vk_

Pas mane toje pačioje pievoje, kurioje tikrai yra grambuolių, be lazdynų dar šalia auga medlievos, pūkuotosios vyšnios, Kero vyšnia, mažos kedrinės pušytės ir niekam iš jų nėra jokių panašių problemų. Kasmet nukenčia tik lazdynai. Be to, lazdynai nukenčia po žiemos, o per vasarą gana normaliai paauga, nors būtent vasarą turėtų juos graužti grambuoliai. Todėl manau, kad grambuoliai galėtų paveikti tik šviežiai pasodintus sodinukus, bet ne kelis metus augančius lazdynus. Be to, jei grambuoliai šaknis apgraužtų, tai šakų pažeidimai turėtų būti tolygesni, nes dabar vienos šakos numiršta, o kitos, augančios iš to pačio kamieno, žaliuoja.

O žievę ant kamieno iki žemės apžiūrėjai - pažeidimų nėra? Jei nėra, tada galimas apšalimas, nuo kurio numirė ne iškart. Manau, kad šitos šakos jau žuvusios, bet medelis gali ataugti iš kur nors arti žemės.

Šiandien šilauogių lysvėj radau derliaus: O gal čia geros mikorizės požymis? Gal be reikalo nepagalvojęs juos išroviau. Reiks šiuos grybukus nunešti į kitas lysves, kad ir ten užsiveistų.

Palyginimui sveiki niekuo nepurkšti agrastai: pernai pasodintas Hinnonmaki Red ir Invicta

Tai tau ir su rusiškomis veislėmis problema? O aš galvojau, kad gal mano problema išsispręstų pasodinus ne vokiškas, lenkiškas ar ispaniškas veisles, o rusiškas veisles.

Pagal šaknų kiekį kaip tik užteks toms naujoms atžaloms. Taip kad užkasi atgal ir iki rudens turėtų ūgtelti. Tik visas klausimas, ar kitą žiemą vėl neapšals. Nepasakei, kokia čia veislė, ir nuotraukoje nesimato uždžiūvusių pumpurų vaizdo. Jei situacija kaip pas mane dažniausiai - tai pavasarį pumpurai turėjo nesprogti iš viso.

Pažiūrim, kokios šilauogės geriausiai užmezgė daugiau nei 1000 km nuo mūsų. Kaip nebūtų keista, bet geriausias rezultatas su ta pačia veisle kaip ir pas Donatą:

Nerekomenduočiau daug vienodos veislės slyvų prisodinti ir tos "vietinės geltonosios" (manau, kad pas mane jos irgi auga, nes yra pora kažkokių tokių senų slyvų, kurių veislių nežinom) daugiau nei 2 medelių nesodinčiau. Geriau rinktis taip, kad prinoktų skirtingu laiku. Pas mane va tokios auga (tik ne visos dar derėjo): Slyvų prinokimo orientacinis laikas Veislė Prinoksta Ijulskaja roza net liepos viduryje, apie 10 dienų prieš Kometa veislės slyvas Kometa liepos mėn.,10-12 d. anksčiau už „Greitutę“ (Skoroplodnąją) Herman liepos pabaigoje Violeta rugpjūčio pirmoje pusėje Ontario rugpjūčio viduryje, prinoksta vienu laiku Uleno renklodė rugpjūčio pabaigoje Jubileum rugpjūčio pabaigoje, sunoksta maždaug savaitė prieš Viktoriją, kuri prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje Empres rugsėjo pabaigoje Tolar rugsėjo trečiasis dešimtadienis Ana Špėt rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, nuskinti išsilaiko apie 14 dienų Ką galiu parekomenduoti iš jų? Kaip idealiausia aprašoma Jubileum, kaip ankstyvos ir geros - Ijulskaja roza, Kometa ir Herman, kaip didelėmis slyvomis - Empres, kaip vėlyvos - Ana Špėt (vieną rudenį dar lapkričio 1-ą dieną skynėm).

Šilauoges sėkmingai pasodinom, jos sėkmingai auga. Ką čia dar gero joms padarius? O gi verta iš karto formuoti teisingos formos krūmus. Nors daug kur rašo, kad šilauogių pirmus kelis metus išvis nereikia genėti, bet su tuo nenorėčiau sutikti. Geriau nukirpti tik pradedančią netinkamoje vietoje augti šakelę, tada augalas tas pačias jėgas nukreips į kitas, teisingose vietose augančias šakeles. Todėl, laiku anksti galima nugnybti visai mažas šakeles ir augalas augs teisingai arba galima laukti kelis metus ir tada nukirpinėti dideles ant žemės gulinčias šakas bei turėti kreivus krūmus. Sakyčiau, kad genėjimo idėja labai paprasta - reikia nukirpti ant žemės griūnančias ir kreivas, plonas, silpnas šakeles, o krūmą formuoti iš žemės išaugančių stiprių vertikalių ūglių pagrindu. Aš jau spėjau taip nugnybti kelias tik šiemet pasodintų šilauogių šakeles. Va tam skirtas video:

Tai tas pats, tik vieni įpratę naudoti vieną pavadinimą, o kiti - kitą: "SERBENTŲ MILTLIGĖ ir AGRASTŲ VALKTIS -ligą sukelia grybas Sphaerotheca morsuvae (agrastinis valkčiagrybis). Ji paplitusi visur, kur auginami agrastai ir serbentai. Ligos požymiai pasirodo pavasarį po žydėjimo ant lapų, ūglių, kotelių, uogų. Agrastų daugiausia pažeidžiamos uogos, o juodųjų serbentų-ūgliai, vaiskočiai. Pažeistos augalo dalys pasidengia baltu puriu grybo apnašu, po to, susidarius grybo sporoms, patamsėja. Dar vėliau grybiena sutankėja ir tampa panaši į rudą veltinį, kuriame matyti nedideli juodi spuogeliai-grybo vaisiakūniai. Susiformavęs ant lapų apnašas trukdo augalui augti. Pažeisti augalai išsikraipo, lapai tampa gofruoti, smulkūs, trapūs, uogos sutrūkinėja ir kartu su stambesniais sergančiais lapais nukrenta. Agrastų uogas aptraukia grybo valktis. Miltligė pažeidžia jaunus, stipriai į augančius lapus ir ūglius, o sumedėję ūgliai jai atsparūs. Per vasarą grybas produkuoja 10-11 sporų generacijų, kuriomis užkrečia vis naujus ūglius ar uogas. Esant drėgnam šiltam orui, ant agrastų grybas auga per visą vasarą, o juoduosius serbentus daugiausia pažeidžia liepos-rugpjūčio mėnesiais. Pastaraisiais metais ši liga daugiau žalos padaro juodiesiems serbentams negu agrastams. Stipriai ligos pažeistų agrastų netenkame iki 50 proc. uogų. Be to, stipriai pažeisti krūmai per 2-3 metus gali žūti nuo iššalimo. Žiemoja grybas nukritusiuose lapuose, uogose ir ant pažeistų ūglių. Pavasarį jis užkrečia jaunus ūglius ir besiskleidžiančius lapelius. Visiškai atsparių juodųjų serbentų veislių nėra." Čia rašo, kad ir serbentams kenkia, bet bent jau pas mane nėra tokių problemų su serbentais. Kaip ir nėra jokių problemų su valkčiai atspariomis agrastų veislėmis.

Agrastas Achiles: Uogos baltos dėl to, kad pilnai aptrauktos valktimi, nors orai buvo šilti ir sausi. Tad išvada - valkčiai neatsparus, auginti neverta, išmesiu jį.

Torai, viskas taps aiškiau, kai realiai pabandysi - tada pirmiausia iškils praktiški klausimai, į kuriuos rasi atsakymus pasitaręs šioje temoje. Todėl būtų prasmės tau nieko nelaukiant imti ir pasodinti kad ir vieną ar du krūmus. Jei vieta, kur sodinsi, aptverta ir netoli tėvai, kurie galėtų retsykiais palaistyti, tai dabar dar visai puikus laikas sodinti šilauoges. Kadangi jos visos būna vazonuose, todėl galima sodinti bet kada, o dabar kaip tik turėtų būti didelės nuolaidos sodinukams. Norėdamas pigiau pasodinti, turėtum panaudoti daugiau pjuvenų, kurios yra gana pigios. Apačioje drenažiniam sluoksniui galima naudoti šakas, kankorėžius ir pan. Mulčiavimui irgi galima panaudoti stambesnes pjuvenas, o dar geriau būtų "čipsai". Skelbimuose mačiau šilauogėms mulčiavimui parduodant pušų žieves po 30 eurų už kubinio metro didmaišį. P.S.: sodinsi Toro veislės šilauoges?

Dėkui, Eire, už pasiūlymą. Aš šiemet ketinu išsiversti su senais turimais Decio likučiais, nes purškiu minimaliai, tik kai ima daug amarų veistis.

Visi tokie insekticidai jau keli metai yra uždrausti mėgėjiškam naudojimui ir būtent todėl jų nerasite jokioje internetinėje parduotuvėje su kaina (galimybe nusipirkti). Actara yra sisteminis insekticidas, jis turbūt laisvai nebeparduodamas nuo kokių 2015 ar 2016 metų, paskutinis vėliausiai uždraustas buvo Decis, jo laisvai nebeparduoda nuo 2017 metų. Dabar parduodami tik insekticidai, kurie pagal aprašymą skirti morkoms ir pan. O mėgėjiška sodininkystė Lietuvoje pasmerkta arba nevaldomam kenkėjų plitimui, arba esamos tvarkos pažeidimui nelegaliai įsigyjant insekticidų. Tik mane labiausiai stebina, kad visiems tokia situacija tinka ir niekas tuo nesipiktina.

Pilnai pritarčiau, tik klausimas, kur šiais laikais nusipirkti Actaros?

Sveikas, Torai. Kokiu tikslu ketini auginti šilauoges? Toks kiekis savo reikmėms atrodo didokas, o verslui – mažokas? Čia šioje temoje pagrinde diskutuojame augindami kelias/keliolika/keliasdešimt šilauogių savo reikmėms, tad į klausimus auginant versliniais kiekiais galime ir negalėti atsakyti. Gali bandyti klausti didesnių augintojų tiesiogiai, bent dalis jų tikrai atsakys. Nežinau, kiek naudos, bet., pvz., noriuuogu.lt platina kažkokį savo parengtą leidinį. Šilauogėms pasodinti reikia palyginti nemažai pradinių investicijų, bet užtai po to jos augs labai ilgai ir daugiau nieko labai brangaus nereikalaus, na reiks laikas nuo laiko mulčiu papildyti ar durpių užberti. Sodinant didesnį kiekį be durpių ir laistymo sistemos iškart reikia dar ir tvorą įsirengti. Jei pasirengsi teisingą planą, tai gali pradėti nuo bet kokio kiekio. O jei ketini sodinti nesilaikydamas svarbiausių taisyklių ir po to mokytis iš savo klaidų, tada pigiau būtų pradėti nuo mažo kiekio. Durpių sąmatai paskaičiuoti reikia nuspręsti, kaip sodinsi ir kokio durpių kiekio reiks vienai šilauogei bei iš kur pirksi durpes. Didesnį durpių kiekį verta pirkti tiesiai iš durpyno (ir nefasuotas į mažus maišus), susisiek su artimesniais durpynais ir sužinosi kainas. Ne visada uogų reikia laukti ilgai. Šiemet pasodinau 23 šilauoges, tai iš jų daugiau nei 15 jau šiemet truputį derės, man atrodo, kad net maži dvimečiai sodinukai jau turi po porą žiedelių. Jei pasodintos teisingai, tai realu, kad šiemet jos dar paaugs ir jau kitais metais derės dar daugiau. Aišku, jei sodini mažus krūmelius, tai jie greit nepradės po daug derėti ir didesnį derlių gausi tik kai jie užaugs didesni, krūmo derlingumas proporcingas jo dydžiui. Perkant nedidelį sodinukų kiekį, manau, kad didelio skirtumo nėra, iš kur perki, jei matai, kad sodinukai normalios kokybės ir gali pasitikėti, kad neapgaus dėl veislės. O perkant didesnį kiekį galbūt galima gauti geresnes kainas. Dėl laistymo sistemų (aš jos nenaudoju), tai pagrinde rengiasi lašalines sistemas, nes jos taupesnės, plius versliniams sodams papildomai rekomenduoja purškimo iš viršaus sistemas, nes jos, svarbiausia, gali padėti apsaugoti nuo pavasarinių šalnų, plius dar iš jų yra naudos per karščius. Yra informacijos youtubėje:

Va čia siūlo insekticidą Mavrik Vita. Pagal aprašymą jis skirtas ne sodams, bet amarams tinka, tai siūlyčiau jį vietoj muilo pabandyti.

Čia aš bandžiau pajuokauti, kad problemos baigsis, kai sudeginsi visus lazdynus.

Yra tik vienas veiksmingas būdas, kuris padėtų visiems laikams - reikia lazdynus iškasti ir sudeginti. O kitaip visad kenkėjų atsiras, nes juk napalmu neišdeginsi visų augalų kilometro spinduliu aplinkui. Šiaip veiksmingiau už muilą būtų insekticidai, bet vistiek jie neužkirs kelio kenkėjams iš naujo atkeliauti. Nors, pavyzdžiui, pas mane lazdynų lyg ir jokie kenkėjai rimčiau nepuola, niekuo jų nepurškiu, tai gal kartą išnaikinus tuos tavo skydamarius vėliau jų nebeatsirastų ilgą laiką. Gali būti, kad su tuo muilu tų jų neišnaikini, o tik pamažini skaičių, tai jie nusiprausia, tampa švarūs gražūs ir išgyvenę po to vėl prisidaugina. Ko nebūtų panaudojus kokį nors sistemiškai veikiantį insekticidą.

Tu tampi tikru Mičiurinu. Beje, tavo šilauogių kolekcijoje dar trūksta lietuviškų veislių “Danutė” ir “Freda” , kurias mini naujame straipsniuke apie šilauoges – „Kokias šilauoges auginti norintiems didelių ir skanių uogų“.

Pas mane kai kurios lazdynų šakos išvis nesprogo (dvi nuotraukas anksčiau įdėjau), o viename mažame pernai pavasarį sodintame lazdyne išsprogo šakelės, bet vėliau kelios iš jų nuvyto. Tai manyčiau, kad toms šakoms, kurios iki šiol neišsprogo, jau amen, ir realiai vėliau gali kažkokie pumpurai susiformuoti ir augalas atgyti tik zonoje arčiau žemės, arčiau šaknų.

Tu, Donatai, įgysi įdomios patirties ir mums papasakosi. Įdomu, kada realiai mūsų Zarasų sąlygomis prinoks Nelson ir Elliot. Aš pernai rugsėjį dar valgiau Reka ir dar kažkokios nežinomos veislės šilauoges. Kadangi Reka prinokusi nebyra, tai galima neskubėti jos nuskinti ir valgyti ją dar po mėnesio - bus tik saldesnė ir skanesnė. Pas mane iš 41 auginamo krūmo vėlyviausias yra vienas šiemet paskutinis pasodintas Bonus krūmelis, toliau eina Toro ir Bluegold, bet šitų vėlyvais niekas nelaiko. Na, dar Chandler, nors pradeda gana anksti nokti, bet baigia vėlai, tai jis irgi ištęsia uogų valgymo sezoną.

Pas mane su agrastais dabar tokia situacija - keli krūmai idealūs, viename dalį lapų nugraužė vikšrai - panašu į kopūstinius vikšrus, kuriuos drugeliai užveisia. Ir šiandien pakėliau pažiūrėti agrasto Achiles šakas - tai viskas būtų gerai, jei ne visiškai nuo valkties baltos uogos. Kitą kartą nufotkinsiu tas baltas uogas ir išmesiu krūmą. Bus gera proga vietoj jo pasisodinti norėtą Hinnomaki Gelb agrastą.

Aš turiu tik vieną versiją, ko trūksta - tai mikorizės. Gal padėtų iš seno lazdynyno atnešta žemė, kuri padėtų užveisti mikorizę. Pas mane kartais per vasarą jie paauga visai neblogai, bet po žiemos pastoviai dideli praradimai.

Šilauogių veislių derėjimo grafikas: