vk_

Jei žema vieta, tai sodinant apačioje duobės buvo galima drenažinį sluoksnį įrengti, pavyzdžiui, kankorėžių, šakų pridėti. Jei vieta labai žema ir per liūtis užpila tiek, kad balos ilgai stovi arba kai tiesiog gruntiniai vandenys stovi arti paviršiaus, tai tada rekomenduojama sodinti pakeltose lysvėse. Jei per liūtį daug vandens pritekės, bet po to jis po truputį susigers ir nestovės kelias dienas, tai tada neturėtų būti jokių problemų. Viename video pasakojo apie problemą, kai per liūtis ant šilauogių užtekėdavo vandens upelis, kuris prinešė molio dalelių. Tada šilauogės ėmė skursti, nes molis joms netinka. Tad nuo upelių po lietaus šilauoges reikėtų apsaugoti, kad neprineštų ko nereikia.

Augs ir be užuovėjos, juk šilauogynuose būna didžiausi laukai jų prisodinti, tai juose negali būti labai geros užuovėjos. Pas mane jos irgi visos auga įvairiose vietose, bet nė vienoje nėra ypatingos užuovėjos, o kai kur išvis gerai perpuciamos vietos. Pavyzdžiui, aprašymuose net apie slyvas mėgsta rašyti, kad reikia šiltesnės vietos, bet realiai jos auga visur.

Veislės geros, vieta gera, viskas labai gerai. O ko dėl lietaus pergyveni?

Paprastai būna problema, kad visi per tankiai pasodina, nes galvoja toks mažas sodinukas ir nepagalvoja, kad jis gali pasiekti 2 metrus į aukštį ir vos ne tiek pat į plotį. Aš pirmą sykį pasodinau 8 šilauoges plote 4 x 2 m, pasirodė mažos ir vietos daug, tai dar viduryje 9-ą šilauogę pasodinau. Bet jau pirmą vasarą kai davė ūglius, dvigubai didesnius už pasodintų sodinukų aukštį, tai iškart tapo aišku, kad 9-ą šilauogę teks persodinti. O jei tu pasodinai didesniu nei 1 m atstumu, tai tai yra tik privalumas. Beje, kokių veislių šilauoges sodinai? Nes tų šilauogių yra visokių dydžių, mes čia šioje temoje kalbame tik apie aukštąsias šilauoges, bet yra jų ir mažo ūgio veislių, vos ne kaip mėlynių, tai tokias galima sodinti tankiau. O aukštąsias šilauoges sodinti verta minimum 1 m atstumu.

Truputis informacijos apie šilauogių auginimą iš vitafloros: APIE AUGINIMĄ. Šilauoges auginti nesudėtinga, jos mažai pažeidžiamos ligų ar kenkėjų. Esminiai dalykai yra du – užtikrinti rūgštingumą ir nepertręšti. Trečias dalykas – neleisti užpiktžolėti. Jos auga tik rūgščioje ir labai rūgščioje dirvoje (idealu, jei pH = 4,8, bet gali augti nuo pH 3,5 iki 5,5, kai kurios veislės iki 6,5), šviesioje arba saulėtoje vietoje, drėgmę išlaikančioje, tačiau neužmirkstančioje dirvoje. Sausrų metų būtina laistyti minkštu vandeniu – 50L/ vienam augalui/ 1 k. per savaitę. Tinkamas sodinimo substratas galėtų būti: 2/3 natūralių išvėdintų rūgščių durpių, 1/3 priedų (spygliuočių humuso (žievės, kankorėžių, spyglių ar pjuvenų puvenų) ir smėlio) . Visur kitur, vidutinėse dirvose, rekomenduotume 50cm gylio ir bent 200 litrų tūrio duobes arba tranšėjas, duobių šonus atskirti vandeniui nepralaidžia medžiaga, pvz. polietileno plėvele. Tai būtina, kad palaikyti reikiamą pH, o papildomam rūgštinimui praėjus mėnesiui po pasodinimo ir kas mėnesį rekomenduojame naudoti ‚Skystą rūgštintoją su trąšomis (veikia momentaliai)‘ ir ‚Priemonę dirvožemiui rūgštinti miltelių pavidalu (veikia ilgą laiką)‘. Naudojant skystą rūgštintoją papildomai nereikia tręšti (šilauogės jautrios pertrešimui), o paskutinį kartą jį naudoti nevėliau kaip per Jonines, rugsėjo mėn. patręšti PK trąšomis (be azoto, kad šiųmečiai ūgliai deramai sumedėtų ir neapšaltų žiemą). Šilauogėms NETINKA amonio salietra, karbamidas, įprastinis kompostas, TINKA amonio sulfatas, spygliuočiu puvenos, žievė, spygliai, pjuvenos. Rekomenduojama mulčiuoti dirvos paviršių, kad sulaikyti drėgmę, nes jų šaknys paviršinės. Sodininkams- mėgėjams sodinimo metu rekomenduojame mulčiuoti nukritusiais eglių spygliais (efektyviausias rūgštinimas, nes jų pH 3,5), paviršių apdėti pušų žieve (gražu ir praktiška), kasmet papildyti pušų žieve, pramoninėse plantacijose mulčiuojama pjuvenomis atitinkamai didinant tręšimo normas.

Galvojau, kad buvau šioje temoje įdėjęs video apie sieros naudojimą, bet turbūt nebuvau įdėjęs. Va vienas iš pasodinimo variantų panaudojant sierą: Va dar video apie sierą: Kiek aš suprantu, tai siera skiriasi nuo mums įprastų trąšų tuo, kad ji netirpsta vandenyje. Jei kokį amonio sulfatą pabarstei paviršiuje, gavęs vandens jis ištirpo ir nubėgo per visus sluoksnius gilyn, tai siera neištirps ir bus toje vietoje, kurioje ją įterpsi. Ir siera rūgštins tik kai ją perdirbinės mikroorganizmai. Sakoma, kad granuliuota siera ją įterpus veikia vienus-dvejus metus. Todėl aš berdamas sierą į substratą stengiuosi jos įberti keliuose gyliuose po truputį naujai sodinant. O seniau pasodintoms šilauogėms nėra kito varianto kaip tik paberti paviršiuje. Manau, kad mikroorganizmams perdirbus sierą rūgštis persiduos ir giliau. Jei pas tave bus grynų pjuvenų sluoksnis, tai gal tada amonio sulfatą būtų geriausia išberti tiesiai ant jų. Nežinau, kokiu atveju būtų geriausias rezultatas. Kai kurie deda pjuvenas ir nesuka galvos dėl azoto trąšų. Bet bet kokiu atveju negalima perlenkti su trąšomis, didesni jų kiekiai kenkia grybienai - mikorizei ir daro žalą šilauogėms. Beje, lietuvių šilauogininkai verslininkai mulčiavimui paprastai naudoja arba pjuvenas, arba natūralias rudas rūgščias durpes. Kaip vienas iš jų sako, vienais metais pamulčiuoja pjuvenomis - tai parūgština, kitais metais pamulčiuoja durpėmis - jos "pamaitina". Kaip suprantu, durpių mulčias duoda sluoksnį, kurį greitai užima šilauogių šaknys.

Pernai per mokyklines Kalėdų atostogas ledas buvo per silpnas žvejoti, tai sūnus sumanė kasti tranšėjas šilauogėms. Iškasė maždaug dvi po 3 metrus, jau ruošiausi polietilenu atskirti šonus ir imti jas užpildinėti, bet ėmė labai lyti, o po to žiema užėjo, tai taip ir liko duobės iki pavasario. Pavasarį, kai dar žemė buvo įšalusi, ėmė lyti, tirpti sniegas, rezultate duobės prisipildė vandens, kuris, mano supratimu, užsilaikė ir nenubėgo todėl, kad duobės dugne ir šonuose buvo įšalas: Vėliau gana negreitai tas vanduo nuslūgo, bet iš duobės šonų nuslinko žemės ir duobės apačioje gavosi bjauri pliurzė. Visa tai pareikalavo papildomo darbo, jas sutvarkant. Todėl mano išmokta patirtis sako, kad geriausia duobę ne tik iškasti, bet iškart ir užpildyti. Antras dalykas, kad visi sako, jog būtų labai gerai iš rudens užpildyti pasiruoštas tranšėjas, nes tada su laiku geriau susiguli substratas. Be to, pavyzdžiui, šiemet pas mus laikosi galima sakyti sausra. Aš tranšėjas užpildžiau durpėmis iš maišų, jos sausos, ir tikrai joms reiks nemažai lietaus, kad jos normaliai sušlaptų. Tad išvada būtų, kad anksčiau pasirengti ir užpildyti tranšėjas yra labai gerai.

Man vienos rūšies kelis sodinukus prieš 3 savaites atsiuntė pusiau prasiskleidusiais žiedais (nes atvežti iš Vokietijos), tai po to jie irgi nelabai gražiai pamėlynavo-paraudonavo. O vienas toks sodinukas nepasodintas stovėjo šiltesnėje vietoje prie namo, tai tas liko žalias. O prieš du metus pasodinau šilauogę pilnai išsiskleidusiais žaliais lapais (pirkta prekybos centre), tai po pirmų šaltesnių naktų irgi pamėlynavo. Bet vėliau atšilus atsistatė žalia spalva. Tad viskas čia normalu, vėliau atsistatys žalia spalva. P.S.: vakar iškasiau dar 3 m tranšėją, čia jau bus paskutinė šiemet. Joje pasodinsiu šilauoges Bonus, Sierra ir Toro.

Iš esmės čia viskas gerai. Spygliai ir kankorėžiai ant dugno puiku ir net tų žolių visai nereikia išrinkti, jos supus ir taps trąša. Durpės puikios, pasodinta gerai. Jei dar apmulciuosi pušų žievėmis, tai bus idealu. Kad tranšėja nusiaurejo ne bėda. Vienintelis dalykas, ką siulyciau pagerinti - tai tranšėjos šonus atskirti bent vejos apvadais, būna visose parduotuvėse tokios plastikinės banguotos juostos, geriau panaudoti kuo platesnę, pvz., 20 arba 25 cm pločio. Dabar dar gali jas įkišti iš šonų, bet lengviausia jas įstatyti dar nebaigus pildyti tranšėjos.

Sierą aš dedu į substratą, ji veiks pamazu ir rūgštins. O azoto tik pasodinus kaip ir nereikia augalams, bet reikia pjuvenoms, tai aš jo pabarstau paviršiuje už laistymo duobučių ribų, tada augalai negauna trąšų, o pjuvenos gauna. Beje, šilauogems tinka ne bet kokios azoto trąšos, o tik amonio sulfatas.

Neatsakiau į ši klausimą - kai pas mane tranšėjų šonai atskirti, tai jokio skirtumo, kas bus tarpueiliuose. Svarbu tik tai, kas tranšėjoje ir jos viršuje tarp augalų.

Šiandien netikėtai ant kito mažesnio sausmedžiuko Nimfa, ant kurio prieš savaitę žydėjo vienas žiedukas, radau 5 mm uogytę. Žydėjo vienas žiedukas, apsidulkinti nebuvo nuo ko ir auga uogytė. Nuotraukos nepridėsiu, nes nesigavo iš arti telefonu normaliai nufotografuoti.

Pažiūrėk nuotraukas noriuuogu.lt galerijoje. Jie pasakojo, kad tranšėjos apačioje pila 30 cm pjuvenų sluoksnį, aukščiau durpes (dar 30 cm). Šilauoges sodina į senas padangas, kurias pripildo grynai durpėmis. Tada tarp padangų tarpuose beria pjuvenas (čia nuotraukose tarpuose šiaudai, spėju, kad seniau dėdavo šiaudus, o dabar beria pjuvenas. Aš prieš šiaudus ir už pjuvenas). Toks variantas atrodo keistas, neįprastas, bet turi kelis pliusus: 1) pjuvenos per padangas atskirtos nuo šilauogių, todėl net šviežios pjuvenos nepasisavins azoto, reikalingo šilauogėms. Taip paprasta prižiūrėti; 2) padangos greičiau įšyla, greičiau pavasarį ima augti šilauogės, taip prailgėja vegetacijos laikotarpis, kas duoda didesnį augimą ir derlių. Galvojau apie šį variantą, bet sau jo nepritaikiau, nes: 1) padangose ne tik greičiau įšyla, bet ir greičiau išdžiūsta, o aš nesiruošiu diegti laistymo sistemos ir išvis planuoju papildomai palaistyti tik retai per sausras, o pagrinde jos man augs be jokio laistymo; 2) kažkiek nesinori tų padangų, visgi jos man labiau asocijuojasi su atliekomis. Skaičiau straipsnį, kuriame teigė, kad mūsų sąlygomis geram derliui šilauogių svarbūs du faktoriai - didesnė šiluma balandį, kad anksčiau pradėtų augti, ir pakankama drėgmė liepą-rugpjūtį, kad gerai užmegstų žiedinius pumpurus kitam sezonui. Tiesa, kai užpernai visas rugsėjis buvo labai šiltas, tai irgi šilauogėms labai gerai atsiliepė - per jį jos dar labai gerai paaugo ir prikrovė žiedinių pumpurų. Tada aš dar jų nepažindavau, tai žiūriu rugsėjį į daugybę didelių žiedinių pumpurų ir galvoju, kas čia dabar? Pirma mintis, kad panašu į juodųjų serbentų pumpurus, kurie dėl erkučių išsipučia. tada mintis, kad gal reikėtų juos nuskinti. bet galvoju, kad erkutės lygtai šilauogių nepuola. Ir palikau, o pavasarį pražydo daugybė žiedų.

Greitai auga, nereiklios ir labai gerai vėją sulaiko tujos. Pas mus yra tujų gyvatvorė (ne šilauogėms), tai negaliu atsistebėti, kaip jos gerai sulaiko vėją - prieini prie jų, viršuje švilpia vėjas, o už jų puikiausia užuovėja. Tiesa, nežinau, ar tujos auga durpingoje vietovėje, pasigooglink šia tema.

Man labiausiai patiktų tarpinis variantas - maišyt durpes su pjuvenomis šviežiomis, padaryt kibiro dydžio duobe sodinimui ir apmulčiuot pušų žieve, visokiais spygliais ir kankoreziais. Be to (turint daug) didelė pušų žievė taip pat puikiai tinka duobės ar tranšėjos dugne, o smulkią pušų žievę, spyglius ir kankorėžius galima maišyti su substratu kaip pjuvenas. Aš šiemet tranšėjų dugne dėjau spygliuočių (pušų ir eglių) šakas, toliau dėjau spyglius su kankorėžiais ir toliau maišiau sluoksniais pjuvenas (senas ir šviežias), durpes, spyglius su kankorėžiais. Durpes koncentravau (stengiausi didesnę dalį supilti) viršutiniame sluoksnyje. Dariau pylimėlius laistymui ir už tų pylimėlių aplink mulčiavau spygliais, kankorėžiais, šakelėm. Matosi aukščiau dėtose nuotraukose. Nebūtina tiek visko dėti, galima paprasčiau, tiesiog panaudojau viską, ką turėjau. Beje, šiemet taisau senesnes savo pasodinimo klaidas: Tai atkasinėdamas aplink augančias šilauoges pastebėjau, kad jų šaknys labai mielai užima visas rudas durpes, taip pat mėgsta pušų žieves (randu daug jų šaknų po žievėmis ar net apaugusias žieves iš visų pusių), bet šilauogių šaknys nemėgsta juodų sunkių durpių ir į grynas šviežias pjuvenas per metus irgi nelabai skverbėsi. Be to, šilauogių šaknys pagrinde išsidėsčiusios labai paviršiuje, vos ne aukščiausiuose 10 cm. Gal kažkas pasikeistų ilgiau joms paaugus ar kitaip pasodinus, bet dabar radau, ką pasakoju. Todėl atkasu aplink šilauoges iki jų šaknų ir užpildau rudomis durpėmis truputėlį primaišydamas ten pat lysvėje pagulėjusių pjuvenų ir pušų žievės, kuriuos naudojau mulčiavimui. Iš šitų atkasinėjimų prašosi tokios išvados - 1) aplink šilauogę turi būti daug rudų durpių ir 2) gili duobė bent jau pirmais keliais metais neturi prasmės, geriau jau kasti platesnę ir seklesnę duobę nei gilią ir siaurą.

Žydi Karina: Galvojau, kad nieko neužmegs, nes žydi vienas ir neapsidulkins, bet ūkininko G.Cijūnaičio teigimu sausmedžiai turi trijų tipų žiedus - moteriškus, vyriškus ir savidulkius, todėl net vienam žydint gali užmegzti 10-15% žiedų. Žiūrėsim, kas gausis, nedaug liko laukti.

Pjuvenų minusas, kad jos puvimo pradžioje puvimui naudoja azotą, kurį paima iš substrato ir dėl to augalams gali pradėti trūkti azoto. Vėliau baigdamos pūti jos tą azotą grąžina atgal. Todėl pridėjus šviežių pjuvenų rekomenduojama padvigubinti azoto trąšų normą. O pjuvenų pliusai yra šie: 1) supūdamos pjuvenos veikia kaip organinės trąšos; 2) pjuvenos parūgština substratą; 3) sausas durpes sunku sušlapinti, vanduo pro jas prateka beveik nesusigerdamas, o sumaišius su pjuvenomis pagerėja vandens įgėrimas; 4) pjuvenos pigios; 5) panaudojus pjuvenas mulčiui jos padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina temperatūros svyravimus. Todėl vienas iš variantų naudojant šviežias pjuvenas jas naudoti kiek toliau nuo šilauogių, tai yra apibarstyti tarpus, bet prie pat šilauogių neberti. Arba, jei jos sumaišytos substrate, tai sodinant šilauogę iškasti paruoštame substrate, pavyzdžiui, kibiro dydžio duobę, į kurią suberti durpes be pjuvenų ir pasodinti šilauogę. Kol šilauogės praaugs šias grynas durpes - per tą laiką toliau esančios pjuvenos spės papūti.

Tiesa, dar 7 šilauoges pasodinau.

Kuo ilgiau pagulejusios - tuo geriau. Bet daug kas naudoja net ir šviežias pjuvenas, tik tada šilauoge sodindamas iškasi nedidele duobutę ir įpili rudų durpių bei pasodini, kol šilauoges šaknys pro durpes pasieks pjuvenas - jos spės papūti.

Pasodinus šilauogę su išsiskleidusiais žaliais lapeliais po kurio laiko lapeliai gali paraudonuoti ar pamėlynuoti. Ką tada reikia daryti? Teisingas atsakymas - nieko:

(Kažkodėl dingo pora žinučių, gal dėl techninių problemų, tai jas pakartosiu.) Šilauogių dauginimas atlankomis (negreitas, neprofesionalus būdas, bet užtai kiekvienas taip gali pabandyti):

Apie pavasarinį dauginimą sumedėjusiais šilauogių ūgliais:

Puiku, Vygantai. Gal net šiemet truputį derės, jei yra žiedinių pumpurų.

Mano šaltiniai - youtube ir google, ten gali rasti labai daug medžiagos šia tema. Patikslinu - iš apačios šildyti ir iš viršaus šaldyti rekomenduojama, o ne būtina. Kadangi pats dauginti neketinu, tai rimtai tuo nesidomėjau ir galiu tik persakyti, ką atsimenu atsitiktinai apie tai girdėjęs. Dauginti galima sumedėjusiais auginiais pavasarį arba vasarą šviežiai užaugusias auginiais. Minėtame video daugina vasariniais žaliaisiais auginiais. Todėl truputį keista, apie kokias minusines temperatūras kalbama dauginant vasarą? Dauginant vasarą turbūt pagrindinės problemos yra temperatūros (kad neperkaistų) ir drėgmės palaikymas. O garaže nebent jau įsišaknijusius žiemai padėti galima, bet įsišakniję ir lauke gerai žiemoja, o neįsišakniję turbūt vistiek neperžiemos. Šiaip nekreipk dėmesio į mano žodžius, nežinau šios temos. Pats drąsiai bandyk, eksperimentuok, o po to pasidalink rezultatais ir su mumis.

Dabar vėjas sukilęs, tai reikia priminti, kad vėjas gali išversti didelius sodinukus, kol jie neprigiję. Jei dabar be lapų sodinukai dar atlaiko vėją, tai išsiskleidus lapams juos išversti bus dar lengviau. Rekomenduojama įbesti kuoliuką ir pririšti nors vieną stipresnį ūglį. Aš aukštus sodinukus jau pririšiau, o žemiems sodinukams toks pavojus negresia.