimo, tai gali įskiepyti šakelę su žiedais ir jau šiemet sulaukti pirmų obuoliukų ant jos.

Keliskart skiepijau obelis brinkstant pumpurams, įskiepius čia pat nusikirpdavau nuo kitų obelų ir prigijimas buvo virš 90%, nors skiepijau peiliu ir neturėdamas įgūdžių. Tad, mano supratimu, obelims tikrai nebūtina iš anksto pasiruošti šakelių skiepijimui. Va kaulavaisius skiepijant didesni reikalavimai. Šiemet kovo pradžioje paskiepijau kelioliką šakelių, žiūrėsiu, kas gausis, kol kas įskiepių pumpurai didėja. Šįsyk skiepijau naudodamasis skiepijimo sekatoriumi ir vyšnių/tręšnių šakelių skiepijimui nusikirpau dar vasario mėnesį per šalčius. Ketinu šiemet obelų ir kriaušių paskiepyti, bet per kitus darbus dar laiko neradau. Bet manau, kad tam laiko dar yra.