vk_

Liko: 1 mėnesis iki geriausio laiko genejimui, 2 mėnesiai iki geriausio laiko sodinimui, 3 mėnesiai iki žydėjimo, 5 mėnesiai iki uogų prinokimo.

Ir rezultatai:

Medlievos - dekoratyvūs, vaisiniai, vitaminingi, įvairiapusiškai naudingi žmogui augalai. Lietuvoje medlieva žinoma nuo seno, tai nepelnytai primirštas stambus uogakrūmis ar medis, žemaičių ir latvių po šiai dienai vadinamas "karintu" . Jos ypač papiltę ir vertinamos Kanadoje, ir yra labai perspektyvios auginti Lietuvoje. Medlievos nereiklios, gali augti ir smėliuose ir sunkiuose moliuose, rūgščiose/ neutraliose ir silpnai kalkintose dirvose, saulėtoje ar dalinai pavėsingoje vietoje. Mėgsta neutralią dirvą, drėgnesnį dirvožemį, todėl atvirose vietose pamulčiuokite šaknis smulkinta pušų žieve ar pjuvenomis, o per sausras palaistykite. Mėgsta organines trąšas ir atsidėkoja stambesniais geresnio skonio vaisais. Genimos paprastai - trumpinant šakas, išgenint silpnas. Reikalinga gera oro apytaka, kad nesirgtų grybinėmis ligomis. Lamarko (kanadinė, amerikinė) medlieva - Amelanchier lamarckii (botryapum, grandiflora) Atspari iki -40C. Kilusi iš Rytų Kanados, o Europoje paplito nuo 17 a.. Šios medlievos vaisiai visų gardžiausi - jų išties galima suvalgyti labai daug. Savidulkė kaip ir dauguma kitų (todėl galite pasodinti ir mažesniame sklype), apdulkinama bičių, deri vidurvasarį. Vaisiai stambūs, apie 10mm skersmens, valgomi švieži ir perdirbti, saldūs, primena obuolius. Vaisiai turtingi geležies ir vario. Tai stambus krūmas (iki 6 x 4 m) arba atviro vainiko medelis bronziškais jaunais lapais pavasarį, kurie vasarą žali, o rudenį pavirsta oranžiniais ar raudonais. Išties įspūdingas didelis besikeičiančių spalvų kamuolys jūsų sklype. Žydi baltais stambiais žiedais. Auginama drėgnoje, neutralioje dirvoje atviroje saulėtoje vietoje. Varpinė (varpotoji) medlieva - Amelanchier spicata (ovalis) Atspari iki -35C. Pakenčia sausesnes vietas nei kitos medlievos. Savidulkė, vaisiai saldūs, sultingi, gausūs mikroelementų, turi vitamino C, B2, karotino, smulkesni, iki 8mm skersmens. Kaip ir kitų medlievų, šių vaisiai taip pat mėgstami ir lankomi paukščių. Ši rūšis labiau plinta šaknų atžalomis, todėl dažniausiai naudojama gyvatvorėse. Krūmas žemaūgis, tik apie 2 m, todėl patogu rinkti uogas ir lengviau apsaugosite nuo paukščių. Aukštoji medlieva - Amelanchier arborea Atspari iki -30-35C. Dažniau auga kaip medis, o ne krūmas, geromis sąlygomis gali siekti 10 m ir didesnį aukštį ir plotį, kamienas užauga iki 30cm skersmens . Šios medlievos uogos apie 10mm, purpurinės, mažiau sultingos nei kitų, skanios kai pilnai sunoksta. O sunoksta jos netolygiai, 2-3 savaičių bėgyje, todėl jei negenėsite, neformuosite - dideliame medyje atneš daugiausia naudos paukščiams. Aukštoji medlieva - ypač dekoratyvus, tankus, rutuliškas medis, žydi kvapiais baltais dideliais (3cm) žiedais gegužės mėnesį, prieš sulapojant, o rudenį lapai nusidažo ryškiai geltona ir raudona spalvomis, ir net iš toli atrodo įspūdingai. Dėl gilių ir stiprių šaknų gali būti naudojama šlaitams sutvirtinti. Jos mediena viena sunkiausių ir tvirčiausių, todėl labai tinkama įrankiams gaminti. Aukštąją medlievą augindami prastoje rūgšioje smėlio dirvoje užauginsite žemaūgį, 2-3 kartus mažesnį medį. Alksnialapė medlieva - Amelanchier alnifolia Dažniausiai auginama komercinėse uogų plantacijose. http://www.vitaflora.lt/sodinimo-vieta/sauleta/lamarko-medlieva-1-detail

Tik reikia sodinti tokias neaukštas veisles:

Ech, reiks dar medlievu pasisodinti:

Kaip atrodo 50 metu amziaus silauogiu sodas:

Dar straipsnis apie medlievas: Šilauogėms atsirado konkurentė: prie skonio reikia priprasti

Nežinau kaip pas jus, o pas mane viena šilauogė auga toliau: O jei rimčiau, tai ši Draper net per tokį ilgą rudenį nesugebėjo numesti lapų, blogai, gali normaliai neperziemoti. Beje, ji beveik neaugo nuo liepos, ant šakelių matosi žiedinių pumpurų. Gali būti, kad ji nelabai tinkama mūsų klimatui. Šiuo atžvilgiu man patiko Rekos - labai laiku subrendo, numetė lapus, tikrai gerai peržiemos. Bendras vaizdas:

Manau, kad abu variantai geri, jei pasodinti anksti pavasarį. Didesnę pasodinus galbūt greičiau galima tikėtis derliaus. Aš pasodinau mažas ir man jos puikiai prigijo bei daug ūgtelėjo pirmais metais. Beje, dabar Vitafloroje nematau to aiškiai parašyta, bet anksčiau, kiek pamenu, rašė, kad su kvapniosios vyšnios poskiepiu medelis augs iki 3 metrų aukščio, o su paukštinės trešnės poskiepiu - iki 4 metrų. O mano savašakniai krūmai turbūt tik iki 2,5 metro aukščio. Aukštesni medeliai turi tokį trūkumą, kad nuo jų sunkiau uogas nuskinti ir sunkiau jas uždengti nuo paukščių. Nors, reikia pripažinti, prie mano Kero vyšnių paukščiai nelindo, galima jų nedengti, bet kitoje vietoje gali būti kitaip. Beje, ši Kero vyšnia teoriškai turėtų leisti truputį atžalų, bet pas mane iki šiol dar neišaugo nė viena atžala. Gal tas atžalas ims leisti brandesnio amžiaus krūmai, nežinau.

Ji savasakne ir pirkta Vitafloroje. Pirmais metais pardavinėjo tik savasaknes, o vėliau pradėjo pardavinėti skiepytas. Pardavėjai nelabai mėgsta pardavinėti savasaknius savaime besidauginančius augalus. Tiesa, kero vyšnios nėra labai saldžios kaip tikėjausi, panašiai rūgščios kaip įprastinės vyšnios.

Šilauogių augintojos: daug rankų darbo, bet ir atgaiva sielai

Šilauoges tręšiau mažai ir tik paprasčiausiu amonio sulfatu, ir po birželio niekuo nebetręšiau (neskaitant eksperimento su kalio sulfatu su keliomis šilauogėmis, kuris nedavė jokio efekto). Tikriausiai tręšiau mažiau už daugumą ir dar laisčiau mažiau už daugumą. Panašu, kad mano naujos šilauogės auga geriau už dalį seniau pasodintų. Kodėl? Na, iš dalies naujas geriau pasodinau, bet pagrindine priežastimi gali būti tai, kad naujos auga labai atviroje vietoje ir gauna labai daug saulės. Dalinis šešėlis gali duoti tai, kad augs lyg normaliai, bet derės mažiau, arba ir augti gali prasčiau. Galvoju, kad gal pavasarį reiks persodinti vieną seną šilauogę iš šešėliuotos vietos, nes matosi jos atsilikimas nuo augančių saulėtose vietose. Manau, kad šiemet dar dariau vieną klaidą, kurią pagal nuotraukas mes visi darome. Per mažai mulčiavau. Pas mane buvo pamulčiuota trupučiu spyglių, pjuvenų ir vienu sluoksniu pušų žievių. Spygliai ir pjuvenos sukrito, jų nedaug buvo ir liko praktiškai tik pušų žievių, kurios nepilnai dengė paviršių. Būtų daug geriau, jei būtų užmulčiuota kelių centimetrų storio mulčio sluoksniu iš smulkių pušų žievių, medienos "čipsų" ar pjuvenų. Kai pažiūriu augintojų filmukus ir paklausau jų patarimų, tai atrodo, kad mes neįvertiname mulčiavimo svarbos ir per plonai mulčiuojame. Niekada neriboju derliaus ne pirmametėms šilauogėms. Aš derlių tik dalinai įtakoju jas genėdamas. Jau ir šiemet naujai pasodintos didesnės šilauogės sėkmingai derėjo ir augo, tai kam derlių riboti kitais metais? Va pagenėti nereikalingas šakas galima ir verta taip pagerinant uogų dydį ir kokybę bei teisingai formuojant krūmus. Pasidarėme želė su šaldytomis šilauogėmis, tai vaikams labai patinka.

Pas tave pusę šilauogių sudaro Rekos - tai gal normaliai augusi tranšėja buvo vien Rekų tranšėja??? Prie tavo auginamų aš dar sodinčiau Patriot, Bluecrop, Bonus, Hanah's Choice, Northland ir dar kokią nors, gal Sierrą.

O kokias dar veisles ketini sodinti? Ir primink, ką jau augini?

Majau, iš tavo paminėtų turiu tik vieną Hardyblue - nuotraukoje artimiausioje eilėje iš kairės trečia - ta nedidelė žalia. Pasodinta 2016 m., bendroje lysvėje auga 8 šilauogės, kelios iš jų jau davė po 3 derlius, o Hardyblue iki šiol davė tik kelias uogas. Galima sakyti, kad nelabai teisingai buvo auginama, bet faktas, kad kai kurios kitos veislės tokiomis pačiomis sąlygomis augo ir derėjo daug geriau. Žiūrėsiu, kaip toliau augs, bet kol kas jos geru žodžiu parekomenduoti negaliu. Nors Vitafloros parduotuvėje ji ir labai išgirta.

Paprasta siera rūgština tik tada, kai ją perdirba mikroorganizmai. Mikroorganizmų aktyvumas priklauso nuo šilumos, todėl šaltuoju metų laiku jie beveik neperdirbinės sieros ir jokio rūgštinimo nebus. Tikėtina, kad siera su laiku padės, bet tai gali užimti metus, du ar tris, kas ten žino, kas bus. Ar tu pasiruošęs laukti porą metų, kol ši problema išsispręs? Todėl ir siūlau nors vieną krūmą parūgštinti citrinos rūgštimi ir žiūrėti, koks bus skirtumas tarp šio ir kitų krūmų. Tokiu būdu būtų galima sulyginti abiejų variantų rezultatus ir greičiau rasti efektyvų sprendimą.

Kažin, ar ten galima ką nors suprasti matuojant PH su juostelėmis. Aš kartą bandžiau, tai man nieko nesigavo suprasti pagal juostelės spalvą. Jei abejoji dėl rūgštinimo naudos, tai tuomet siūlyčiau pabandyti dalį raudonų krūmų parūgštinti, o su dalimi nieko nedaryti ir pažiūrėti, ar bus koks skirtumas. Nes nieko nedaryti tai irgi ne išeitis.