vk_

Čia dalinai nuvalgyta užpernai pasodinta Reka. Čia apie šitas sakiau, kad visas prieaugis nueina į uogas ir šakelių prieaugis labai mažas.

Dar ne viską nuvalgėm:

Derančių šilauogių apžvalga:

Obelis galima ištisus metus genėti, jos lengvai perneša genėjimus. Tik genint kai jos be lapų geriau matosi, ką reikia nukirpti. Vyšnias/trešnes genint, reikia palikinėti 1-2 cm šakelės galiukus nudžiūvimui. Pavyzdžiui, jei obels šakelę kerpi prie pat tos, kurią nori palikti, tai vyšnios reikia palikti šakelės galiuką nudžiūvimui, nes nukirpus iki pat kitos šakelės, vėliau gali nudžiūti ir ta kita šakelė. Nugenėjus obelis vargu ar verta purkšti karbamido tirpalu. Tas tirpalas turbūt nuo ligų, o ne dėl to, kad po genėjimo jo reikėtų. Dėl ligų laikausi nuomonės, kad reikia sodinti rauplėms atsparesnes obelų veisles ir tada jų išvis niekada nereiks purkšti. Aš šiemet vieną kartą purškiau insekticidu nuo amarų, o nuo ligų niekuo nesu purškęs bent jau paskutinius 10 metų. Tas mano kamienų nubaltinimas dažais labai pasiteisino. Ligi šiol visiškai balti kamienai, matosi mano fotkėse. Dažai ilgai laikys, tad tikrai galima dabar išsirinkti sausą gražią dieną ir nubaltinti ateinančiam pavasariui. Tada nereiks rudenį ar žiemą taikyti tinkamesnės dienos ir dažyti nekomfortiškomis sąlygomis.

Nuskynus vyšnias ar trešnes yra geriausias laikas per visus metus jas apgeneti. Pas mane vyšnios Keller šakos jau gulėjo ant žemės. Vyšnios dera tik ant pernykščių ūglių, tai gaunasi, kad nuderejo, kitais metais naujas ūglys, o seno vietoje lieka plika šaka. Su laiku gaunasi ilgos plikos iki žemės nusvirusios šakos. Tai vat jas kažkada reikia nugenėti ir tam geriausias laikas yra dabar, nuskynus derlių. Dabar gerai užgis žaizdos ir geriau augs likusios šakos.

Kova su piktžolėmis: Šiaudais mulčiuoti galima tik smėlynuose, kitur jie netinka!

Apie šilauogių krūmų atsinaujinimą:

Po paskutinio video pagalvojau, kad gal pamėginti truputį parūgštinti kai kurias šilauoges, kurios turi daugiau rausvų lapų. O po šio video pamąsčiau, kad reiks šilauogėms vermikomposto užberti. Kaip tik šiemet likę dar daug nepanaudoto vermikomposto.

Profai tiria, kodėl raudonuoja šilauogės:

Reiktų ir man surašyti pastebėjimus apie savo šiemet pasodintų šilauogių augimą. Pasodinau 23 šilauoges: 6 Patriot, 6 Reka, 4 Toro, 2 Bluecrop, 2 Draper, po vieną Chandler, Sierra ir Bonus, visos prigijo gerai. Šilauoges pasodinau labai sumaišęs rūšis, jos auga skirtingose tranšėjose, bet lyginant tos pačios veislės sodinukų augimą rezultatai praktiškai vienodi ir nepriklauso nuo pasodinimo vietos. Tad skirtumai nulemti sodinukų įgimtų savybių (veislių ypatybių), o ne pasodinimo vietos įtakoje. Patriot keturmetės aukštos, auga gerai, žydėjo, užmezgė gana nemažai uogų, leidžia stiebinius ūglius iš krūmo apačios, viskas gerai, šiemet liko įdomumas, kiek stiebiniai ūgliai užaugs per šią vasarą. Reka pernai įsigyti sodinukai buvo panašūs kaip šiemet Patriotų, tai yra aukšti. Ir šiemet tikėjausi kažko panašaus, bet pardavėjas nieko neįspėjęs atsiuntė visai kitokius sodinukus – žemus, su mažai šakelių, su pusiau prasiskleidusiais žiedynais. Paklausus, iš kur toks skirtumas, atsakė, kad šie sodinukai atvežti iš Vokietijos (ten šilčiau, todėl jie jau buvo prasiskleidę) ir yra dauginti laboratoriniu būdu. Kaip suprantu, tai dar taip vadinamas „in vitro“ dauginimas, kai laboratorinėmis sąlygomis specialiose terpėse augalas padauginamas iš mažučių motininio augalo dalelių. Nors atrodo nenatūraliai, bet iš esmės tai yra visiškai natūralus vegetatyvinis dauginimas augalo dalimis. Šio padauginimo pliusas, kad padauginti augaliukai būna neužkrėsti, neturi savo viduje jokių virusų ir todėl jie kelis pirmus metus būna stipresni, gyvybingesni ir geriau auga. Taigi, pasodinau šiuos sodinukus ir, nors iš pradžių ketinau apkarpyti dalį žiedų, bet vėliau palikau juos visus. Sodinant nustebino, kad tokie maži sodinukai turėjo labai geras šaknis – šaknys buvo pilnai užėmusios 2 litrų vazonėlį, kai, pavyzdžiui, dideli Patriot taip pat buvo 2 litrų vazonėliuose ir jų šaknys gal net buvo mažesnės. Pasodinti sodinukai ilgai žydėjo ir buvo beveik be lapų. Dabar laikau, kad buvo klaida palikti tiek daug žiedų, per tai iššvaisčiau dalį augalo jėgų ir lapų augimui praradau minimum mėnesį. Jei būčiau nukarpęs žiedus, tai iškart būtų pradėję augti lapai, o dabar augalas augino žiedus ir uogas. Kai galų gale baigėsi žydėjimas, tada pradėjo augti lapai. Nepaisant išsekimo per ilgą žydėjimą be lapų, toliau Rekos auga, sakyčiau, stipriai. Turbūt tai „in vitro“ padauginimo ir stiprių šaknų įtaka. Ir natūraliai kyla sekanti problema – kai augimas stiprus, o aiškesnės viršūnės nėra, tai augant gaunasi „eglutė“ arba „šluota“, tankus mažų šakelių pluoštas. Tai ne visai gerai, bet kol kas nežinau, kaip tai sutvarkyti genėjimu. Gal tai išsispręs savaime šiemet toliau augant sodinukams. O jei šiemet viršūnės neišsiskirs, tai kitą pavasarį genėjimu tai išspręsiu. Bendrai dabar situacija gera (atrodė negera žydėjimo pabaigoje, kai augalai buvo išvargę nuo žydėjimo, sausros ir karščių bei turėjo labai mažai lapų). Šiemet liko įdomumas, kiek dar jos užaugs per šią vasarą, neatmetu versijos, kad augimas dar gali labai nustebinti. Toro labai teisingai apibūdino Vaterlo pavadindama jas „beviršūnėmis“. Pas mane pasodinti keturi Toro sodinukai, dvimečiai iš mažų 0,7 litro vazonėlių. Trys iš jų auga be viršūnėlių, su gana nemažomis šakelėmis į šonus. Matosi, kad auga gerai, ta prasme šakelės gana didelės, dideliais lapais, nori augti toliau, bet nėra nei viršūnėlės ir augimo į viršų, nei naujų ūglių iš apačios augančių į viršų ir formuojančių naujus stiebus. Vietoj to auga naujos horizontalios šoninės šakelės į šonus, kurios yra nereikalingos. Ir tik viename Toro tartum yra viršūnė, tiksliau ten tokia pati šoninė šakelė, tik išaugusi vertikaliai, bet nuo tikros viršūnės skiriasi tuo, kad viršūnės greit auga, o ji yra tokio pat dydžio, kaip gretimos šoninės šakos ir toliau nelabai auga. Bei iš šio krūmelio apačios auga naujas stiprus vertikalus ūglys, tikiuosi, kad jis greit peraugs esamą krūmą ir bus nauju stiebu. Šiemet liko įdomumas, ar kiti krūmeliai išleis kokių nors stiebinių ūglių. Matosi, kad augalai turi jėgų, tik kol kas naudoja jas ne tam, kam aš norėčiau. Bluecrop pasodinau du aukštus keturmečius krūmus. Auga gana gerai, žydėjo, užmezgė po kelias uogytes. Vienas iš jų išleido ir augina net berods 8 stiprius stiebinius ūglius (dėjau jo nuotrauką, tik suklydęs vadinau Patriotu), tai daugiausia iš visų mano šilauogių, o kitas iš krūmo apačios išleido kelis ūglius, bet visi jie ploni, nėra nė vieno tikrai gero ūglio. 8 stiebiniai ūgliai yra net per daug, suaugęs krūmas turėtų kasmet auginti po 3-5 stiebinius ūglius. Galvojau, gal vertėtų kelis jų nukirpti. Bet eksperimentui palikau visus. Gal čia krūmas staigiai išaugins daug gerų stiebinių ūglių ir greit susiformuos didelis suaugęs krūmas, o jau vėliau po tiek daug nebeleis. Beje, veisles galima atskirti ir pagal ūglius – Patrioto stiebinių ūglių koteliai apačioje raudoni, o Bluecrop – žali. Šiemet liko įdomumas, kiek išaugs tie stiprieji stiebiniai ūgliai ir ar kitame krūme išaugs nors vienas stiprus stiebinis ūglys. Draper pasodinau du sodinukus, jie auga silpniausiai iš visų, yra gana maži, dalį laiko augimas beveik išvis sustojęs. Bet vienas sodinukas išleido ūglį iš žemės. Tas ūglys irgi auga lėtai, silpnai, yra plonas ir kažkoks raudonas, bet juokinga, kad iš tokio mažo ūgliuko apačios jau auga dar dvi šoninės šakutės. Vienas sodinukas augina dvi uogytes. Nieko ypatingo iš šių sodinukų šiemet nebesitikiu, nenustebčiau, jei šaltesnę žiemą jie apšaltų ar išvis nušaltų. Chandler pasodinau berods trimetį. Gražiai žydėjo ir augina gražią kekę didelių uogų. Krūmas nemažai ūgtelėjo, bet daugiau ne į aukštį, o į plotį. Dabar auga stiebinis ūglys, tai gal iki vasaros pabaigos spės ūgtelti ir į aukštį. Bendras įspūdis geras, vieną kitą šios veislės sodinuką verta pasisodinti, bet didelio kiekio nesodinčiau, nes teoriškai jų derlingumas mažesnis ir atsparumas šalčiams ne pats didžiausias. O pliusas didelės uogos ir ilgas nokimo laikotarpis. Sierra pasodinau gana didelį krūmą ir jis dar paaugo. Bet pagrinde jį sudaro gana plonos šakos, naujų stiebinių ūglių dar neišaugo. Žiūrėsim, kas toliau bus, kaip derės, kol kas jokių išvadų nedarau. Bonus pasodinau gana didelį krūmą, gana stipriai paaugo pernykščiai šoniniai stiebiniai ūgliai ir paskutiniu metu jis pradėjo leisti naujus stiebinius ūglius. Žiūrėsim, kas toliau bus, kaip derės, kol kas jokių išvadų nedarau.

Palyginimui tos pačios Rekos su 3 Patrioto uogomis: Patrioto uogos normalios, o ne mažos, tik vaškini apnaša nutryniau bevartydamas uogas. Beje, šiandien kaimyno višta rado landą tvoroje, tai tvarkingai ratuku atkasė mulčia ir truputį durpių aplink 6 šilauoges, bet uogų nelietė.

Konkurso nuotraukose yra pernai pasodintų Rekų uogos (sveikinimai Majui atspėjus ). Aš pats pagal uogas nuotraukoje nepagalvočiau, kad čia Rekos, apie Rekas labiau buvo galima pagalvoti pagal kelis fone matomus žalius lapus. Paprastai Rekos užmezga labai daug uogų (dėjau nuotraukų) ir tada tos uogos būna vidutinės. Va Patriot vidutinės uogos yra didesnės nei Rekų. Bet pernai pasodintos Rekos šiemet dar labai nepersikrovė uogomis, todėl ir užmegztos uogos užaugo kur kas didesnės. Beje, tos Rekos, kur šiemet labai stipriai deri, jos visai mažai auga. Yra kažkiek naujų šakelių, bet nedaug ir nedidelių, o visas prieaugis eina į uogas.

Taip, sodinau kuo didesnius krūmelius, tai šeši Patriot ir vienas Bluecrop yra keturmečiai, kiti sodinukai mažesni/jaunesni, mažiausi yra dvimečiai (Toro, turbūt dar Reka, Draper), Chandler atrodo trimetis. Ūgliai iš žemės ir pas mane auga mažai kur. Normalu, kai naujai pasodinti jauni sodinukai pirmais metais išvis neduoda ūglių iš žemės. Pas mane nuotraukose matomų ūglių dalis auga iš žemės, o dalis - iš šakų apačios. Tinka ir iš šakų apačios, jei nauji ūgliai auga stori ir tvirti. Keturmečių sodinukų minusas, kad jie ištisę į aukštį, bet gana ploni, juos reikia pririšti. Medelyne juos augina labai tankiai, tai jie natūraliai išauga tokie ištisę. O dabar iš naujų ūglių tikiuosi, kad jie išaugs daug storesni, tvirtesni ir jų nereiks rišti, nes dabar jie saulės gauna labai daug. Ateityje persodinant Vaterlo šilauoges pagrindiniu iššūkiu bus ne šilauogių , o tranšėjos perkėlimas. Jei padarai gerą tranšėją, tai jos kaina/vertė yra didesnė nei sodinukų. Na, bet jei nebuvo kitų variantų dėl pasodinimo vietos, tai tada viskas gerai. Aš irgi prieš du metus svarsčiau, ar nevertėtų persodinti prie vyšnios augančių šilauogių, bet palikau, o jų derlius visai puikus, taip kad gali būti dalinis pavėsis.

Pas mus Kometa prinoksta kaip tik tada, kai baigiam valgyti Ijulskaja roza. Ijulskaja roza išvesta iš Kometos su kažkuo sukryžminus, bet nuo Kometos skiriasi prinokimo ankstyvumu, geresne medžio struktūra - šakos nelinksta iki žemės kaip Kometos ir vaisiai gal kažkiek kietesni.

Konkursas - spėkite, kokios čia veislės šilauoges:

Geras aktualus klausimas dėl substrato sukritimo. Aš irgi praėjusią žiemą jį uždaviau noriuuogu.lt augintojams, kai jie papasakojo, kad sodina į tranšėjas, kurių apatinius 30 cm užpila pjuvenomis ir viršutinius 30 cm - durpėmis. Aš irgi paklausiau, kas bus, kai pjuvenos supus per kelis metus ir apačioje atsiras beveik 30 cm skylė. Jie atsakė, kad bet koks substratas su laiku truputį sukrenta, bet tai ne bėda, jei kasmet papildomai pamulčiuoji. Iš savo patirties aš dar irgi nesusidūriau su tokia problema. Seniausiai pasodintų šilauogių vietoje sodinau į mažą kiekį durpių, tai ten nebuvo kam sukristi, o vis pamulčiuojant ten dabar jau gavosi šioks toks gal 7-8 cm kaupelis. Net pradėjau galvoti, kokį bortelį įrengti kaupelio šonų sutvirtinimui. Pernai dvi šilauoges pasodinau į beveik vien pjuvenomis užpildytą duobę, kurios tik viršuje aplink šilauoges įdėjau durpių. Ten su laiku turėtų stipriai sukristi. Bet, tikiuosi, kad mulčiuojant problema išsispręs savaime. Dabar ten šilauogės atrodo labai gražiai. Norint sumažinti substrato sukritimą, reikia daugiau dėti durpių (nes jos "pūna" dešimtmečius) ir gerai sutrombuoti užpildant tranšėją. Aš tranšėjoje pilu po sluoksnį, gerai sumindau ir tada vėl pilu kitą sluoksnį. Jei per 2 metus sukrito net 30 cm, tai spėčiau, kad buvo nesutrombuota, na negali normalus substratas tiek daug sukristi. Arba, jei buvo labai geras substratas, tai galėjo kaimynai jo nusikasti , bet tiek sukristi negalėjo. Dar įdomus dalykas, kad išaugusi grybiena sutvirtina ir palaiko substrato struktūrą, jo porėtumą, kas pagerina šilauogių augimo sąlygas. Dėl medžių - pas mane prie dviejų seniausių šilauogių auga vyšnios ir trešnės labai arti iš vakarų pusės. Aš net nukarpau vyšnios šakas, nes jos augtų tiesiai virš šilauogių. Nepaisant to, tos dvi šilauogės puikiai dera paskutinius du metus. Po pernykščio gero derliaus ir šaltos vasaros galvojau, kad šiemet jos pramečiuos, bet šiemet vėl puikiai dera. Trys nepalankūs faktoriai - dalinis šešėlis, didelis pernykštis derlius ir šalta vasara, o rezultatas puikus. Panašu, kad šilauogės nepramečiuoja ar bent jau daug stabiliau dera nei daugelis kitų sodo augalų, jei tik joms sudaromos minimaliai teisingos sąlygos. P.S.: lėtai auga tik maži beržai, o vėliau jie išaugs labai greitai. Atsižvelgiant, kad šilauogės auga virš 50 metų, tai tavo minimi 5 metai prie beržų nieko nereiškia. Jei iš beržų problema tik dalinis pavėsis - tai gal tai ir nedidelė problema ir galima nieko nedaryti. Bet jei išaugus beržams šilauogės ten nebegalės toliau augti - tai šią problemą verta spręsti dabar, o ne po kelių metų.

Trešnė Sweatheart, vėlyva, dar neprinokusi:

Už Kometą ankstyvesnė slyva Ijulskaja Roza:

Reka:

Patriot:

Vaterlo įsitikinimui, kad ir kitos šilauogės turi visokių paraudimų. Šilauogės pirktos ten pat, kur Vaterlo pirko, tik pasodintos balandį. Toro: Dar Toro: Chandler: Draper: Bluecrop:

Lucyna:

Manau, kad fungicidais neverta purkšti, jei augalas rimtai neserga. Aš už tai, kad nusistovėtu ekologinė pusiausvyra, o kiekvienas purškimas griauna pusiausvyra ir pridaro žalos. Aš tikiuosi, kad man šilauoges sėkmingai augs be jokių purškimų ir net nenaudojant trąšų, o tik mulčiuojant ir retai įberiant sieros, kurią laikau natūraliu elementu, o ne chemikalu. Tam tik dar reikia, kad išaugtų grybiena, kuri augalo mitybą pagerina daug kartų. Iš trąšų, manau, kad verta naudoti tik amonio sulfatą, bet irgi po mažai ir šiemet daugiau jo naudoti nebegalima. Buvau šioje temoje įdėjęs video, kuriame pasakojo, kad darė daug tyrimų ir rasdavo, kad tik kartais trūkdavo azoto, o jokių kitų elementų nė karto netrūko. Todėl nereikia kreipti dėmesio į visokius video, kur pasakoja apie visokias trąšas ir mikroelementus. Dėl genėjimo esu čia dukart dėjęs nuorodas į tris video, kurie skirti įvairaus amžiaus šilauogių genėjimui. Kuo anksčiau nukerpi blogas šakas - tuo geriau. O plonos kreivos ar ant žemės gulinčios šakos niekada nepasikeis, tai kam jų gailėti. Man idealu, kai iš žemės išauga storas stiprus ūglys, kuris vėliau duoda šonines šakutes, ant kurių vėliau ir dera, tokių pavyzdžių matosi mano Rekų nuotraukose. O kai šakos auga palei žemę horizontaliai, tai jų nepakeisi, geriau iškart nugenėti. Aš šiemet pasodintas šilauoges apgenėjau jau du kartus.

Pas mus paukščiai lenda prie uogų birželio mėnesį, o vėliau nebelenda. Va dabar jau kelias dienas jų nebematyti, nors anksčiau nubaidžius sutūpdavo netoliese ant elektros laidų ir laukdavo, kol nueisime. Ankstyvą vyšnią pilnai nulesdavo birželį, o prie vėliau nokstančios vyšnios, kuri auga 3 metrai nuo ankstyvos, išvis niekuomet nelįsdavo.

Va taip atrodo lapų spalva chlorozes atveju. Tiesa, čia rododendras, bet su šilauogemis tas pats, tokių šilauogių vaizdą galite pamatyti Donato filmuke.